Aciu uz sveikinimus:) niu o viskas buvo mums taip:) is ketvirtadienio y penktadieny nakty labai blogai miegojau...lyg nugara skaudeno lyg pilvelio apacia... po pusryciu pajutau susitraukinejant gimda su skausmiuku, bet nereguliariai... paskui tai daznejo mazdaug kas 8-10 min... galvoju jau turbut prasideda... bet gal paruosiamieji? bet jei tikri-tai laikas y Kauna... tokios mintys galvoj sukos:) tai nuvaziavau y moteru konsultacija pas savo gydytoja-ji sako neskubedama keliauk Kaunan:) tai pasiemiau tases, pasiskambinau gydytojui, kad atvaziuoju...

Jis mane apziurejo, kaklelis jau 6-7 cm buvo atsiveres. tai sako: ka darom? gimdom? O kas belieka. baimes pilnom akim nuejau y paruosiamajy...

ten pasiruosem, vyras zinoma dalyvavo! ir labai aciu jam uz tai... nes vienai butu buve kurkas sunkiau... tokia nezinomybe! brangus zmogus salia-tikras isganymas!

tai vat 14:30 prakirpo mums vandenis ir kilau is lovytes... vaikstinejau, saremiai vis stiprejo stiprejo... beje, pamirsau turbut paminet, kad gimdziau be nuskausminimu, naturaliai... na akyse tik uztempavo tom keliom sekundem ir vel uzplusdavo sviesos minutes...

na ir atejo stumimo laikas...

nezinau kaip viskas ten vyko lyg per migla prisimenu gydytoju raginimus jau jau stumk! ir stai maziuke ant mano krutines

mes visi trys!!! nu nerealiai... paskui ja matavo, svere tikrino... zodziu visas gimdymas 2.5 val-tai gan greitai sakyciau... ania? truputi kirpo ir truputi plysau... tai truputi nepatogumu apturejau..., bet tetukas buvo su mumis ligoninej tas dienas-tai visa nasta kliuvo jam:) bet jau beveik viskas
tai vat tokia musu istorija
o dabar augam, valgom, miegam... nors vat jau ne visada valgydama uzmiega-tai kokia valandziuke po to turim bendravimo

kalbames apie gyvenima... mums tetis lb padeda..nesioja, kad atsirugtume...nors lb retai tai yvyksta... pamperiukus pakaitalioja...

perrengiti ir apiprausti irgi neatsisako...:)zodziu ydarbinti esam abu!
o kas kiek laiko jus maziukus maudydavot?