Knygos knygos knygos...

Aš tai šiandien 9 knygas nusipirkau Ir, kad džiūgauju, nes taip laukiau nuolaidų kitoms knygoms

Kokias?

S. Beckett "Kapo šauksmas"
J. McHenry "Dvasių virtuvė"
M. Stepnova "Lazario moterys"
J. Moyes "Mergina, kurią palikai"
R. Bolano "Pašėlę detektyvai"
R. Bolano "Tolima žvaigždė"
P. Roth "Portnojaus skundas"
M. Hoellebecque "Žemėlapis ir teritorija"
G. Orwell "Lapok, aspidistra"

Na va, vieną abi nusipirkom. O Houellebecqo ką nors esi skaičiusi?

Ne, bet turiu namie porą knygų ir gausybę atsiliepimų galvoje. Ši knyga sudomino perskaičius anotaciją.

Klausiau todėl, kad mano jo trys skaitytos knygos buvo pilnos sekso scenų. Aišku, ne jos ten pagrindas, bet man kažkaip lyg ir per daug pasirodė. Galvoju, įdomu, kaip kitiems. Bet va dabar paskaičiau kelis atsiliepimus Amazonėj apie šitą ir viename buvo parašyta, kad šįkart sekso nėra. Yra ar nėra, noriu šitos knygos, man jis patinka (nors dar turiu neskaitytą "Salos galimybę").

Dėl sekso scenų esu girdėjusi, bet manęs nevaržo labai jos

Beje, šiuo metu baiginėju "Stambulo pavainikė". Kaip man patinka viena veikėja - knygų skaitytoja

Manęs irgi ne, bet kai jų daug, tai paprasčiausiai nusibosta.

Net neprisimenu tokio fakto. Ar ne kažkuri iš tų dviejų jaunų, kurios susitinka ir susidraugauja?

P.S. Dori, tau reikia išmokti teisingai to prancūzo pavardę rašyti. Man anksčiau pasimiršdavo kokia raidė, bet dabar jau tiksliai prisimenu.

Taip, viena iš tų dviejų. Pamenu kaip ji vardino nusipirktas knygas, tarp jų ir H. Hesse "Narcizas ir auksaburnis", o šią knygą kaip tik buvau baigusi skaityti Ir apskritai, nemažai gražių citatų apie knygas.

Nekenčiu sunkių pavardžių Ir atrodo nusižiūrėdama rašiau pavardę, vis tiek suklydau
Papildyta:
Tiems, kurie neskaito mano tinklaraščio, keliu atsiliepimus ir čia

Kolegė manęs paprašė rekomenduoti knygą, kuri būtų susijusi su Prancūzija ir maistu. Rekomendavau šią knygą. Ji nusipirko. Perskaičiau aš.
Knygos autorė Elizabetė - amerikietė žurnalistė, kurios jaukūs pietūs Paryžiuje apvertė gyvenimą aukštyn kojom. Sutikusi savo svajonių vyrą, iškeitusi amerikietiškus namus į bohemišką butuką, ji ryžtasi prisijaukinti prancūzišką gyvenimo būdą ir atskleisti virtuvės paslaptis. Juk sakoma, jeigu nusprendei tekėti už prancūzo, turi ištekėti ir už Prancūzijos.
Kaip ir kiekvienoje istorijoje, kur susiduria dvi skirtingos kultūros, įvairūs nesusipratimai neišvengiami. Amerikoje vyksta vienaip, prancūzai tai suvokia kitaip. Tad ir Elizabetei teko įveikti įvairiausias kliūtis, siekiant bent truputį pritapti, suvokti prancūzų mąstymą ir Paryžių vadinti savo namais. Pasakodama visus tuos nesusipratimus, ji atskleidžia spalvingąją Paryžiaus pusę: mažus triukšmingus žuvies turgelius, jaukias kavines, nuostabų maistą.
"Statistinė, tipinė amerikietė" - taip aš pagalvojau apie autorę, kai perskaičiau knygą. Kartais jos sprendimai ir pasirinkimai mane žavėdavo, tačiau būdavo atvejų, kai aš jos tiesiog nesuprasdavau. Gal dėl to, kad aš nemėgstu žmonių, kurie mano, kad pasaulis sukasi tik aplink juos ir dėl jų. Tikriausiai visi amerikiečiai jau gimsta su šia idėja. Net tada, kai jai pasipiršo, ji suprato, kad tai jos žmogus, tikrai jį myli ir nori būti kartu. Tačiau neatsakė iš karto taip ir dvejojo. Kodėl? Nes kaip gi aš galiu tekėti už žmogaus, kuris neturi net kostiumo, o jo pajamos vidutinės? (Ji rimtai? Kostiumo? O kojinių pakankamai turi?) Kur jo amerikietiška svajonė užkariauti pasaulį?
Ne ką mažiau svarbi knygos dalis yra ir receptai, surašyti kiekvieno skyriaus pabaigoje. Juk būtent maisto dėka, autorė pralaužė visus ledus. Aš skaičiau, žavėjausi, bet tuo pačiu ir stebėjausi. Ar Prancūzijoje tikrai toks maisto kultas? Ar aš viena nesureikšminu, kokį sūrį valgau? Bet, kaip sakoma, mes kiekvienas savaip išprotėjęs. Bent jau sužinojau, kodėl prancūzės nestorėja ir nenorėčiau matyti jų žvilgsnių, kai pasakai taip antram torto gabaliukui.
Iš pradžių pateikti receptai man pasirodė labai sudėtingi. Bet tai nieko keisto, kai aš googlinu ir šaltibarščių receptą. Tie, kurie mėgsta sukiotis virtuvėje, tikrai ras įdomių patiekalų. Ir kepsnių, žuvies, sriubų, ir tortų ar sausainių. Pavyzdžiui: "Ilgųjų makaronų pudingas", "Lašiša su pankolių įdaru sluoksniuotoje tešloje", "Bolivinėmis balandomis įdarytas baklažanas" ,"Triušis su sidru ir medumi".
Pabaigai norėčiau, kad pasiklausytumėte dainos, kurios klausėsi knygos veikėjai švęsdami gimtadienį. Kai pirmą kartą ją išgirdau, labai juokiausi, bet paskui pastebėjau, kad vis dažniau įsijungiu šią dainą ir ji tikrai pakelia nuotaiką.

"Trečią nakties vakarėlis dar buvo įkarštyje, ir kažkas įjungęs stereogrotuvą paleido Alexandrie, Alexandra. Ir staiga visi svetainėje pasidavė disko lietaus šokiui; jie judėjo ratu šaukdami ir skanduodami. Aš stovėjau prispausta prie sienos tarsi antropologė, užklupta buivolo aukojimo apeigų. Taip kvailai turėtų atrodyti amerikiečiai dainuodami "Y.M.C.A.""

Dar nebuvai jos skaičius?

Įdomu, kaip Stepnovos knyga patiks. Mane ji traukia, bet taip įstrigęs vienas atsiliepimas, palauksiu gal kada bibliotekoj atsiras

Dabar skaitau Jojo Moyes "Mergina, kurią palikai". Ta pirma, Pirmojo pasaulinio karo istorija , labai įdomi. Na bet šiuolaikinė, vietomis tokia neįdomi, kaip pigus meilės romanas. Net nusivyliau

O as dabar skaitau "As pries Tave",tik pradejau,dar nieko negaliu komentuoti. O tavojo komentaro nelabai supratau,tarsi pamestas vienas sakinys butu...Ar turejai omenyje,kad pirmoji idomi,o sioji kur dabar skaitai neidomi,nusivylei?

ne ne, "Mergina, kurią palikai" supintos dvi istorijos, tai pirma įdomi, kita nelabai. Nusivyliau antra istorija, kuri vyksta šiais laikais, tokia banali. Kol kas.
O "Aš prieš tave" tai labai įdomi, graudulinga. Abi knygos skirtingos, bet dar negaliu pasakyti kol nepabaigiau šitos, gal pabaigoj irgi raudosiu