Turiu bernaičius dvynius. Dabar jiems jau beveik šešeri. Kadangi namuose kartu karaliavom iki jiems sueis treji metukai, kaip jau suprantate, mamai saldu nebuvo
. Taigi, kai jiems buvo pusantrų (atrodo 
) metukų, mama nusprendė 
, kad mums laikas "į žmones", taigi susižinojau apie Suzuki mokyklėlę ir ten lankėmės. Ar patiko
laaabaaai 
. Patiko, kad jei lanko du vienos šeimos vaikai, antram perpus pigiau (čia man labai aktualu 
), patiko, kad vaikams labai patiko, lankėm mokytojos Dėjos pamokas, vaikai išsiliedavo tiek muzikoje, tiek judesiuose, o jau batutą iki šiol atmena. Kadangi lankydavom pamokėles trise: aš ir sūneliai, mokytoja visada padėdavo mums, kai reikdavo poromis būti, už tai jai didelis didelis ačiū . Pamokėles užmetėm po metų, nes pradėjom lankyti darželį ir mama dirbti, beje, darželyje lankom muzikinę grupę, vaikai aktyvūs, noriai reiškiasi, prieš metus dar pradėjom lankyti ir šokius darželyje (bais patogu).Ką aš dar norėčiau pasakyti mamytėms,- o gi, kad mano vienas dvynys labai įsijungė į dainavimą nuo pat pirmos pamokėlės, o antrąjį reikdavo raginti, ne visada jis notrėdavo, bet... praėjus pusei metų kaip baigėm lankyti Suzuki mokyklėle, tas neaktyvusis vaikas pats prisiminė daineles, judesius ir muziką. Tuo norėjau pasakyti, kad verta, tikrai verta vaikui duoti kuo daugiau, kol jis toks imlus, nebūtinai šioj mokykloj, dabar juk pasirinkimas didesnis nei buvo tada, bet svarbiausia duoti vaikui
Tai tiek
