Lieknas kūnas = laimė?

O negali but , kad kokia liga kalta ? Tikrai prausimosi priemone ?

Tu pastoviai rašai apie negatyvą jei žmogus lieknėja arba stengiasi išlaikyti liekną kūną. Koks žmogus gali būti nelaimingas, kas jam gali atsitikti, bet nerašai apie tai, kad žmogus gal būt kaip tik gyvena laimingą, pilnavertį gyvenimą sulieknėjęs ir nerydamas visko iš eilės, pirma dėl to, kad nenori, pasikeitė norai, antra dėl to, kad labai myli save ir bet ko negrūda į savo kūną. Ir tai jam laimė. Kodėl įžiūri tik neigiamą savijautą,neigiamas puses lieknėjančiam/išlaikančiam liekną kūną?

Todel ir pilasi vienas negatyvas, nes perejo lyg ir daug, bet vistiek rezultatas netenkina. Nesupranta zmogus ka daro ne taip ir viskas. Ir kol nesupras, kitaip nebus. Todel is kalbu susidaro toks vaizdas, kad visi stambesni zmones ligoniai. Kodel taip sunku pripazint , kad tiesiog apsileide savo kuno svorio atzvilgiu ?

nu dar būna, kad žmonės serga nepagydoma ir negydoma disleksija. arba ryšio - akis - smegenys sutrikimu.,

Tikrai ne, skaitote ką norite skaityti. Savaime aišku, kad gera sveikata, geras bendras organizmo tonusas, kas dažniausiai nesisieja su antsvoriu, teigiamai įtakoja bendrą savijautą. Ir jei žmogus turi tikslą ir jam tinka/patinka tam tikros priemonės, kaip kad radikalus raciono ir judėjimo įpročių pakeitimas, t.y. jie greičiau persiorientuoja ir užsikabliuoja tikslo siekime, tai valio, viskas čia gerai. BET kalba buvo ir apie žmones kitomis charakterio savybėmis, kuriems nesiseka to tikslo pasiekti anksčiau išvardintais metodais, kadangi jie nepagauna azarto, jaučiasi pernelyg apriboti, kuriems toks gyvenimo būdas netampa malonia patirtimi, tuomet ieškoma kito kelio, jei sulieknėti tikrai norima. Kalbu būtent apie tuos žmones. Ir nesuprantu, kur matote neigiamas puses, kurios būtinos visiems lieknėjantiems? Skirtingai nei kai kurios kitos nuomonės, neabsoliutinu visų į vieną ir kalbu būtent apie grupę, kuriems "paprastu būdu" lieknėti yra sunku.
Dar kitas reikalas, jei būtų paprasta pakeisti norus ir sulieknėjus jį lengvai išlaikyti - nebūtų tiek jo-jo efekto aukų. Nes dažnai būna, kad svoris numetamas (ta pati Mertinienė) kažkiek laikomas, bet gal nelabai tinkamais metodais, nes paskui grįžtama prie buvusių įpročių, pasiilgtų kažkada draustinų produktų. Mano pastarieji postai apie tokius žmones, kurie laimingesni gyvendami su anstvoriu, negu ribodami savo gurmaniškus poreikius, bet visa tai gali būti sutvarkoma ilgainiui dirbant su savo smegenine, o ne treniruokliais ir virtuvinėmis svarstyklėmis.

Gal keičiam kitos temos pavadinimą?

Marla, zaviuosi tavo postais ir tavo kantrybe destant matancioms tik viena spalva.
Aimeja, is tavo postu susidariau nuomone, kad jei tavo aplinkoje, seimoje kam padidetu svoris, tai tu "uzestum" ji ir tai tau atrodytu normalu.

Pfff, taip, perėjau daug, bet gi skaitykit ką rašau NETINKAMOMIS PRIEMONĖMIS. Šiuo metu kalbu apie tuos, kurie neturi ryškių sveikatos sutrikimų. Tiek to, kiek kalbėjome, kad neetiška visus anstvorio turinčius vadint tiesiog apsileidėliais, deja, koks skirtumas, daliai žmonių jie bus tik (galbūt net šlykštūs) apsileidėliai, spjaut į visas jų ligas ir nuo jų nepriklausiančius sveikatos ir svorio pokyčius.

Manęs netenkino mano atvazdas net sveriant 30 kg mažiau ir esmė buvo ne mitybos pasirinkime, o būtent požiūryje į save, ryškus meilės sau trūkumas, pastovi frustracija dėl suvalgyto- nesuvalgyto maisto ir kai pagaliau pradėjau keisti savo mąstymą, supratau, kad tai toli gražu ne svarbiausias dalykas gyvenime. Ir dabar, kai negalvoju nuolat ką dėti į burną, ką valgyt, ko nevalgyt, ką privalau, ko neprivalau, pajutai laisvę išbrisdama iš to užburto rato, savo atvžvilgiu esu laimingesnė nei kada nors gyvenime. Neturiu tikslo sverti 50 kg, man absoliučiai dzin. Aš esu kokia esu, man mano anstvoris gyventi, ačiū Dievui nė kiek netrukdo ir suvokus tai, atsipalaidavus aš atsikratau svorio man priimtinu būdu, be streso, savigraužos ir didelių ribojimų.
Papildyta:

Davai, keisk


Ačiū

nauja tema

Mertinienė metė svorį Chazano dietos pagalba. Dieta efektyvi, numetama daug, bet....
esmė - galvoje. Kažkkada kalbėjausi su pažįstama psichiatre, ji sako, kad priklausomybę galima pakeisti tik kita priklausomybe - pvz. alkoholikus sėkmingiausiai gydo sektos, pririšdamos prie savęs.
Vėlgi - kuo pakeisti priklausomybę maistui? kai maisto vartojimas yra kasidenis 'būtinas" dalykas? Iš tos pačios srities - žmonės, kurie turi padidėjusį kasdienį nerimą - linkę jį slopinti, ir tada - kas kuo - alkoholiu, narkotikais, vaistais, religija, maistu...

Aš tai iš tavo postų susidariau nuomonę, kad tau kažkodėl labai (gal kokios bėdos dėl priklausomybės nuo manęs , gi ir temos patinka tos pačios kaip ir man ) aktualu pakomentuoti būtent mano postus, paprieštarauti, nesutikti, ai dar pridėk apie ribotą mąstymą, kaip čia pamiršai, iš vis būsi savo stiliuje.

P.S. mano aplinkoje yra storų, apkūnių žmonių. Gyvi, neužėdžiau.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.