QUOTE(Laurencijan @ 2011 10 04, 18:34)
Svarbiausia Jūsų vaikučio poreikiai (ne užgaidos), kaip jis jaučiasi, ko išmoksta, kaip su juo elgiamasi, nes jis mažas, tai tik gerų auklėtojų dėka jis jausis saugus, o tai svarbiausia.
Mums tenka vežioti per pusę miesto...
bet aukėtojomis esame kol kas labai patenkinti
, juk su jomis vaikučiai praleidžia daugiau kaip pusę dienos, tai tik patikimam ir vertam žmogui galime patikėti savo turtą
Zinoma vaikucio poreikiai svarbu,taciau man kazkaip atrodo,kad mamos rinkdamosios darzelius dazniau atsizvelgia i savo ne i vaiko poreikius. jeigu vaikas skundziasi,kad jam negerai istisai verkia ir pervedus i kita darzeli tai pagereja,sveikintinas sprendimas.Taciau galbut vaikas yra visai ne dazelinis,jam neitiks joks darzelis? as manau,kad pasirinkimas gali buti tarp aukles ir darzelio.o renkantis darzeli atsizvengti i jo ugndymo sistema. ir viskas.Zinau,kad valdorfo mantessori darzeliuose vaikai eina i viena grupe tiek dvimeciai tiek sesiameciai. Puikiai as isanalizavusi sita sistema,taciau bent as nenorejau,kad vaikas pakliutu ne tarp bendraamziu,aukletojos gali buti auksines,taciau vaikai visur vienodi.jie ir pastumia ir trinkteli ir atima zaisla ir zodziais izeidzia.nesvarbu kokiame darzelyje jie bebutu toks pasaulis. O aukletojos vaiku maciusios simtus,todel nemanau,kad atsirastu nors viena,kuri sugebetu kiekviena myleti taip kaip savo vaika ir kiekvienam po lygiai padalinti demesi. Cia ne aukle. Bet as rinkdamasi darzeli kaip didziausia pliusa uzsidejau,kad vaikas bus su bendraamziais.Nors turejau galimybe ir aukle samdyti ir pati iki mokyklos vaika auginti - darbo rinka be manes nesugrius.Bet manau kad bendrauti su bendraamziais vaikas mokosi jau nuo mazu dienu o jokia aukle,net ir geriausiu draugu rekomenduota vis tiek neikada neatstos mamos. as pati augau su aukle,nors pries 30 metu tai buvo gana neiprastas dalykas.taciau i mokykla vis tiek turejau eiti.Ir negaliu sakyti,kad manes aukle nemylejo,augino turbut kaip savo anuke, bet nuejusi i mokykla buvau imesta i tokia kose...pradejau naktim nemiegoti ir klykti vedama i mokyla.Visi vaikai klaseje buvo ateje is darzelio,o as ne. Visi savo grupemis,zaidzia tam tikrus vaidmeninius zaidimus apie kuriuos nieko nenutuokiau,ir as visada likdavau nuosalyje,niekas su manim nenorejo draugauti,mat as ne is darzelio. Tevai tik peciais gusciojo,ko tu nori mergaite,toks pasaulis.cia tik mano nuomone zinoma,bet as manau,kad vaikui butina kuo anksciau susipazinti su tuo pasauliu. nes kai uzauga siltnamio salygom mamos ar aukles popinami ir giriami,tuomet ateje i mokykla gauna slapiu skuduru i veida perkeltine(o kartais ir tiesiogine)prasme.o tuomet ziauriai krinta saviverte,kaip cia isgirtas vaikas dabar nieko nemoka nesugeba ir is viso yra zioplus,tevai teigia kad toks pasaulis,bet juk pries tai vaikas mate visai kitoki pasauli o dabar viskas pasikeite. o ta saviverte paskui gali tekti atstatineti visa gyvenima,aplinkiniams, psichologams, partneriams. As uz darzeli, ypatingai jei vaikas auga vienturtis. Ar elgiuosi teisingai nezinau,ta man gales pasakyti ir darbais parodyti po kokiu 20 metu mano dukra,