QUOTE(vaidutedd @ 2006 12 04, 16:26)
arba kad kiekviena ryta vaikas vaiksciotu aplink linija ratu grojan labai ramiai muzikai ir zaistu vienas tik ant pasitiesto kilimelio o ant jo neturi teises ateit kitas vaikas nes tai tik jo teritorija kas bus kai vaikas nueis i smelio deze ir i ja daugiau nieko neisileis nes galvos kad tai tik jo teritorija? taip yra montesori pedagogikoje.
Mes jau 2 metus lankome Montessori metodo centra Vilniuje (prie konarskio turgelio). Turiu pasakyt, kad tokiu krastutinumu ziauriu nera. Yra taisykles, kuriu reikia laikytis ir jos labai jau panasios i kituose darzeliuose esancias taisykles - pagarba, tyla, tvarka ir pan.
Pagrindinis skirtumas - vaikai ne zaidzia, o daro lavinamuosius "darbelius". Yra net 7 sritis:
- Gyvenimiskoji, kur lavinami paprasti vaiko igudziai. Mokosi rusiuoti iv. karoliukus, figureles, burbuliukus - delioja pagal dydi, pagal spalvas; Mokosi vynioti (pvz. megsta salika); mokosi su kiaurasamciu rutuliukus ir vandens isgriebti; mokosi pilstyti ir vieno indelio vandeni i kita indeli; mokosi su pipete paimti vandeni ir i kita inda idet ir t.t ir pan. vaikam tokie darbeliai nerealiai patinka.
- Muzikine, kur lavinami muzikiniai igudziai. Nuo dainavimo-sokio iki muzikos garsu, natu ir pan.
- Matematine, kur skaiciavimas ir pan.
- Rasymas, Skaitymas
- Pazintine kazkokia, kur mokosi pazinti ivairius dalykus - pvz. gyvunus, augalus, vaisius, geografija ir pan.
Bet ir dirba jie tuos darbelius tik puse dienos. Vaikai ner ten jau labai apkraunami.
Per diena yra 2 "linijos", kur visi suseda, pasakoja kanors naujo, idomaus vienas kitiem. Aukletojos skaito pasakas ar istorijas pasakoja, mokinasi ko nors, ar zaidzia bendrus zaidimus.
Ryte eina pries pietus 1-1,5val i lauka, o po pietu miego arba eina i lauka arba zaidzia jau paprastus zaidimus - deliones, lego, skaito knygutes ir pan. Kaip normaliame darzelyje.
O kilimeliai yra del tvarkos - kad vaikai gerbtu vienas kito darba, kad neismetytu po visa patalpa savo priemoniu ir zaislu, kad pabaigus darba susitvarkytu. Keli vaikai daznai prie vieno darbo buna susede. O lauke visi graziai tarpusavy zaidzia ir tikrai smelio dezej nekovoja del "teritorijos"
Del pasaku - daznai sakoma, kad pasakos neskaitomos, o skaitomos "enciklopedijos". Netiesa - gal visokiu Broliu grimu pasaku ir neskaito - bet tikrai labai didelis kiekis ivairiu knygu ir visokiomis temomis. Ir matosi netgi, kad vaikai daug mieliau skaito ir varto pazintines knygutes, nei "mike pukuotukus".
Dar labai smagu matyti tikrai atsidavusi visa personala sitam dalykui - tiek vedeja, tiek pavaduotoja pacios dalyvauja vaiku ugdyme (nes metodika reikalauja ir ziniu specifiniu), pavaduoja aukletojas, zino visus vaikus, pacios vasaros metu dirba uz aukletojas, kol aukletojos atostogauja.
Dar vienas svarbus dalykas, kuris yra ypatingas Montessori metode - vaikas yra svarbiausias! Ir tai matosi - visos aukletojos, seimininkute ir netgi virejos i
vaikus ziuri su pagarba ir matosi, kad nuosirdziai stengiasi del tu vaiku. Butent tai mane ir suzhavejo.. ne tiek pati metodika, kiek poziuris i vaikus ir darbas su jais, kaip asmenybemis.
O siaip visi metodai turi ir privalumu ir trukumu - vienuose yra vieni geri dalykai, kituose kiti dalykai.. musu tarybine sistema irgi turi savu minusu.. gal net daugiau vietomis.
O siaip - jei papuolame labai gerai aukletojai, atsidavusiai savo darbui ir nuosirdziai mylinciai visus vaikus (ir gerus ir blogus, ir protingus ir atsilikusius) - tada bet koks darzelis ir bet kokia sistema yra gera.
Sekmes!
