Pasyvus namas - 20 tema

Niekaip neįsikertu technologinės gruntas-vanduo ar oras-vanduo ŠS veikimo šaldymo režimu pusės. Ar tipo šaltis paprastai paduodamas į sistemą ir tiesiog šaldomos grindys (grindinio šildymo atveju)? Ar tikrai toks veikimas efektyvus? Ar reikia galvot apie kažkokius kitokius šilumokaičius su tiesioginiu šalčio perdavimu į orą (vėdinimo sistema, etc.)?

Vasarą kai atviri langai kaip ir griekas namus šildyti na nebent DHW. O jei langai atviri ir vėsinimas natūralus tai daugiau priežasčių nematau siurblį birbint.
Aišku geriau nemontuoti išorės bloko šalia terasos. Tegul kaimynai pasiklauso

Ledo krūva - nemokama atrakcija vaikams Pliusas!

Man asmeniškai bet kokios pažangios technologijos yra sienų puošmena
Papildyta:

Yra daug galimų sprendimų: fankoilai, kanaliniai šilumokaičiai, grindinio šaldymas (tiesiogiai glikoliu arba per ŠS). Čia galima diskutuot kas efektyviau ir kofortiškiau. Pvz DEU vėsins vidines masyvias pertvaras - įdomus tarpinis atvejis tarp grindinio ir palubinio vėsinimo.

Tai vat čia ir prasideda įdomumai. Norisi, kad sistema būtų viena, t.y. šildytų žiemą, šaldytų vasarą. Fankoilai, kanaliniai šilumokaičiai - su ŠS atiduodamomis temperatūromis (kai šis dirba neaukodamas efektyvumo) 30-40C žiauriai neefektyviai, kiek ten nuimsi šilumos nuo tokio šilumnešio. Grindys - ok, šildymas veikia. Bet vasarą šaldyt kažkaip neskanu, nelaikysi gi jų ties 15-18C... Vaikai, etc... Kombinuot grindis šildymui, kažką (fancoilus, kanalinius šilumokaičius) šaldymui - pinigai nemaži... Tada jau efektyviau ir pigiau šviečiasi kažkoks paprastas ŠS šildymui ir DHW, ir dar paprastesnis kondicionierius ant sienos šaldymui.

O sieninis kombinuotas variantas įdomiai atrodo. Dar įdomesni būtų eksploatacijos (viso sezono) rezultatai ir patyrimai. Gal yra jau?

Nifiga, suklydai , dariau pagal projektą minimaliai jį pakoreguodamas, pagal projektą vonioje ir palei vitriną turėjo būti 10 cm žingsnis, o aš dariau 15 cm ir dar, keičiau vamzdžio storį iš 16mm į 20mm.
Tiesa, šilumos nuostolius pasiskaičiavo pats grindinio projektuotojas, tai kai skaičiavo, ėmė standartinių charakteristikų langus ir natūralų vėdinimą, tai mano namo nuostoliai jam gavosi ~6kW, o ne ~3kW, kaip žinodamas šiuos niuansus pasiskaičiavau sau pats.

Žinau visus šiuos niuansus ir apie teiginį, kad PN užtenka vienos vijos palei langus, bet kai pradėjau gilintis į grindinį šildymą, sužinojau, kad ir labai tankiai pravedžiotų vamzdelių atveju ir labai retai, galima paduoti tą patį nedidelį šilumos kiekį, tik tankiai išdėstytų vamzdelių atveju, šilumnešis galės būti ženkliai mažesnių temperatūrų. Pagal projektą ten mačiau apskaičiuota iki 40C laipsnių šilumnešio temperatūra, aš dabar po visų patobulinimų sau apsiskaičiavau iki ~27C šilumnešio temperatūrą, taip kad skirtumas juntamas, kuris mano nuomone pasimatys tiek šildymosi ŠS atveju, tiek šildymui pajungus saulės kolektorius.

Tada pagalvokime, kodėl mano kas 30cm ir to per daug vamzdžių, o tavo kas 15-20? pastatai dar klausimas kuris šiltesnis, pasirodys, kad tos kelios kilpos palei langui būtų pilnai atlikę savo darbą
Projektas, kur pradiniai duomenys "iš palubinsko žinyno", yra veltui išmesti litai na sušalt tai tikrai nesušalsi, bet galima buvo sutaupyti įrengimo kaštų ir dar šiek tiek eksplotavimui - ilgas vamzdis didesni hidrauliniai nuostoliai daugiau kWh cirkuliaciniui.

arba rinktis oras/vanduo/oras
vasara vėsinsi ir beveik uždyka karšta vandenį turėsi.

Dėl triukšmų išorinio bloko tai nesutikčiau, kiekvienos firmos išoriniai blokai dirba skirtingai tai jei perki reikia žiūrėt kiek išorinis blokas išskiria db.

Dėl ledo kruvos sutinku. Ledo būna daug todėl reikia išoriniam blokui numatyti vietą.

skirsis paduodamo šilumnešio temperatūra. Jei temperatūra bus ženkliai mažesnė, grindinio šildymo atiduodamas galingumas irgi bus atitinkamai mažesnis.




Na nesutikčiau. Pagrindinį projekto poreikį mačiau, kad sumėtytų vamzdelius taip kaip reikia, atsižvelgiant į patalpų išplanavimą ir energijos poreikį. Skirsis tik galingumai, bet skirsis proporcingai, tad projektas savo atidirbo, nesigailiu dėl jam išleistų pinigų. Sušalt tikrai nesušalsiu. Nors poroje vietų ir panaudojau didesnį nei projektinį žingsnį, bet naudodamas storesnį vamzdelį, dar padidinau šildomų grindų maksimalų šilumos perdavimo galingumą, bet tuo pačiu sumažinau reikalingą šilumnešio temperatūrą pasiekti tam pačiam šildymo galingumui. Jei šildymui bus naudojami atsinaujinantys šilumos šaltiniai, mano supratimu, tai labai aktualu. Grindinio šildymo įrengimo kaina aišku gavosi didesnė, bet aš siekiau bendros ekonomijos, o ne sutaupymo ant grindinio šildymo. Man patiko šiame forume skaitytas pasakymas, kuris pagal prasmę turėtų skambėti maždaug taip - "Kai didini namo energinį efektyvumą, tai iki tam tikros ribos, kylą statybų kaina, kas ekonomiškai vertinant, neapsimoka, bet namo energiniam efektyvumui pasiekus PN rekomenduojamą ribą, gaunama situacija, kai galima taupyti ant šildymo sistemos įrengimo ir tuomet situacija keičiasi kardinaliai, toks energinio efektyvumo didinimas tampa apsimokančiu ekonomiškai." Na su šildomomis grindimis, ne visai į tą frazę pataikau, bet šioje srityje masčiau ta pačia linkme.




Pritariu dėl didesnių hidraulinių nuostolių. Vos ne pagrindinė priežastis, kodėl rinkausi storiausią grindinio šildymo vamzdį ir buvo hidraulinių nuostolių sumažinimas. Primečiau, kokio siurblio man turėtų užtekti, tai per valandą galinčio perpompuoti 0,5m3 skysčio. Mažiausio galingumo siurblys Wilo Stratos PICO 25/1-4 perneša 3m3 skysčio, tad mano supratimu šis siurblys su mano šildomų grindų hidrauliniais nuostoliais susitvarkys be problemų. Išvis buvo minčių, gal statyti karšto vandens cirkuliacijai skirtus karšto vandens cirkuliacinius siurblius Wilo Star-Z NOVA 15 su 2 - 4,5 W vartojama galia, bet jų našumas 0,4m3/h jau šiek tiek per mažas, o pridėjus hidraulinius nuostolius bus dar mažesnis, bet jei naudoti ne vieną o 2 vnt., po vieną kiekvienam aukštui/kolektoriui, gal ir užtektų to galingumo energijos sąnaudos tai labai viliojančios .

Trūksta dar labai žinių apie grindiniam šildymui reikalingus cirkuliacinius siurblius .

Mintas - kur daretes sildomu grindu projekta? kas i ji iejo ( energijos poreikis, grindu sildymo sistemos planas....? ) kiek pinigu?
ir dar - taip iseina kad projektuotojas nenumate visu "plonybiu" jei reikejo perdirbineti projekta? na del langu specifikaciju, vamzdeliu storio ir pan

Projektą dariau per parduotuvę, kurioje pirkau grindinio šildymo santechniką. Projekto kaina buvo ~dvigubai mežesnė, nei standartinės paprastų projektų rinkos kainos, tad susiviliojau. Dėl daugybės tarpininkų iki projektuotojo, operatyvus projekto pakoregavimas buvo pakankamai sudėtingas, o ir aš nemačiau labai didelio tam poreikio.

Mintas, dekui uz nuoroda.

Paskaiciavau, kad prie dabartiniu duju kainu stoglangiai su trimis stiklais (Uw = 0.81) vs su dviem (Uw = 1.4) atsipirks tik po 40 metu.

Aisku energija greiciausiai nepigs

Šioje temoje stoglangiai - šventvagystė jau nekalbant apie vienkamerinius paketus

Labai teisingai: šioje temoje net ir 50 cm stogo apšiltinimas atrodo kaip standartas, o ne Vau - kiek daug.

Vakar su vienu stogdengiu kalbėjau. Sakau po 7 metų bus privalomi maždaug tokie apšiltinimo sluoksniai: sienose apie 30-35 cm, stoge - apie 45-60 cm. Sako - nesąmonė, kas mane privers. Jei turiu savo miško, kertu, deginu, kiek noriu ir vargo nematau. Sakau įstatymas priimtas toks - dėl labai šiltų namų. Jis galioje visoje ES. Bet žmonės nesuprato. Arba nenorėjo suprasti. Statybų sektorių - vis dar tamsus miškas, bet...

Šiandieną vieną labai įdomų stogdengį radau. Jis daro žmogui stogą, kuris stato pasyvų vieno aukšto namą. Namo ploto neklausiau, bet namas nemažas. Namas Pilaitėje visai netoli manęs (maždaug už 1-2 km). Pats statybininkas sau pasistatė pasyvų (taip jis sakė) 170 kv. namą. Šildo namą dujų balionais iš degalinės. Sako mėnesiui šildymui ir karštam vandeniui ruošti pakanka 3 balionų (apie 240-250 Lt). Toks žmogus jau mane sudomino. Visai kitas požiūris ir darbo kultūra. O ir darbų kaina daug maž priimtina.

Tiesa, tam klientui, kur dabar daro pasyvų namą, į stogą dės 40 ar 50 cm vatos, bet klientas darys namą be rekūpo. Pats statybininkas sako: nesuprantu aš jo, deda storiausia apšiltinimo sluoksnį, bet rekuperatoriaus nedaro. Tai gal dar ne visi statybininkai žlugę?