Arbūzai, melionai, moliūgai, cukinijos..
,,Arbūzas didelė ir naudinga uoga.Antioksidantų skrynelė. Raudoname arbūzo minkštime yra didžiausias kiekis vieno iš stipriausio natūralaus antioksidanto likopeno, kuris sumažina tikimybę susirgti vėžiu, stiprina imuninę sistemą, skatina ląstelių atsinaujinimą, saugo nuo širdies ligų.
Afrodiziakas. Arbūzuose, ypač geltonuosiuose, gausu citrulino, aminorūgšties ir antioksidanto. Citrulinas atpalaiduoja kraujagysles ir didina ištvermingumą.
Vitaminų šaltinis. Arbūzuose gausu vitaminų A, C ir B6. Vitaminas C ir betakarotenas (vitaminas A) saugo mūsų organizmą nuo ligas sukeliančių molekulių, o B grupės vitaminai neleidžia užplūsti chroniškam nuovargiui, gerina bendrą organizmo tonusą, didina darbingumą.
Mažai kalorijų. Saldu, gardu ir visai nekaloringa. 1 stiklinė arbūzo minkštimo neturi nė 50 kcal. Arbūzai turi daug virškinimą skatinančios ląstelienos, mangano, kuris padeda greičiau deginti riebalus. Kadangi arbūzuose gausu sveikųjų angliavandenių ir fruktozės, jie malšina saldumynų norą, o magnis gerina nuotaiką ir teikia energijos. Tikra trokštančiųjų sulieknėti svajonė!
Saldus vanduo. 92 procentus arbūzo sudaro vanduo. Taigi gardus kąsnelis ne tik numalšins alkį, bet ir apsaugos organizmą nuo dehidratacijos, efektyviai drėkins odą iš vidaus. Dėl šlapimą varančių savybių arbūzo rekomenduojama valgyti sergant inkstų, šlapimo takų ligomis.''
Melione yra didžiulis fermentų kiekis, kurie puikiai įsisavinami žarnyne, padeda normalizuoti jo veiklą. Melioną, kaip vaistus, galima vartoti, esant betkokiems virškinimo sutrikimams. Gydytojai rekomenduoja vartoti melioną sergant įvairiomis kepenų ligomis, o taip pat esant inkstų ir šlapimo pūslės akmenligei. Be to, melionas padidina hemoglobino kiekį bei sustiprina imunitetą, raminančiai veikia nervų sistemą, pagerina Jūsų išvaizdą.
Liaudies medicinoje melionas dažnai rekomenduojamas, esant išsekimui ir mažakraujystei. Melionas yra ypač naudingas tiems, kas serga vidurių užkietėjimu. Nuo senų laikų gydytojų nuomone, melionas greitai įsisavinamas, naudingas kūnui, naudingas nuo vandenligės ir geltos. Nuo seno melionas laikomas gera, išsamaus veikimo organizmo valymo priemone: jis buvo valgomas skrandžio žarnyno trakto ir šlapimtakių sistemos išvalymui, o vartojamas išoriškai odos valymui nuo inkštirų, strazdanų ir pigmentinių dėmių.''
,,Ryškiaspalvis kvepiantis moliūgas, o ypač - gardžiai kvepiantis jo minkštimas, gausus vitaminų. Yra jame ir askorbino, ir B grupės vitaminų, vitaminų A bei E, taip pat vitamino K.
Dėl reto vitamino T gausos moliūgą galima laikyti puikiu garnyru prie kiaulienos, jautienos ir kitų riebių patiekalų, nes būtent vitaminas T gerina sunkaus maisto pasisavinimą ir neleidžia kauptis riebalams. Be to, moliūguose geležies yra daugiausiai iš visų daržovių. Tokiu pačiu poveikiu pasižymi ir moliūgų sėklos.''
,,Cukinija beveik neturi kalorijų, bet joje gausu vitaminų C, PP, B, provitamino A, angliavandenių, pektinų, mineralinių druskų natrio, kalio, vario, magnio, kalcio, geležies, cinko, fosforo ir kt. Cukinijos turi nedaug organinių rūgščių ir skaidulinių medžiagų, todėl jas patartina valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Dėl švelnių skaidulinių medžiagų cukinijos tinka mažiems vaikams, o dėl mažo cukraus kiekio sergantiesiems cukralige. Jas labai naudinga valgyti sergant ateroskleroze, kadangi cukinijos padeda iš organizmo pašalinti cholesteriną. Cukinijos taip pat padeda iš organizmo pašalinti gyvsidabrį, šviną, kobaltą, radioaktyvųjį stroncį.
Cukinijos stiprina raumenis ir širdį, spartina medžiagų apykaitos procesus, suriša riebalus, padeda pašalinti vidurių užkietėjimus, be to, yra puikus suliesėjimui skirtų dietų komponentas. Jose esantis vitaminas E padeda organizmui nugalėti stresus, suaktyvina fizinį ir protinį darbingumą, sustiprina nervus, smegenis ir suaktyvina baltymų sintezę kiekvienoje ląstelėje.''
Naudingi straipsniai:
Ir Lietuvoje galima užauginti arbūzus!:
Lietuviški arbūzai
apie arbūzus ir ne tik...
D.U.K dėl moliūgų auginimo (YERENA):
Kada laikas sėti (indeliuose ir daržan)?
Daiginant indeliuose- apie balandžio vidurį, daigeliai išsodinami į pastovią augimo vietą darže apie gegužės vidurį-pabaigą (praėjus šalnų tikimybei). Sėjant tiesiai į dirvą- gegužės antrojoje dalyje.
Kodėl sėklos taip lėtai dygsta ir augalai taip lėtai auga?
Sėklos dygsta prie tam tikrų temperatūrų: esant min +12 C dygsta po 6-8 dienų (daiginant ant radiatoriaus ar virš židinio- daigeliai pasirodo po 2-3 dienų- optimali daiginimo temperatūra +25-27 C). Jei temperatūra ~10 C- augalai nustoja augti, o miršta prie 0 C.
Pelyja pasėtos sėklos. Ką daryti?
Sėklos pelyja dėl to, kad jos išimtos iš vaisiaus buvo blogai praskalautos ir liko slidi plėvelė, kuri išdžiovinus sėklas lengvai lupasi ir girgžda (jos nenuėmus sėklos nedrėgsta, lukštas neminkštėja ir daigelis neturi galimybės prasikalti, o atsidurus sėklai žemėje po kelių dienų aplink ją galima pastebėti pelėsį). Prieš sėjant reiktų tą permatomą girgždančią plėvelę pašalinti patrinus sėklas tarp pirštų.
Ar reikia šias gerybes nuo sraigių saugoti?
Taip, jaunus daigelius reiktų saugoti nuo sraigių- lapus nuvalgo. O vasaros eigoje sraigės moliūgams jau nebebaisios- neliečia.
Ar kryžminasi moliūgai?
Kai kurios moliūgų rūšys kryžminasi su visomis, kai kurios tik savo rūšies ribose. Iš sukryžmintų sėklų kitais metais gali užaugti tos pačios formos, spalvos, dydžio vaisiai, bet minkštimas gali būti vandenigesnis, kinta skonis, sandėliavimo laikas ir pan.
Kodėl reikalingas dirbtinis apvaisinimas?
Dirbtinis apvaisinimas reikalingas, kai norima išlaikyti rūšies grynaveisliškumą, bet ir tai negarantuoja, kad įsikišimas duos teigiamų rezultatų.
Kur vyriškas, o kur moteriškas žiedas?
Vyriški žiedai yra tušti, neturi vaisiaus užuomazgų, tiesiog geltonas didelis žiedas ir iš karto kotelis. Žiedo viduje rasite TIK vieną piestelę.
Moteriškas žiedas turi iš karto vaisiaus miniatiūrą (burbuliuką, kamuoliuką, cilindriuką ir pan. priklausomai nuo veislės ir rūšies) po savimi, o tik už jo bus kotelis. Žiedo viduje rasite KELETĄ piestelių sugrupuotų į krūvą.
Kaip apvaisint tuščius žiedus?
Surandate 3-5 vyriškus žiedus, nulupate geltonus jų "žiedlapius", paliekant tik piesteles ant koto. Surandate moterišką žiedą, kuris tuoj tuoj pradės žydėti ir kuri norite apvaisinti- praskleidžiate jį, paruoštomis vyriškomis piestelėmis pamakaluojate moteriško žiedo viduje, prisiliečiant prie moteriškos piestelės, "uždarote" moterišką žiedą, vyriškus metate lauk ir laukiate rezultato- po kelių dienų užuomazga turėtų didėti. Galima naudotis teptuku ar ausų krapštukais- surenkate žiedadulkes iš 3-5 vyriškų žiedų ir pamakaluojate teptuku su tuo mišiniu moteriškame žiede.
Kodėl užsimezgę vaisiai pradeda pūti?
Pūti pradeda, nes dar peržydėjęs žiedas nenukrito ir jame laikosi lietaus vanduo. Pabandykite kai tik peržydi moteriški žiedai, ATSARGIAI (nenulaužiant vaisiaus nuo krūmo kartu su žiedu) nuskabyti juos- turėtų situacija pagerėti. Būtina sąlyga- vaisius turi būti "apvaisintas"- savo darbą turėjo atlikti vabaliukai arba Jūs pati, pasinaudojus teptuku ar ausų krapštukais.
Taip pat dažniausiai, bet ne visada (iš savo patirties galiu pasakyti, kad lietingomis vasaromis tai įvyksta kur kas dažniau), pirmosios užuomazgos yra atmetamos pačio augalo.
Kam ir kada skabyti augalų viršūnes?
Viršūnės yra pjaunamos apie liepos antrą pusę-pabaigą. Kaip tik viršūnių naikinimas skatina augalus auginti didesnius jau užmegztus vaisius. Kas iš to, jei užuomazgų keliolika, bet pats augalas neišgali išmaitinti? To pasekoje moliūgai būna smulkesni, bet jų daugiau (tinka tiems, kam rūpi kiekybė, bet ne kokybė), pilnai nesunokę per sezoną.
Kiek moliūgų leisti užmegt?
Jei auginate gigantus po virš 100 kg- paliekate auginti tik 2 vnt (vienas atsargai, jei su tuo pagrindiniu kažkas atsitinka). Jei labai smulkučiai (kiekvieno svoris ~100-200 g)- jie mezga kaip pašėlę, tai palieku apie 10 vnt.
Kokius moliūgėlius auginat tik sėkliukėms?
Miranda, Junona, Olga, Kakai.
Ar visi moliūgai (net dekoratyviniai) yra valgomi?
Visi moliūgai yra valgomi, tik subrendę dekoratyviniai yra labai kieti ir pasitaiko karčių vnt.
Ar moliūgams baisios šalnos?
Moliūgams baisios šalnos, net sunokusiems milžinams su stora žieve. Pradžioje nieko nesimato, po kažkiek laiko moliūgas "įgauna mėlynę", ta vieta ima ruduoti ir minkštėti (kaip obuoliai), drėksta ir prasideda puvimo procesas.
Kada moliūgas sunokęs?
1. moliūgo kotelis turi būti sumedėjęs;
2. jei odelė kieta (nagu neprasispaudžia)- moliūgas sunokęs ir tinkamas sandėliavimui.
Kaip teisingai moliūgus paruošti žiemai?
1. renkant moliūgus, palikti kuo ilgesnį kotelį (idealu nupjauti ties susijungimu su virkščia);
2. po derliaus surinkimo gerai "pašildyti ir padžiovinti" apie savaitę saulėtoje atviroje vietoje (tiktų pvz. pavėsinė, kad kristų tiesioginiai saulės spinduliai, atvira pastogė- svarbi sąlyga- kad lietus nedrėkintų vaisių, bet BŪTINAI kad saulė juos apšviestų).
Kokios sandėliavimo sąlygos reikalingos moliūgams?
Trumpiausiai išsilaiko šaltame ir drėgname rūsyje- pradeda pūti. Kai patalpoje ~20 C ir daugiau- moliūgai pradeda džiūti-raukšlėjasi odelė. Idealiausias variantas, kai patalpa yra sausa, bet šaltoka, apie 12 C- taip moliūgus išlaikome ir iki gegužės.
Viskas dar priklauso nuo moliūgo rūšies, odelės storio, sunokimo laipsnio (jei moliūgas nuskintas dar nesunokęs, vargu ar ilgai išsilaikys...)
Kodėl moliūgo viduje dygsta sėklos?
Daigeliai moliūgo viduje atsiranda tada, kai jie yra laikomoje gan šiltoje patalpoje.
Tikiuosi, Yerena nesupyks, įdėsiu dar jos aprašymą kam kokie moliūgai tinka, kad nereiktų jai šitiek kartų kartoti:
Sultims - melonowa zolta, big max ir atlantic giant (šitie užauga milžinais), rouge vif d'etampes, pink jumbo banana ir kiti bananiniai, muscade de province, visus aliejinius (tuos, kurių sėklos be lukštų- sėklas išimate, o minkštimą spaudžiate) ir pan.
Šviežiam vartojimui- visi acornai (nu gal išskyrus baltąji- thelma sanders, nes skoniu ir konsistencija primena saldintą bulvę), delicata, butternut'ai, sweet meat, sweet mama, crown prince ir pan.
Sriuboms- butternut'ai, hokkaido, kabocha tipo
Troškiniaims- butternut'ai, hokkaido, marina di chioggia, black futsu, triamble, jarrahdale, australian butter minkštimą 1:1 maišiau į bulvių košę (labai patiko), burgess buttercup (uk labai populiarus), hubbard'ai.
Jų didenybės ARBŪZAI
Arbūzų sėjimas
Sėjimui imamos sveikiausių ir saldžiausių vaisių sėklos.
Balandžio pabaigoje - gegužės pirmosiomis dienomis sėklas užmerkite kalio permanganato tirpale. Po paros tirpalą nupilkite ir perplaukite virintu drungnu vandeniu. Uždenkite sėklas šlapia medžiagos skiaute ir palikite dygti ne žemesnėje kaip +20° C temperatūroje. Būkite kantrūs - vieni daigeliai pasirodo po kelių dienų, kiti - po dviejų savaičių ar net dar vėliau. Todėl, kasdien perplaudami arbūzus dengiančią skiautelę, atrinkite dygstančias sėklas ir sodinkite į vazonėlius.
Žemė vazonėliuose turi būti puri, nesukritusi. Geriausiai tinka daržo žemės - lapinės ir durpių mišinys.
Sodinimas į lauką
Gegužės paskutinėmis - birželio pirmosiomis dienomis, kai jau išaugę 2-3 tikrieji arbūzų lapai, sodinkite daigus į lauką, bet būtinai sulaukite tikrojo pastovaus atšilimo, nebijodami, kad jie peraugs. Augimvietė turi būti apsaugota nuo šiaurinio vėjo, šilta. Sodinti reikia į 1,2 m pločio ežios vidurį 1,5 m atstumais, ne tankiau. Jeigu daigus susodinsite per tankiai, užaugę vaisiai bus nedideli. Žemė turi būti puri: tinka smėlis, juodžemis, priemolis, bet ne durpinė, ne molis. Durpinėje žemėje augančius arbūzus puola ligos ir jie gali sunykti.
Prieš suariant ežias, rekomenduojama pabarstyti jas trąšų mišiniu: 1 dalis amonio salietros, 2 dalys superfosfato ir 1 dalis kalio sulfato.
Kaip ši daržovė prižiūrima
Žemę, kurioje auga arbūzai, ravėkite ir purenkite. Šakų skabyti nereikia, tik į tarpežius tįstančias virkščias permeskite į ežios vidurį.
Laistykite, tik tuomet jei labai sausa, bet ne dažniau kaip kartą per savaitę. Arbūzai nepakenčia kasdieninio laistymo. Laistant stenkitės, kad vanduo nepatektų ant lapų, nes tuomet arbūzus gali pradėti pulti grybinės ligos.
Derliaus nuėmimas
Patyrę arbūzų augintojai pastebi, kad jei gerai auga agurkai, tai tais pačiais metais ir lauke auginami arbūzai užaugs. Arbūzus taip pat galima auginti ir šiltnamyje ar inspektuose, kur jie paprastai gerai auga ir dera bet kuriais metais.
Pirmieji vaisiai prinoksta ne anksčiau kaip liepos viduryje ar pabaigoje. Pagrindinis derliuus sunoksta rugpjūtį. Vienas daigas dažniausiai išaugina 1, kartais 2-3 vaisius. Jie gali sverti nuo 1 iki 7 kg.
Sunokimo laipsnis nustamomas pabeldžiant ar sprigtelint. Sunokusių vaisių daug duslesnis garsas, o žalių skambesnis. Sunokusių vaisių apačia gelsva, o žalių balta.
Rudenį, pašalus ar nudžiūvus lapams, nesunokusius užaugusius arbūzus galima baigti nokinti šiltoje sausoje patalpoje (šaltoje supūva).
SENA tema
,,Arbūzas didelė ir naudinga uoga.Antioksidantų skrynelė. Raudoname arbūzo minkštime yra didžiausias kiekis vieno iš stipriausio natūralaus antioksidanto likopeno, kuris sumažina tikimybę susirgti vėžiu, stiprina imuninę sistemą, skatina ląstelių atsinaujinimą, saugo nuo širdies ligų.
Afrodiziakas. Arbūzuose, ypač geltonuosiuose, gausu citrulino, aminorūgšties ir antioksidanto. Citrulinas atpalaiduoja kraujagysles ir didina ištvermingumą.
Vitaminų šaltinis. Arbūzuose gausu vitaminų A, C ir B6. Vitaminas C ir betakarotenas (vitaminas A) saugo mūsų organizmą nuo ligas sukeliančių molekulių, o B grupės vitaminai neleidžia užplūsti chroniškam nuovargiui, gerina bendrą organizmo tonusą, didina darbingumą.
Mažai kalorijų. Saldu, gardu ir visai nekaloringa. 1 stiklinė arbūzo minkštimo neturi nė 50 kcal. Arbūzai turi daug virškinimą skatinančios ląstelienos, mangano, kuris padeda greičiau deginti riebalus. Kadangi arbūzuose gausu sveikųjų angliavandenių ir fruktozės, jie malšina saldumynų norą, o magnis gerina nuotaiką ir teikia energijos. Tikra trokštančiųjų sulieknėti svajonė!
Saldus vanduo. 92 procentus arbūzo sudaro vanduo. Taigi gardus kąsnelis ne tik numalšins alkį, bet ir apsaugos organizmą nuo dehidratacijos, efektyviai drėkins odą iš vidaus. Dėl šlapimą varančių savybių arbūzo rekomenduojama valgyti sergant inkstų, šlapimo takų ligomis.''
Melione yra didžiulis fermentų kiekis, kurie puikiai įsisavinami žarnyne, padeda normalizuoti jo veiklą. Melioną, kaip vaistus, galima vartoti, esant betkokiems virškinimo sutrikimams. Gydytojai rekomenduoja vartoti melioną sergant įvairiomis kepenų ligomis, o taip pat esant inkstų ir šlapimo pūslės akmenligei. Be to, melionas padidina hemoglobino kiekį bei sustiprina imunitetą, raminančiai veikia nervų sistemą, pagerina Jūsų išvaizdą.
Liaudies medicinoje melionas dažnai rekomenduojamas, esant išsekimui ir mažakraujystei. Melionas yra ypač naudingas tiems, kas serga vidurių užkietėjimu. Nuo senų laikų gydytojų nuomone, melionas greitai įsisavinamas, naudingas kūnui, naudingas nuo vandenligės ir geltos. Nuo seno melionas laikomas gera, išsamaus veikimo organizmo valymo priemone: jis buvo valgomas skrandžio žarnyno trakto ir šlapimtakių sistemos išvalymui, o vartojamas išoriškai odos valymui nuo inkštirų, strazdanų ir pigmentinių dėmių.''
,,Ryškiaspalvis kvepiantis moliūgas, o ypač - gardžiai kvepiantis jo minkštimas, gausus vitaminų. Yra jame ir askorbino, ir B grupės vitaminų, vitaminų A bei E, taip pat vitamino K.
Dėl reto vitamino T gausos moliūgą galima laikyti puikiu garnyru prie kiaulienos, jautienos ir kitų riebių patiekalų, nes būtent vitaminas T gerina sunkaus maisto pasisavinimą ir neleidžia kauptis riebalams. Be to, moliūguose geležies yra daugiausiai iš visų daržovių. Tokiu pačiu poveikiu pasižymi ir moliūgų sėklos.''
,,Cukinija beveik neturi kalorijų, bet joje gausu vitaminų C, PP, B, provitamino A, angliavandenių, pektinų, mineralinių druskų natrio, kalio, vario, magnio, kalcio, geležies, cinko, fosforo ir kt. Cukinijos turi nedaug organinių rūgščių ir skaidulinių medžiagų, todėl jas patartina valgyti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Dėl švelnių skaidulinių medžiagų cukinijos tinka mažiems vaikams, o dėl mažo cukraus kiekio sergantiesiems cukralige. Jas labai naudinga valgyti sergant ateroskleroze, kadangi cukinijos padeda iš organizmo pašalinti cholesteriną. Cukinijos taip pat padeda iš organizmo pašalinti gyvsidabrį, šviną, kobaltą, radioaktyvųjį stroncį.
Cukinijos stiprina raumenis ir širdį, spartina medžiagų apykaitos procesus, suriša riebalus, padeda pašalinti vidurių užkietėjimus, be to, yra puikus suliesėjimui skirtų dietų komponentas. Jose esantis vitaminas E padeda organizmui nugalėti stresus, suaktyvina fizinį ir protinį darbingumą, sustiprina nervus, smegenis ir suaktyvina baltymų sintezę kiekvienoje ląstelėje.''
Naudingi straipsniai:
Ir Lietuvoje galima užauginti arbūzus!:
Lietuviški arbūzai
apie arbūzus ir ne tik...
D.U.K dėl moliūgų auginimo (YERENA):
Kada laikas sėti (indeliuose ir daržan)?
Daiginant indeliuose- apie balandžio vidurį, daigeliai išsodinami į pastovią augimo vietą darže apie gegužės vidurį-pabaigą (praėjus šalnų tikimybei). Sėjant tiesiai į dirvą- gegužės antrojoje dalyje.
Kodėl sėklos taip lėtai dygsta ir augalai taip lėtai auga?
Sėklos dygsta prie tam tikrų temperatūrų: esant min +12 C dygsta po 6-8 dienų (daiginant ant radiatoriaus ar virš židinio- daigeliai pasirodo po 2-3 dienų- optimali daiginimo temperatūra +25-27 C). Jei temperatūra ~10 C- augalai nustoja augti, o miršta prie 0 C.
Pelyja pasėtos sėklos. Ką daryti?
Sėklos pelyja dėl to, kad jos išimtos iš vaisiaus buvo blogai praskalautos ir liko slidi plėvelė, kuri išdžiovinus sėklas lengvai lupasi ir girgžda (jos nenuėmus sėklos nedrėgsta, lukštas neminkštėja ir daigelis neturi galimybės prasikalti, o atsidurus sėklai žemėje po kelių dienų aplink ją galima pastebėti pelėsį). Prieš sėjant reiktų tą permatomą girgždančią plėvelę pašalinti patrinus sėklas tarp pirštų.
Ar reikia šias gerybes nuo sraigių saugoti?
Taip, jaunus daigelius reiktų saugoti nuo sraigių- lapus nuvalgo. O vasaros eigoje sraigės moliūgams jau nebebaisios- neliečia.
Ar kryžminasi moliūgai?
Kai kurios moliūgų rūšys kryžminasi su visomis, kai kurios tik savo rūšies ribose. Iš sukryžmintų sėklų kitais metais gali užaugti tos pačios formos, spalvos, dydžio vaisiai, bet minkštimas gali būti vandenigesnis, kinta skonis, sandėliavimo laikas ir pan.
Kodėl reikalingas dirbtinis apvaisinimas?
Dirbtinis apvaisinimas reikalingas, kai norima išlaikyti rūšies grynaveisliškumą, bet ir tai negarantuoja, kad įsikišimas duos teigiamų rezultatų.
Kur vyriškas, o kur moteriškas žiedas?
Vyriški žiedai yra tušti, neturi vaisiaus užuomazgų, tiesiog geltonas didelis žiedas ir iš karto kotelis. Žiedo viduje rasite TIK vieną piestelę.
Moteriškas žiedas turi iš karto vaisiaus miniatiūrą (burbuliuką, kamuoliuką, cilindriuką ir pan. priklausomai nuo veislės ir rūšies) po savimi, o tik už jo bus kotelis. Žiedo viduje rasite KELETĄ piestelių sugrupuotų į krūvą.
Kaip apvaisint tuščius žiedus?
Surandate 3-5 vyriškus žiedus, nulupate geltonus jų "žiedlapius", paliekant tik piesteles ant koto. Surandate moterišką žiedą, kuris tuoj tuoj pradės žydėti ir kuri norite apvaisinti- praskleidžiate jį, paruoštomis vyriškomis piestelėmis pamakaluojate moteriško žiedo viduje, prisiliečiant prie moteriškos piestelės, "uždarote" moterišką žiedą, vyriškus metate lauk ir laukiate rezultato- po kelių dienų užuomazga turėtų didėti. Galima naudotis teptuku ar ausų krapštukais- surenkate žiedadulkes iš 3-5 vyriškų žiedų ir pamakaluojate teptuku su tuo mišiniu moteriškame žiede.
Kodėl užsimezgę vaisiai pradeda pūti?
Pūti pradeda, nes dar peržydėjęs žiedas nenukrito ir jame laikosi lietaus vanduo. Pabandykite kai tik peržydi moteriški žiedai, ATSARGIAI (nenulaužiant vaisiaus nuo krūmo kartu su žiedu) nuskabyti juos- turėtų situacija pagerėti. Būtina sąlyga- vaisius turi būti "apvaisintas"- savo darbą turėjo atlikti vabaliukai arba Jūs pati, pasinaudojus teptuku ar ausų krapštukais.
Taip pat dažniausiai, bet ne visada (iš savo patirties galiu pasakyti, kad lietingomis vasaromis tai įvyksta kur kas dažniau), pirmosios užuomazgos yra atmetamos pačio augalo.
Kam ir kada skabyti augalų viršūnes?
Viršūnės yra pjaunamos apie liepos antrą pusę-pabaigą. Kaip tik viršūnių naikinimas skatina augalus auginti didesnius jau užmegztus vaisius. Kas iš to, jei užuomazgų keliolika, bet pats augalas neišgali išmaitinti? To pasekoje moliūgai būna smulkesni, bet jų daugiau (tinka tiems, kam rūpi kiekybė, bet ne kokybė), pilnai nesunokę per sezoną.
Kiek moliūgų leisti užmegt?
Jei auginate gigantus po virš 100 kg- paliekate auginti tik 2 vnt (vienas atsargai, jei su tuo pagrindiniu kažkas atsitinka). Jei labai smulkučiai (kiekvieno svoris ~100-200 g)- jie mezga kaip pašėlę, tai palieku apie 10 vnt.
Kokius moliūgėlius auginat tik sėkliukėms?
Miranda, Junona, Olga, Kakai.
Ar visi moliūgai (net dekoratyviniai) yra valgomi?
Visi moliūgai yra valgomi, tik subrendę dekoratyviniai yra labai kieti ir pasitaiko karčių vnt.
Ar moliūgams baisios šalnos?
Moliūgams baisios šalnos, net sunokusiems milžinams su stora žieve. Pradžioje nieko nesimato, po kažkiek laiko moliūgas "įgauna mėlynę", ta vieta ima ruduoti ir minkštėti (kaip obuoliai), drėksta ir prasideda puvimo procesas.
Kada moliūgas sunokęs?
1. moliūgo kotelis turi būti sumedėjęs;
2. jei odelė kieta (nagu neprasispaudžia)- moliūgas sunokęs ir tinkamas sandėliavimui.
Kaip teisingai moliūgus paruošti žiemai?
1. renkant moliūgus, palikti kuo ilgesnį kotelį (idealu nupjauti ties susijungimu su virkščia);
2. po derliaus surinkimo gerai "pašildyti ir padžiovinti" apie savaitę saulėtoje atviroje vietoje (tiktų pvz. pavėsinė, kad kristų tiesioginiai saulės spinduliai, atvira pastogė- svarbi sąlyga- kad lietus nedrėkintų vaisių, bet BŪTINAI kad saulė juos apšviestų).
Kokios sandėliavimo sąlygos reikalingos moliūgams?
Trumpiausiai išsilaiko šaltame ir drėgname rūsyje- pradeda pūti. Kai patalpoje ~20 C ir daugiau- moliūgai pradeda džiūti-raukšlėjasi odelė. Idealiausias variantas, kai patalpa yra sausa, bet šaltoka, apie 12 C- taip moliūgus išlaikome ir iki gegužės.
Viskas dar priklauso nuo moliūgo rūšies, odelės storio, sunokimo laipsnio (jei moliūgas nuskintas dar nesunokęs, vargu ar ilgai išsilaikys...)
Kodėl moliūgo viduje dygsta sėklos?
Daigeliai moliūgo viduje atsiranda tada, kai jie yra laikomoje gan šiltoje patalpoje.
Tikiuosi, Yerena nesupyks, įdėsiu dar jos aprašymą kam kokie moliūgai tinka, kad nereiktų jai šitiek kartų kartoti:
Sultims - melonowa zolta, big max ir atlantic giant (šitie užauga milžinais), rouge vif d'etampes, pink jumbo banana ir kiti bananiniai, muscade de province, visus aliejinius (tuos, kurių sėklos be lukštų- sėklas išimate, o minkštimą spaudžiate) ir pan.
Šviežiam vartojimui- visi acornai (nu gal išskyrus baltąji- thelma sanders, nes skoniu ir konsistencija primena saldintą bulvę), delicata, butternut'ai, sweet meat, sweet mama, crown prince ir pan.
Sriuboms- butternut'ai, hokkaido, kabocha tipo
Troškiniaims- butternut'ai, hokkaido, marina di chioggia, black futsu, triamble, jarrahdale, australian butter minkštimą 1:1 maišiau į bulvių košę (labai patiko), burgess buttercup (uk labai populiarus), hubbard'ai.
Jų didenybės ARBŪZAI
Arbūzų sėjimas
Sėjimui imamos sveikiausių ir saldžiausių vaisių sėklos.
Balandžio pabaigoje - gegužės pirmosiomis dienomis sėklas užmerkite kalio permanganato tirpale. Po paros tirpalą nupilkite ir perplaukite virintu drungnu vandeniu. Uždenkite sėklas šlapia medžiagos skiaute ir palikite dygti ne žemesnėje kaip +20° C temperatūroje. Būkite kantrūs - vieni daigeliai pasirodo po kelių dienų, kiti - po dviejų savaičių ar net dar vėliau. Todėl, kasdien perplaudami arbūzus dengiančią skiautelę, atrinkite dygstančias sėklas ir sodinkite į vazonėlius.
Žemė vazonėliuose turi būti puri, nesukritusi. Geriausiai tinka daržo žemės - lapinės ir durpių mišinys.
Sodinimas į lauką
Gegužės paskutinėmis - birželio pirmosiomis dienomis, kai jau išaugę 2-3 tikrieji arbūzų lapai, sodinkite daigus į lauką, bet būtinai sulaukite tikrojo pastovaus atšilimo, nebijodami, kad jie peraugs. Augimvietė turi būti apsaugota nuo šiaurinio vėjo, šilta. Sodinti reikia į 1,2 m pločio ežios vidurį 1,5 m atstumais, ne tankiau. Jeigu daigus susodinsite per tankiai, užaugę vaisiai bus nedideli. Žemė turi būti puri: tinka smėlis, juodžemis, priemolis, bet ne durpinė, ne molis. Durpinėje žemėje augančius arbūzus puola ligos ir jie gali sunykti.
Prieš suariant ežias, rekomenduojama pabarstyti jas trąšų mišiniu: 1 dalis amonio salietros, 2 dalys superfosfato ir 1 dalis kalio sulfato.
Kaip ši daržovė prižiūrima
Žemę, kurioje auga arbūzai, ravėkite ir purenkite. Šakų skabyti nereikia, tik į tarpežius tįstančias virkščias permeskite į ežios vidurį.
Laistykite, tik tuomet jei labai sausa, bet ne dažniau kaip kartą per savaitę. Arbūzai nepakenčia kasdieninio laistymo. Laistant stenkitės, kad vanduo nepatektų ant lapų, nes tuomet arbūzus gali pradėti pulti grybinės ligos.
Derliaus nuėmimas
Patyrę arbūzų augintojai pastebi, kad jei gerai auga agurkai, tai tais pačiais metais ir lauke auginami arbūzai užaugs. Arbūzus taip pat galima auginti ir šiltnamyje ar inspektuose, kur jie paprastai gerai auga ir dera bet kuriais metais.
Pirmieji vaisiai prinoksta ne anksčiau kaip liepos viduryje ar pabaigoje. Pagrindinis derliuus sunoksta rugpjūtį. Vienas daigas dažniausiai išaugina 1, kartais 2-3 vaisius. Jie gali sverti nuo 1 iki 7 kg.
Sunokimo laipsnis nustamomas pabeldžiant ar sprigtelint. Sunokusių vaisių daug duslesnis garsas, o žalių skambesnis. Sunokusių vaisių apačia gelsva, o žalių balta.
Rudenį, pašalus ar nudžiūvus lapams, nesunokusius užaugusius arbūzus galima baigti nokinti šiltoje sausoje patalpoje (šaltoje supūva).
SENA tema
