Šuo bijo nežinia ko namuose

Pasitariau su protingu žmogumi, sako, gal nujaučia nelaimę, gal siena nugrius, ar kažkas panašaus... Dvasia turėtų vaikščioti, na bet gal įsitaisė į ta vieną vietą...

Nu jau... negi tornado kaip Oklahomoje...
Prieš nelaimę šunys dažniausiai sukaukia

Šiaip esu girdėjusi apie išsivystančias baimes. Gali gyventi šuo kelis metus normaliai ir čiach, nutinka kažkas smegenėlėse, ima kažko bijoti. Gali būti susiję ir su sveikata, juk niekas neina jaunyn ir t.t. ir pan.

Na taip, pas veterinarą reiktų apsilankyti. Ar tikrinotės dėl lėtinės eigos babeziozės?

Pas mumi kaukė šuo prieš MB giminės mirtį, kaimynų šuo, ne mūsų. tada žmogėlis numiro, praėjo trys dienos ir apsivaideno savaitėlei, žvakučių pridegiojom, pasimeldėm Nuo mirties nebekaukė nei karto kaimynas šuva.

kiek domejausi, tai namuose, kur apsireiskia tokios butibesm buna kazkokia juodoji skyle, is kurios eina visas sitas. Kitas straispis raso, kad suo ne mato, o jaucia kvapu, lygiai taippat mirti, nes zmogus isskiria tada visiskai ita kvapa. Nu zodziu, stebekite suni ir laikykites, gal cia visai nieko nera:)

Nuuuu man pasakytų kas, kad namie dvasia yra tai ooooooj Aš kaip tikinti tokiais dalykais, pati patyrus savo kailiu tai neapsidžiaugčiau...

Maniskis tai isvis anksciau buvo megejas prisisioti kur nors kambaryje( kartais net iskart nepastebedavau kur), o po to irgi pasislepa, dreba visas nes zino, kad barsiu. Gal jusu irgi ka pridare .

Kai gyvenau pas MB ir auginom stafordšyro mišrūnę tai visko ji paslapčia pridirbdavo. Pvz.- tapkės, MB mamos kasdien tapkes ėsdavo, batus, bet kol ji darbe, nors ir slėpdavo ir jei pamatydavo bardavo, niekieno daiktų neliesdavo nors ir po nosim dėk, tik MB mama kentėdavo, kažkokia silpna jos vieta buvo. O šeip kartelį buvo taip, kad buvau aš, Tekila (šuo) ir MB tėvas namie, buvo praeitą vasarą, jau laaabai tamsu, sugulėm, MB tėvas jau senai knarkė, aš su Tekila. Jau aš snaudžiu, įsitaisius, durys kambario uždarytos ir kažkas tik TRYNKT garsiai į duris ir mirtina tyla stojo, Tekila sukruto, sukluso, aš nedrysau eit pažiūrėt, bet po trenksmo ėjo tyla taip ir nežinau kas buvo...

Sveiki, o grįžtant prie kiek žemiškesnių teorijų , tai teko skaityt apie labai panašų atvejį į temą pradėjusį. Ten buvo kalytė, kuri nei iš šio, nei iš to pradėjo bijoti tam tikros zonos bute, šeimininkė kalbinimų ir skaniukų pagalba nustatė, kad tai buvo konkreti siena. Žmonės apsiklausinėjo kaimynus, gal kas ko prisipirko, niekas nieko. Net kunigą kvietė, kad namus pašventintų, bet nuo to šuns elgesys nepasikeitė, o su laiku tik blogėjo - pradėjo bijoti viso kambario, vėliau buto, vėliau namo laiptinės ir net gatvės, kuri vedė į jų namus, o kituose kvartaluose šuo elgėsi lyg niekur nieko. Dresuotojas, atvykęs į namus, atkreipė dėmesį į tai, kad "baisioji" siena buvo priešais langą, pro kurį matėsi laukymė (butas 3 aukšte), o ant sienos kabojo didelis veidrodis. Nerasdamas kitų paaiškinimų (vibracijos, garsai ir pan., atmetęs dvasių teorijas ) dresuotojas paprasčiausiai ėmėsi spėjimo (nes nieko geriau nesugalvojo), kad galbūt kokį tamsų vakarą, šuniui būnant tame kambaryje, lauke buvo susprogdinta petarda, kurios buvo didelis trenksmas, o blyksnis atsispindėjo veidrodyje ant sienos, ir taip išgąsdino šunį, o šeimininkai su kalbinimais ir skaniukais ir padidintu dėmesiu tą problemą tik dar labiau išrutuliojo: skaniukai ir kalbinimas skatina elgesį (tuo metu tai buvo nepageidaujama baimė), plius jie pradėjo skirti papildomai dėmesio tai sienai (barbenti, stuksenti, klausytis jos, kviesti svetimus žmones kad šie aptaškytų sieną vandeniu ir pan.), tai šunį galutinai įtikino, kad su ta siena kažkas negerai Dresuotojo patarimai problemos sprendimui buvo tokie:
1. Šeimininkams visiškai nekreipti dėmesio į nepageidaujamą šuns elgesį ir net šiek tiek jo netoleruoti, nebausti, bet ir neužjausti.
2. Užtrauktos užuolaidos ant lango priešais sieną, o veidrodis laikinai nukabintas, kad neatspindėtų mašinų šviesų ar ko kito.
3. Šuns šėrimo vieta perkleta iš virtuvės į tą kambarį ir palaipsniui artinta prie baisiosios sienos.
4. Šuniui duoti homeopatiniai lašai nepagrįstoms baimėms, bailumui, stresui nuraminti.
Dresuotojo komentaras - neaišku kuris iš šių žingsnių padėjo, o gal visi kartu, bet šuo pilnai atsistatė
Gal padės

Būtent aš apie tai ir kalbėjau, sakydama, geriau jokių skaniukų ir vesti į kambarį lyg niekur nieko ir neleisti šuniui prisisvaigti kaži ko

Na, manau, kad geriausia leisti šuniui susidurti su jo "baimėmis" ir įveikti jas akis į akį, o ne bėgti nuo jų, taip problėma, manau, dar paaštrėtų kol visai neįsivesit į namus. Šuo turėtų pergyventi tas baimes kol pamatys, jog nėra ko bijoti, apsipras ir viskas bus okey. Čia tik mano nuomonė, man tai patinka ta idėja, tarkim, kol šuo kambary, gąsdinasi kažko, bijo, pvz.užimti jį (bėgimo takelis, čia kaip pavyzdžiui), kad nesikoncentruotų ties savo baimėmis.

Na kalbėjot visai apie kitką Nekreipti dėmėsį ir tempti šunį prie baimės objekto visiškai priešingi dalykai. Nesuplakit skirtingų dalykų į vieną, niekur šuns vesti nereikia,prievarta tik sustiprins baimę ir pablogins pasitikėjimą šeiminnku.
Dėl šerimo vietos - reiktu tai daryti atsargiai, pradžioje rinktis tokį atstumą nuo tos baisios sienos, kad šuo nebijotu ir butu ramus ir labai neskubant artėti, jei šuo rodo baimę atstumą vėl padidinti iki to, kur šuo nebijo. Ilgas žaidimas, bet labradorai ėdrunai, gal greičiau pavyks.Homeopatija šiou atvėju jeigu šuns elgesys visur kitur normalus manau, kad tikrai dar nereikalinga.
Dar toks geras dalykas yra, kurį rodė "Rekse", bei su psichologė darėm tą patį. Kad šuo nekoncentruotu dėmėsio į baimės objektą pro tą objektą reikia bėgti ar eiti greitai visaip nukreipiant dėmėsį į save(skaniukas, kamuoliukas , komandų atlikimas ir .t.t), palaipsniui tas greitis mažinamas, artėjama vis labiau prie to objekto, šuo visą laiką stebimas, jei tik bijo grįžtat prie to veiksmo, kur šuo jautiesi ramiai. Nu sunku man raštu paaiškinti, bet principas turbut aiškus. Ir jokios prievartos

Ne. Niekas čia nesuplakta. Na nebent tuo atveju, jei šeimininkams absoliučiai nereikia, kad šuo eitų į tą kambarį, bet jei reikia ir jis dreba bei bijo šalia jo, tai kuo padės dėmesio nekreipimas? Spėju, kad šuo neitų ten pats niekada, vengtų tada. Tai būtent, įvedi tada kelis sykius ir parodai, kad nieko ten nėra sėdint kartu, ramiai, būnant su šunimi ir tada nekreipi dėmesio ir tikiesi, kad jis susipras, jog tu nebijai ir viskas ok.