QUOTE(jauniute @ 2013 11 18, 22:16)
na nezinau man ir atrodo, kad mintys labai svarbu, bet kaip pasiekiam busenas be medikamentu niekaip arba reik nustot gyventi ir vegetuoti
Papildyta:
mergaites o ka konkreciai tas validolis daro, as jo ne nemeginau, jis ramina???
as nesuprantu kas darus su siuo rudeniu, viskas buvo taip ok, geriu ad, nu bet taip suvesejo hipochondirja kad matau kad einu is proto, nzn ka daryti, visur prisipaisineju ligas, aisku organizmas siuncia siganlu, nu rimtai zinokit isprotesiu

prarijau netycia maza visto kauliuka ir db guliu ir laukiiu baisiausio, nu kazkoks mazvaikizmas, nors bendrai ir mazi vaikai emociskai normalesni uz mane
Kaip su tuo kauliuku baigėsi reikalai?
Validolis ramina.
Gyventi be medikamentų (be stiprių raminančių, antdipresantų) galima. Ir ne vegetuoji, o gyveni. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad įmanoma tą pasiekti. Aišku, tai labai priklauso nuo žmogaus charakterio.Aš tokia esu, kad jei manęs netenkina būsena, versiuosi per galvą, kad iš jos išeiti (kaip vyras sako, jei eini, tai iki galo) Kai internete perskaičiau,kad xanax sukelia stiprius PA (o prieš 3 metus išgyvenau kažkokį košmarą), negėriau xanax, baigėsi stiprūs priepuoliai (stipriu vadinu tą, nuo kurio ryte prabudus išpilta prakaito ir bijai, kad miršti,arba kai gatvėje taip užsuka galvą, kad vos besiorentuoji ir paeini, kai sutrinka visi organai, ir pradedi žagsėti, permuša širdį, staigus noras į wc, prakaitavimas,drebėjimas ir baimė kad miršti arba prarijus, kokį kauliuką kaip jaunute, laukdavau mirties

). Pakeitė man daktarė AD, pagėriau lexitonilio (tik jie žiauriai glušina). Pavasarį bus 2 metai, kaip aš be cheminių vaistų, per tą laiką buvo visko, bet šiandien galiu pasakyti, kad jau gyvenu. Vegetavau paskutinius penkerius metus, labiausia skaudu, kad mano dukrai ką tik suėjo penki, ir aš visai mažai prisimenu kaip ji augo. Sūnui bus 6, tai jo pirmus metus pamenu puikiai, o kas vyko toliau, kaip per rūką. Skaudžiausia dėl vaikų. Aš per tuos 5 metus sugebėjau ir vairuotojo teises gauti ir diplomą apsiginti ir niekaip nesuprantu, kaip tokioj būsenoj aš viską dariau, dar ir vaikai maži...Kažkoks vidinis varikliukas mane vedė. Dabar "sėdžiu" ant vaistų, bet jau natūralių: valerijono tabletės dieną, melisų arbata nakčiai, jonažolė ryte, ta daktarė, pas kurią dariausi folio metodą, išrašė gerti mėlynojo palemono, užsisakiau ir laukiu kol atveš, mesiu anas žoleles, pasiliksiu ties šitu (dar skrandį gydau) Stebėsiu save kaip veikia. Nesakau, kad jaučiuosi puikiai, bet kad daug geriau, tai tikrai. Ir su viltimi laukiu to momento, kad gal kada pagyvensiu be jokių vaistų, žolelių

.