Na paskaitinėjau tema ir nutariau pasidalinti savo patirtimi. Kaip ir viena mama minėjo, metabolinių ligų gali būti daug, todėl priežasties reikia ieškoti visada, nebūtinai mano atvejis gali tikti ir jūsų vaikui.
Mano dukrytei acetoneminiai vėmimai prasidėjo 1,8 metukų. Buvo labai baisu, per gyd aplaidumą vaikas vos iki komos nepriėjo, buvo prasidėję traukuliai. Dėkui D, kad laiku atsirado nuostabi gyd, kuri puikiai atliko savo darbą. Priepuoliai pradėjo kartotis, užtekdavo riebesnio jogurto, kasnelio šokoladinio saldainio ar pan (didesnį vaiką labai sunku sukontroliuot

). Valandų valandas parduotuvėje skaitydavau etiketes ir skaičiuodavau riebalų kiekį. Per 15 metų gulėjome, Kauno 2klinikinės ligoninėj, KMUK, Santariškėse (maždaug 18 kartų reanimaciniuose), pervažiavau net visokias raganas - griebiausi net už šiaudo, niekas nepadėjo. Gydytojai skėsčiojo rankomis, sakė kad išaugs, jokios ligos nėra

. Viena gydytoja net pasakė, kad mano vaikas simuliuoja norėdamas dėmesio

, t.y.nusivemia taip kad dėl skysčių trūkumo net delnai sutrūkinėja

. Kiek kartų reikėdavo įrodinėt kad negalima atjungt lašinės, kad reikia vietoj 1l sulašinti visus 3l

(viena gydytoja net man įrodinėjo kad neatlaikys inkstai, nors tai buvo 5 kartas

) . Kai gimė mažoji, kuri buvo alergiška, iš pradžių ją o vėliau ir visą šeimą ėmė gydyti homeopatas. Vieno priepuolio metu jis davė žirniukų, sėdėjau prie dukros visą naktį ir kas valandą girdžiau vaistus, dukra ryte buvo žvali, acetono kvapo nebuvo. Kas su tuo susidūrę žino kad acetono kvapas iš burnos neišnyksta net per savaitę.
Tai va, man iki šiol mįslė - ar homeopatija išgydė per vieną kartą, ar išaugo taip staigiai - per vieną naktį. Tada dukrai buvo truputį virš 16m. Dabar 19m, visiškai sveika, valgo viską, jokių virškinimo problemų.
P.S. vienas jaunas gyd vemiant mano dukrai išsiuntė mane čiupa čiupso

. Iš pradžių maniau juokauja, bet paskui paaiškino kad cukrus skaido ketonus. Po 10m. maratono per gydytojus tik vienintelis gyd kuris davė naudingą patarimą. Priepuoliai tikrai palengvėdavo, nes ir pats čiulpimas slopina vėmimo refleksą. Mums vėmimo nesustabdydavo nei cerukalis, nei kiti vaistai. Nepadėjo net po chemoterapijos išrašomi vaistai nuo pykinimo