Ar verta lieknėti (dėl kitų)

Domejosi. Tikrai sakau.

Mylimuke, tai buvo paauglystėje - žalioje jaunystėje, kiek informacijos buvo tuo metu? (Nežinau jūsų amžiaus). Kas buvo ant bangos? Žurnalinės kopūstinės dietos, Mieliauskienės 1000 kalorijų, draugių plepesiai, bo internetas buvo baisiai brangus reikalas, o dietologai išvis kažkas neįtikėtino (bent jau man, nes antsvorio neturėjau). Sveika mityba susidomėjau gerokai vėliau, gal apie 26 metus


Thanks

Del kitu tikrai nereikia liekneti! As pati esu apvalute, vaikas kudas buvau, bet va paauglysteje pastambejau. Ir nuo to laiko nesuskaiciuosiu jau kiek girdejau komentaru apie savo isvazida. Anskciau verkdavau, gailedavau saves. Taciau as ismokau pamilti save kokia esu. Na ir kas, kad esu stambesne nei dauguma? Bet as laiminga. As esu sekmingas zmogus, sveikas, as matau, girdziu, turiu seima, turiu nuostabu suzadetini. Gyvenu tikrai laiminga ir pilnavertiska gyvenima. Myliu save kokia esu. Laime tikrai ne kudume. Turiu drauge ji labai labai liekna mergina ir ji pastoviai laikosi dietu, nors as nebematau nuo kur ji numes ta svori... Vien obuolius valgo, pastoviai stresuoja, kad ant pilvo mazas lasinukas. Tai tik irodo, kad laime ne lieknume, nes ji nors ir budama tokia liekna, ji nemyli saves ji vis nori buti dar lieknesne, riboja save, kankinasi. Reikia myleti save kokia esi. Jeigu gaili saves, jeigu nemyli savo kuno- keisk. BEt as tikrai esu laiminga kokia esu Svarbu, kaip jautiesi viduje... Svarbu myleti save

Na bet rezultato norimo vistiek neturi, na nejaugi neateina į galvą mintis , kad kažką ne taip darai, tiesiog.


Sąžiningai nesuprantu kam tu savo tą vaiką į šitą temą kiši. Kuo susiję suaugę, subrendę moterys su pradinuke? Na bet jei tu nori paskayti, kad tavo vaikas nevalgo pusryčių, neįsiūlysi, ir kūda dėl to, tai žinok aš lygiai tokia pati buvau, nevalgiau ne tik pusryčių, aš iš vis buvau be proto nevalgus vaikas, maisto nepasigesdavau niekaip. Buvau kūda , kūda, tiek vaikystėje, tiek paauglystėje, tiek studentė, rūbai kabojo. Tik kažkaip va krūtinę tai turėjau Ir kas, dabar tik pasvajot galiu apie tai, kaip studentės kišdavom keptas bulves apie 21-22 val. vakaro. Taip buvo, dabar jau to neliko.

ji valgo - kaip Marla - pusryčiai valgomi, jeigu kas sėdi šalia ir stebi, kitaip maistas - kateišiukšliųdežriprolangąužradiatoriaus, dieną valgo kai praalksta, ir valgo - nemažai - vakarienę. ir kūda. Kai skaitau Marlos pavyzdį, matau savo vaiko būdą. Ji apskritai valgo kiek daugiau tik tada, kai išalksta, ir jokie 'įprasi - norėsi" neveikia. pvz. pusryčiams užsinorėti - buvo 2 metai. neveikia.
Papildyta:
p.s. mylimiausias mano vaiko valgis būtų (jeigu kas duotų) - blynai (kepu), varškėčiai, (kepti), SPURGOS, ČEBUREKAI IR KEPTA DUONA SU ČESNAKU. pIENAS, GRIETINĖ VALgomi tik riebūs. Žuvis - tik lašiša.

p.p.s. aš su mityba ir antsvoriu turėčiau būti puikus pavyzdys aukštam kraujospūdžiui - valgau sūriai, geriu daug kavos, turiu antsvorio - ir turiu kraujospūdį, dėl kurio kartais esu tiesiog priversta kalti brendžio - pvz. vakar - 85-65.

Ji yra vaikas, pradinukė, dar net bresti nepradėjus. O tu lygini ją su suaugusia moterim. Tai nepalyginami dalykai. Tu nežinai koks tavo vaikas bus suaugęs, subrendęs (ar pagimdęs), gal jinai tukti pradės.

žiūrėdama į kraujo gimines - manau, kad nepradės.
ir tukimo problemos dažniausiai prasideda vaikystėje. Nekalbus apie "M- stora".

Ko prisikabinote prie tų dietų? Aiškiai rašiau- paauglystėj- jaunystėj jos buvo bandytos. Dėl rezultatų neturėjimo......po kopūstų sriubos svėriau 53 ar 54 kg Suveikė juk Nu badavau 2 savaites tai numečiau 5 kg, su baltymine buvau labai greit numetus kokius 4 kg, tik man bloga nuo jos buvo tai greit mečiau Sakai neveikia? tik tiek, kad mečiau tai, kadangi ateina suvokimas kokios tai nesąmonės yra. Pradėjau valgyt kaip valgosi. Nu belenkaip valgydama turėjau 65 kg, 65kg. Iki vaistų.

Įsiskaitykite prašau atidžiau- DABAR , šiuos kg mesti aš nenaudojau JOKIŲ DIETŲ. absoliučiai. Kada valgiau 6 kartus mažom porcijos buvau numetus apie 5 kg. Toks būdas man netiko. Kiek vėliau po truputį iš raciono išmečiau nereikalingus, nevertingus produktus, pradėjau stebėti ką ir kiek valgau.
Nuo ŠIŲ METŲ vasario, t.y. prieš 4 mėn pradėjau valgyt pagal alkio jausmą. Nes neturiu problemos "noriu 7 burgerių po 3 porcijų cepelinų" arba naktinio valgymo. Ir REZULTATAS YRA. Dar ne tas, kurio norėčiau galutinio, bet jis yra. Ir svoris krenta beveik analogišku greičiu, kai valgiau 1400kcal per 6 kartus į dieną.


O pamenu kai buvau pas bobutę užsieny, ji mane prišėrė pusryčiams dešrelėmis, baisiai spyriojausi, bet neturėjau pasirinkimo- važiuosi į kalnus, nevalgai- nevažiuoji. Tai gražiai kalnuose vėmiau

O kodėl nepalyginami? Jei natūraliai organizmas reikalauja maisto arba ne.

By the way, vakar vakarienės sočios nevalgiau, išgėriau sriubos skystimo. Apie 19 val. Pabudau apie 7.30, kol kas dar nealkana.

O čia šiaip, šiokiam tokiam pasvarstymui, kam įdomu:

Dietologė Aušra Jauniškytė (iš Infolango)

1. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie valgio intuityviai (pagal savo kūno poreikius, nevalgo norėdami numalšinti emocijas, t. y. kai jų kūnas iš tikrųjų neprašo maisto), sveria mažiau, jie labiau patenkinti savo išvaizda, rečiau persivalgo nei tie, kurie maitinasi pagal kokias nors rekomendacijas, taisykles ir pan.

2. Vienas puodelis kavos su pienu tikrai nėra nei nesveika, nei kaloringa. Kava yra naudinga mūsų organizmui, joje yra antioksidantų, kurie apsaugo nuo laisvųjų radikalų.
Tyrimai rodo, kad kava sumažina riziką susirgti vėžiu, antro tipo cukriniu diabetu, šiek tiek sumažina cholesterolio kiekį.

3. (Čia ne į antsvorio temą, bet paaiškinimas, kodėl prie normalaus svorio sunkiau dailinti figūrą, tiksliau, mesti kg)
Mūsų visų kūnai turi pusiausvyros tašką – svorį, kuris nulemtas genetiškai ir su kokiu kūnas jaučiasi geriausiai. Tokį svorį organizmas ir bando palaikyti, jei mes netrukdome dietomis ar kitais nesveikais būdais.

4. Genai svorį lemia 70–80 procentų, kita dalis, lemianti, koks mūsų svoris, priklauso nuo aplinkos ir gyvenimo būdo. Genai lemia, kuriose vietose bus daugiau riebalinio audinio, raumenų masės.

5. Būtų gerai, kad pradėtumėte atsižvelgti į savo kūną ir jo poreikius – valgytumėte tai ir tiek, kiek prašo kūnas.
Būtent alkis ir sotumas lemia, kiek mums reikia maisto. Jei ignoruojate alkį, nepasisotinate iki komfortiško sotumo, keičiasi medžiagų apykaita, ji sulėtėja, keičiasi apetitą reguliuojantys hormonai.

6. Ne, tikrai nereikia derinti maisto. Produktų derinimo teorija sukurta XX a. pradžioje, kai buvo atrasti baltymai, riebalai, angliavandeniai.
Tuo metu dar nebuvo įrodymais pagrįstos medicinos, t. y. teorijas tiesiog kurdavo ir jų nereikėdavo pagrįsti, paremti moksliniais tyrimais. Deja, nuo tada niekas neįrodė, kad maisto derinimas duoda bent kokios naudos sveikatai.

7. Laba diena, Kokios turi buti maisto dydzio porcijos vieno valgymo metu? (Yra sakoma kad tiek kiek telpa i viena delna, kitur sakoma kiek telpa i dvi saujas).

Rekomenduojamo maisto tūris pagrindinio valgymo metu suaugusiam žmogui iki 400 - 500 ml. (kitame atsakyme rašo gramų) tai tikrai ne kumščio dydis.

CIa irgi pasvarstymui

Žmogus nėra užprogramuotas norėti pramonės produktų

Natūralaus gydymo centro vadovė ir gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė kritiškai atsiliepia apie intuityvaus valgymo metodiką. Anot jos, jis tinkama tik sveikiems žmonėms, bet tokių apskritai vargu, ar mūsų visuomenėje dar esama.


Klausimas, ar galima valgyti tai, ko noriu, yra užduodamas labai dažnai. Atsakymas labai paprastas – jeigu žmogus yra sveikas ir jo kūno norai sveiki, intuityviai maitintis galima. Jeigu jūs pažįstate nors vieną sveiką žmogų – labai malonu, aš nepažįstu nė vieno“, - atvira A. Vaivarienė.

Ji aiškina, kad jeigu žmogus kažkuo serga, jo kūno norai yra išbalansuoti. Tuomet ir kyla klausimas – kaip gali klausytis to, kas nėra natūraliai susiformavę.

„Poreikiai tokiu atveju labai dažnai pataikauja ligai. Elementarus pavyzdys - alkoholikas nori šnapso. Tai nereiškia, kad jo kūno norai teisingi. O jis juk jeigu negauna degtinės, jaučiasi blogai fiziškai ir net gali numirti po ilgadienių gėrimų. Bet kūnas nori alkoholio, žmogui fiziškai skauda galvą, raumenis, laužo kaulus. Lygiai taip pat yra ir su maisto produktais“, - aiškina gydytoja.

Specialistė pataria, kaip vis dėlto galima atskirti, kuomet kūno noras yra geras ir kada apgaulingas. „Yra toks paprastas testas – jeigu mūsų kūnas nori to, kas yra gamtoje, spėtina, kad toks noras yra teisingas. Pavyzdžiui, jeigu norime obuolio, ar pieno, kurį duoda karvė. Jeigu norime ne obuolio, o pyragėlio su džemu ar saldainio, šokolado – jie ant medžio neauga.

Arba, sakykime, norime žuvies – ji gamtoje yra, bet jeigu norime krabų lazdelių - jos upėse neplaukia. Mes tokių produktų norėti negalime, biologiškai nesame užprogramuoti norėti pramonės produktų. Mūsų genai jų nepažįsta. Mūsų genetika nėra transformuota pagal maisto pramonę pagal paskutinius 20 metų. Gliutomato norėti negalime“, - konstatuoja A. Vaivarienė.

Ji pabrėžia, kad tas pats būtų pasakytina ir apie vaiką, kuris neva nori čipsų ir koka kolos. „Tai yra nesąmonė“, - neslepia gydytoja homeopatė.

Vis dėlto gydytoja neneigia, kad intuityvi mityba galėtų veikti tuomet, kai žmogus labai aiškiai įsivertintų savo norus, pasvertų, kurie iš jų kyla natūraliai, o kurie formuojami aplinkos. Tačiau tai padaryta tikrai nėra paprasta.

„Noras turėtų kilti ne taip, kad nuėjau į parduotuvę ir pamačiau „oi, koks gražus torčiukas“ ir aš jo noriu. Jokia intuicija čia nekalba. Čia kalba skonio receptoriai, akys. Esame ir reklamos aukos – nes pažiūrėjome gražią „Rafaelo“ reklamą ir jo norime, tai visai nereiškia, kad organizmui to reikia“, - sakė A. Vaivarienė.



http://grynas.delfi....3#ixzz2VtPxRUEc

Nu jo natūralaus centro vadovė, kaip visada su gan radikalia nuomone.

Nesakiau, kad pastoviai norėti 3 puodų bet kokio maisto yra normalu - tokiu atveju žmogui tikrai reik savikontrolės, valios, o jei jos nėra-tenka ieškoti profesionalios pagalbos.
Dėl intuityvaus valgymo- kalba apie žmones, kurie turi saiką, yra suvaldę alkio jausmą, nepainioja jo su emociniu valgymu arba poreikiu užimti laisvą laiką.
Dėl produktų pramonės- duona juk irgi ant medžių neauga- tai jau perdirbtas produktas. Tai galima sulyginti su šokoladu. Kakava auga ant medžių, bet perdirbama į šokoladą, kuris (kokybiškas) yra pripažįstamas kaip stiprus antioksidantas. Arba Vynuogės gerai, o štai vynas juk irgi jau antrinis produktas Panašu, kad kuo toliau tuio labiau nuo perdirbinių niekur nepabėgsime. O prie tiesiog produktų pasirinkimo svarbiausią vaidmenį atlieka saikas. Kas iš to, jei žmogus tą natūralų pieną ar mėsą valgys kilogramais ar gers litrais, viršydamas visas kalorijų normas.

vienas dalykas yra girdet organizmo poreikius, kitas dalykas - pasiduot uzgaidoms, tai ne tas pats. nors man jau cipsu niekad nebesinori, o sokoladu tik viena diena diena per menesi, pries mm.