Lytinis susilaikymas

#205
QUOTE(mylimuke @ 2008 06 28, 14:06)
Aš apie robotukus minėjau. Turėjau omeny, kad diktuojamas tam tikras modelis (tiek santykiuose, sekse, tiek apskritai gyvenime) ir visi verčiami jo laikytis. Pvz mylėtis tik po vestuvių ar, blogiausiu  biggrin.gif  atveju, tik nuo 18m. O jei tą, kuriam nori būti itin artima, sutikai anksčiau? Jeigu žmogus netikintis? Jam apskritai negalioja tokios moralinės normos, kaip kad mylėtis tik po vestuvių  tongue.gif
Daug galėčiau pakalbėt apie šitą "vykėlį", bet ai.... Daug prikalbėčiau ne į temą.

oj ne taip supratus buvau! biggrin.gif
Atsakyti
#206
Joooo... esu senamadiška. Nes nesuprantu aš to sekso, vardan sekso. Jau buvau rašiusi, man neužtenka simpatijos, kad galėčiau mylėtis. Labai dažnai važinėjuosi į komandiruotes, namuose nebūnu po 3 ir daugiau mėnesių ir nieko, tuo metu man pakanka bendravimo su vyru telefonu, na jei jau labai pasiilgsti aplankom vienas kitą, padarom malonią staigmeną. Gal aš esu iš tų laimingųjų kuri yra mylima ir myli, todėl taip.

Na nenoriu antrarūšio sekso, nes kas turi galimybę vertinti, tas patvirtins mano žodžius, kad seksas su mylimu žmogumi, kai susilieja ne vien kūnai, bet ir sielos yra nesulyginamas su seksu vardan sekso. Tai kodėl aš turiu tenkintis mažu... Seksas dėl sveikatos, vėlgi abejotina, nes venerinės ligos, nėštumo tikimybė... Na yra tų rizikos faktorių.

Mano manymu seksas yra narkotikai, pastoviai mylintis su nemylimu žmogumi, ką besakytum atiduodi dalelę savęs, su laiku ištuštėji ir kai ateina metas, ir tavo kelyje atsiranda tas žmogus su kuriuo galėtum susieti savo gyvenimą, paaiškėja, kad tu visą save išbarstei ir esi „tuščia“ vidumi. Ir tada prasideda postringavimai, jog meilė tai žmogaus išmonė, jos nėra, bet niekas nenori pripažinti, kad gal aš paskubėjau, gal aš ką praleidau...

Aš neteisiu ir nesmerkiu tų kurie pasirinko tokį gyvenimą, kiekvienas renkasi tai kas jam geriausia.

Aš tiesiog nesuprantu, kaip galima mylėtis be meilės. Bet tai jau mano problemos, greičiausiai taip kvaila ir mirsiu.
Atsakyti
#207
Moonte,
juk cia neina kalba apie neistikimybe. Tai visai kas kita. Jei tu nori tik savo vyro,tai labai grazu ir gerbtina ir tikriausiai nebutu pritarianciu seksui su kazkuo is salies. Kalbama apie seksa tada,kai nesi niekam kitam isipareigojus.

Del dalinimosi,kaip as jau minejau,jei moteris laiko save daiktu,jei seksas jai- ''davimas vyrui'',tai nenuostabu,kad ji jauciasi save svaistanti schmoll.gif
O man tai dalykas,kuris suteikia teigiamu emociju ir potyriu abiems partneriams,kuris pats savaime nera nei pareiga,nei ipareigojantis dalykas.

Jei jus vaisina sauja braskiu,ar jauciate pareiga uz jas uzmoketi? Juk vaisina. Bet persivalgyti irgi nesveika.
Tad neagituoju sekso su kuo daugiau vyru. As uz tai,kad moteris ar vyras nekankintu saves vien del to,kad tokios moralines normos,taip sako baznycia,nenori pasirodyt lengvabude/-is,ar ka pagalvos vyras,kuri galbut sutiksite po 10metu.
Jeigu be galo uzsimanyciau braskiu vidury ziemos,tikrai nusipirkciau,kad ir tu atveztiniu ''plastmasiniu'',ir nelaukciau vasaros. Bet visada zinociau,kad lietuviskos ir ekologiskos yra pacios geriausios mirksiukas.gif
Atsakyti
#208
QUOTE(mylimuke @ 2008 06 30, 01:10)
Moonte,
juk cia neina kalba apie neistikimybe. Tai visai kas kita. Jei tu nori tik savo vyro,tai labai grazu ir gerbtina ir tikriausiai nebutu pritarianciu seksui su kazkuo is salies. Kalbama apie seksa tada,kai nesi niekam kitam isipareigojus.

Del dalinimosi,kaip as jau minejau,jei moteris laiko save daiktu,jei seksas jai- ''davimas vyrui'',tai nenuostabu,kad ji jauciasi save svaistanti schmoll.gif
O man tai dalykas,kuris suteikia teigiamu emociju ir potyriu abiems partneriams,kuris pats savaime nera nei pareiga,nei ipareigojantis dalykas.

Jei jus vaisina sauja braskiu,ar jauciate pareiga uz jas uzmoketi? Juk vaisina. Bet persivalgyti irgi nesveika.
Tad neagituoju sekso su kuo daugiau vyru. As uz tai,kad moteris ar vyras nekankintu saves vien del to,kad tokios moralines normos,taip sako baznycia,nenori pasirodyt lengvabude/-is,ar ka pagalvos vyras,kuri galbut sutiksite po 10metu.
Jeigu be galo uzsimanyciau braskiu vidury ziemos,tikrai nusipirkciau,kad ir tu atveztiniu ''plastmasiniu'',ir nelaukciau vasaros. Bet visada zinociau,kad lietuviskos ir ekologiskos yra pacios geriausios mirksiukas.gif


Mylimukė, mano parašymas nieko bendro nėra su neištikimybė. Aš tiesiog rašau, kad man sekso nereikia, jei nėra dvasinių ryšių. Jei aš paragavau tikro šokolado, jau pakaitalo, sojos, nevalgysiu. Nes atskiriu kur yra tikra, kur ne. Tu juk negersi net ir ištroškusi iš pirmos pasitaikiusios balos. O čia ne troškulys, nes jį mirk krisk privalai patenkinti čia tik noras.

Ir nesuprantu, prie ko čia „davimas vyrui“. Galima lygiai taip pat sėkmingai pasinaudoti vyru, bet kitas klausimas, ar reikia jei nėra jausmų.

Man pats žmogaus kūnas nėra svarbus, svarbi tik jo siela. Asmeniškai nenorėčiau būti kažkam pripučiama lėlė, kurią naudoją savo seksualiniam poreikiui patenkinti, lygiai taip pat aš negaliu naudotis ir kitu žmogumi, nes jis ne vibratorius, o žmogus su siela.

Todėl ir rašau, man nepriimtinas seksas vardan sekso, be jausmų.
...................................................................................................
Ir dėl moralės. Moralė tai nekintantis pamatas, analogiją galima pravesti su „10 Dievo įsakymų“, kitose religijose kitkas. Toliau eina dorovė, tai kintamoji dalis, kuri priklauso nuo visuomeninės opinijos, santvarkos, tautos, šeimos. Mokslas, kuris tyrinėja moralę-dorovę vadinasi etika.

Todėl sakyti, kad kinta moralė yra klaidinga, kinta dorovė.

Atsakyti
#209
Moonte,cia nesnekama apie merginas kurios nejaucia jausmu! cia snekama,kad jei myli vyra ir nori jo,tai kam laukt? nes baznycia taip sako? morales nuostatas cia.jokia dorove. blink.gif
Atsakyti
#210
O aš ir nemylėdama vyro galiu jo norėt. Ir kas čia blogo, jei pasimylėčiau? Ir nesijausčiau nei pati išnaudojama, nei jį išnaudojanti, nes jis to norėtų lygiai taip pat, kaip ir aš. O kaip bus ateity, kas žino, gal likimas (meilė) suves net prie altoriaus būtent su tuo, su kuriuo pasimylėjai ne iš meilės ax.gif Juk jeigu jau buvo seksas, tai nereiškia, kad meilės nebebus.
Vat toks mano požiūris tongue.gif

P.S. nelabai gerai pamenu tuos 10 įsakymų, bet ten lygtais nieko neužsiminta apie seksą iki vestuvių arba seksą be meilės biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mylimuke: 01 liepos 2008 - 21:22
#211
QUOTE(AsataN<-- @ 2008 07 01, 22:12)
Moonte,cia nesnekama apie merginas kurios nejaucia jausmu! cia snekama,kad jei myli vyra ir nori jo,tai kam laukt? nes baznycia taip sako? morales nuostatas cia.jokia dorove. blink.gif


Jus klystate, tai visai kita tema. Šiaip dorove mus lydi visur.


QUOTE(mylimuke @ 2008 07 01, 22:21)
O aš ir nemylėdama vyro galiu jo norėt. Ir kas čia blogo, jei pasimylėčiau? Ir nesijausčiau nei pati išnaudojama, nei jį išnaudojanti, nes jis to norėtų lygiai taip pat, kaip ir aš. O kaip bus ateity, kas žino, gal likimas (meilė) suves net prie altoriaus būtent su tuo, su kuriuo pasimylėjai ne iš meilės  ax.gif  Juk jeigu jau buvo seksas, tai nereiškia, kad meilės nebebus.
Vat toks mano požiūris  tongue.gif

P.S. nelabai gerai pamenu tuos 10 įsakymų, bet ten lygtais nieko neužsiminta apie seksą iki vestuvių arba seksą be meilės  biggrin.gif



Jus gyvenate šia diena, o kas bus rytoj... O gali būti ir taip jus pamilsit, o jūsų ne... Va tada bus graužatis. Ir atsiranda tada tema „Pasakiau vaikinui atia“, „ar gali melužiai...“ ir t.t.. Mums vienodai, kol mums nekliūva, va kai mūsų uodega įklimpsta, tada susimąstai, kad žaisti jausmais, kūnų negali. Fizika kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi, va klausimas, kada jis tave pasieks...

O Dievo įstatymai. Tai tik atitikmuo, pavyzdys, kad daugmaž žinotumėt.

Na nereikia, norėti, kad viskas būtų sugrumuliuota ir išvardinta papunkčiui tai juk ne Robin Sharma „greito maitinimo“ knygelės, kur viskas po lentynėles sudėliota, į tai reikia gilintis vidumi, ieškoti potekstę, o tam reikia dvasinių pastangų, kai kuriem gaila laiko.

Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad nieko neteisiu, tik rašau, kad man tai būtų sunki našta, o gal todėl, kad mane valdo protas, nes visada galvoju kas bus...

Man kartais tenka atstumti vyrus vien su jais pabendravus, o jei kas daugiau...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 01 liepos 2008 - 21:57
#212
QUOTE(Moonte @ 2008 07 01, 22:56)
Jus gyvenate šia diena, o kas bus rytoj... O gali būti ir taip jus pamilsit, o jūsų ne... Va tada bus graužatis. Ir atsiranda tada tema „Pasakiau vaikinui atia“, „ar gali melužiai...“ ir t.t.. Mums vienodai, kol mums nekliūva, va kai mūsų uodega įklimpsta, tada susimąstai, kad žaisti jausmais, kūnų negali. Fizika kiekvienas veiksmas turi atoveiksmi, va klausimas, kada jis tave pasieks...


Gyvenu taip, kad prieš mirtį negalvočiau, jog kažko nepadariau arba padariau, kai to nereikėjo.

Gali būti, kad aš pamilsiu, o jis ne... Arba jis pamils, o aš ne... Bet prie ko čia seksas? Juk ir be sekso galimos tokios situacijos, ar aš klystu?
Graužatis? Vat aš ir kalbėjau apie savęs dalijimą. Jei moteris būtent taip jaučiasi, tai ji ir jaus graužatį, kad jos nemyli, nors ji jam save atidavė/padovanojo/atsidavė. mylėdamasi su vyru nesijaučiu taip, lyg jam aukočiausi ar šiaip dalinčiausi biggrin.gif O ir ko tada graužtis dėl to, kas buvo malonu?
Žaidimu jausmais aš laikau ką kita, pvz neištikimybė, ėjimas "dviem ar daugiau frontų", seksas dėl kažkokios naudos ir t.t.
Jei jums atrodo, kad skėčiausi visiems, kas tik pasiūlė - jūs labai klystate. Mokėjau atsirinkt, ko tikrai noriu ir ko man visiškai nereikia. Ir nėra tekę gailėtis kažkokių tai nesantuokinių ar meile nepalaimintų santykių tongue.gif
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2008 07 01, 22:56)
Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad nieko neteisiu, tik rašau, kad man tai būtų sunki našta, o gal todėl, kad mane valdo protas, nes visada galvoju kas bus...

Man kartais tenka atstumti vyrus vien su jais pabendravus, o jei kas daugiau...


O kas bus? Aš irgi galvoju- kad kartais pasiduodu jausmams, tai dar nereiškia, kad visiškai išjungiu protą mirksiukas.gif

Tai faktas, kad jei net bendravimas netenkina, tai apie nieką daugiau nė negali būt kalbos biggrin.gif
Atsakyti
#213
QUOTE(mylimuke @ 2008 07 01, 23:08)
Gyvenu taip, kad prieš mirtį negalvočiau, jog kažko nepadariau arba padariau, kai to nereikėjo.

Gali būti, kad aš pamilsiu, o jis ne... Arba jis pamils, o aš ne... Bet prie ko čia seksas? Juk ir be sekso galimos tokios situacijos, ar aš klystu?
Graužatis? Vat aš ir kalbėjau apie savęs dalijimą. Jei moteris būtent taip jaučiasi, tai ji ir jaus graužatį, kad jos nemyli, nors ji jam save atidavė/padovanojo/atsidavė. mylėdamasi su vyru nesijaučiu taip, lyg jam aukočiausi ar šiaip dalinčiausi  biggrin.gif  O ir ko tada graužtis dėl to, kas buvo malonu?
Žaidimu jausmais aš laikau ką kita, pvz neištikimybė, ėjimas "dviem ar daugiau frontų", seksas dėl kažkokios naudos ir t.t.
Jei jums atrodo, kad skėčiausi visiems, kas tik pasiūlė - jūs labai klystate. Mokėjau atsirinkt, ko tikrai noriu ir ko man visiškai nereikia. Ir nėra tekę gailėtis kažkokių tai nesantuokinių ar meile nepalaimintų santykių  tongue.gif
Papildyta:
O kas bus? Aš irgi galvoju- kad kartais pasiduodu jausmams, tai dar nereiškia, kad visiškai išjungiu protą  mirksiukas.gif

Tai faktas, kad jei net bendravimas netenkina, tai apie nieką daugiau nė negali būt kalbos  biggrin.gif



Viešpatie, net jokių minčių apie tai nėra. Keista, kad jums kilo tokios mintys, aš visada rašau aplamai, apie žmonės, o ne asmenį, na žinoma kartais sureaguoji į žmogaus mintį, bet ne į žmogų. Na dar man užtenka suvokimo, kad tai internetas.

Labai įdomios jūsų mano parašymo interpretacijos.

Taip, yra visokių situacijų, mes gi šnekame apie seksą. Todėl kaip argumentą kitas situacijas manu nelabai tinka maišyti.

Aš nekalbu apie žmogaus apgailestavimą, kad tavimi pasinaudojo, aš kalbu apie graužatį, kad tu pasinaudojai asmeniu ir suteikei jam vilčių. Ir matai, kad dėl tavo neapdairumo jis kenčia. Nors iš kitos pusės suprantu, kad nevisi graužiasi, nes ne jiems skauda. Bet aš tada nenorėčiau tokius matyti savo akiratyje.

Dievinu pasirinkimo laisvę, man patinka, tai kas suteikia laisvė, bet man yra tabu, peržengti kito asmens laisvę. Jei tektų rinktis kokiai laisvei skirti pirmenybę aš pasirinksiu kito asmens laisvę.

Ten kur yra manipuliacija kitu asmeniu ten yra žaidimas.

O aš visai normaliai žiūriu, jei šeimoje tarp sutuoktinių yra susitarimas leidžiantis savo nuožiūra rinktis partnerius seksui. Ten jokios neištikimybės nėra. Va man problema prasideda, kai žmogumi manipuliuojama. Apie ką aš ir kalbu.

Dažniausiai mirštant asmuo prisimena visas skriaudas, kurias padarė valingai, ar nevalingai kitiems žmonėms. Tad ir noriu baigti šią diskusiją, kad kai mirsit nebūtų gėda už savo padarytus veiksmus.

O šiaip viskas gerai.

Mane bendravimas tenkina, bet vyrams visada knieti išbandyti „tvirtovę“.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 01 liepos 2008 - 22:31
#214
QUOTE(Moonte @ 2008 07 01, 23:29)
Aš nekalbu apie žmogaus apgailestavimą, kad tavimi pasinaudojo, aš kalbu apie graužatį, kad tu pasinaudojai asmeniu ir suteikei jam vilčių. Ir matai, kad dėl tavo neapdairumo jis kenčia. Nors iš kitos pusės suprantu, kad nevisi graužiasi, nes ne jiems skauda. Bet aš tada nenorėčiau tokius matyti savo akiratyje.
Dievinu pasirinkimo laisvę, man patinka, tai kas suteikia laisvė, bet man yra tabu, peržengti kito asmens laisvę. Jei tektų rinktis kokiai laisvei skirti pirmenybę aš pasirinksiu kito asmens laisvę.

O aš visai normaliai žiūriu, jei šeimoje tarp sutuoktinių yra susitarimas leidžiantis savo nuožiūra rinktis partnerius seksui. Ten jokios neištikimybės nėra. Va man problema prasideda, kai žmogumi manipuliuojama. Apie ką aš ir kalbu.

Mane bendravimas tenkina, bet vyrams visada knieti išbandyti „tvirtovę“.


Niekada nesiekiu tyčia įskaudinti kažko. Jei norėčiau TIK sekso, taip ir pasakyčiau dar prieš tai vykstant. Neprivalau būti atsakinga už kitų žmonių veiksmus. Man nepriimtina prievarta. Žmogus pats apsisprendžia ir arba sutinka, arba ne, žinodamas apie visas galimas pasekmes. Juk suaugę esam, mąstome savo galvomis mirksiukas.gif

Jei kalbate apie seksą daugiau nei tarp dviejų žmonių, tada taip. Bet jeigu partneris duoda laisvę su bet kuo ir bet kada ir jis pats tame nedalyvauja... nevadinčiau to santykiais schmoll.gif Gal tada geriau neturėti partnerio, su kuriuo sieja įsipareigojimai, ir savo intymų gyvenimą tvarkyti, kaip norisi.

Niekada "nepasirašyčiau" vyrui, kuriam įdomu TIK pralaužti sargybą prie tvirtovės.
Atsakyti
#215
Egzistuoja tokia žmonių rūšis kaip Monte... g.gif Kaip psichologijos studentė, galiu pasakyti, kad tavo, Monte, parašymai gana nekonkretūs, abstraktūs...Esi įsitikinusi, kad tavo vyras vienintelis, mylimiausias. Gerai, kad tau taip pasitaikė sutikti, galbūt susiklostė tokios aplinkybės, kad gavai palaikymą likdama ištikima, mylinti, neprieinama, tam tikri išgyvenimai iš praeities, vaikystės, paauglystės skatino tave kreipti dėmesį į aukštesnius jausmus rolleyes.gif
Dėl to savimi didžiuojiesi ir bandai šitai parodyti kitiems, tačiau tuo pačiu neturi konkrečių žinių apie kitų žmonių poelgius, o tik įsivaizduoji kitos moters, pašnekovės bendravimą ir santykius su vyrais.
Nemanau, kad tie santykiai tokie blogi, šalti ir neverti tam tikros pagarbos. Vis dėlto, kai susiduriame su protingu, intelektualiu žmogumi, sakykime mūsų pašnekove, susiduriame ir su jo bendravimu, kuris atspindi kitą žmogų (vyrą). Tas atspindėjimas susijęs su meile, nors galbūt ir pačiame primityviausiame lygmenyje. Netgi kai kurie gyvūnai sakyčiau turi tą šventumo jausmą. Jie neapsiriboja tik sueitimi, trinasi nosimis ir kitaip išreiškia, nors ir trumpalaikį, bet palankumą vienas kitam. Paskui pradingsta savo keliais. Taip ir žmonės, kartais susitinka trumpalaikei meilei (prašau, neįsižeisk, kad taip apibūdinu tavo nepripažįstamus santykius).
Pasaulis didelis, jame vyrauja įvairovė... Be to, pasaulis paradoksalus.....Reikia džiaugtis, kad kiekvienas mūsų randame ir įsitaisome vis kitokioje jausminėje kertelėje - ar tai trumpalaikės, bet turtingos sueities, ar ilgailaikės pasiaukojančios meilės........ wub.gif
Atsakyti
#216
QUOTE(Pretty woman @ 2008 07 02, 11:51)
Egzistuoja tokia žmonių rūšis kaip Monte... g.gif Kaip psichologijos studentė, galiu pasakyti, kad tavo, Monte, parašymai gana nekonkretūs, abstraktūs...Esi įsitikinusi, kad tavo vyras vienintelis, mylimiausias. Gerai, kad tau taip pasitaikė sutikti, galbūt susiklostė tokios aplinkybės, kad gavai palaikymą likdama ištikima, mylinti, neprieinama, tam tikri išgyvenimai iš praeities, vaikystės, paauglystės skatino tave kreipti dėmesį į aukštesnius jausmus rolleyes.gif
Dėl to savimi didžiuojiesi ir bandai šitai parodyti kitiems, tačiau tuo pačiu neturi konkrečių žinių apie kitų žmonių poelgius, o tik įsivaizduoji kitos moters, pašnekovės bendravimą ir santykius su vyrais.
Nemanau, kad tie santykiai tokie blogi, šalti ir neverti tam tikros pagarbos. Vis dėlto, kai susiduriame su protingu, intelektualiu žmogumi, sakykime mūsų pašnekove, susiduriame ir su jo bendravimu, kuris atspindi kitą žmogų (vyrą). Tas atspindėjimas susijęs su meile, nors galbūt ir pačiame primityviausiame lygmenyje. Netgi kai kurie gyvūnai sakyčiau turi tą šventumo jausmą. Jie neapsiriboja tik sueitimi, trinasi nosimis ir kitaip išreiškia, nors ir trumpalaikį, bet palankumą vienas kitam. Paskui pradingsta  savo keliais. Taip ir žmonės, kartais susitinka trumpalaikei meilei (prašau, neįsižeisk, kad taip apibūdinu tavo nepripažįstamus santykius).
Pasaulis didelis, jame vyrauja įvairovė... Be to, pasaulis paradoksalus.....Reikia džiaugtis, kad kiekvienas mūsų randame ir įsitaisome vis kitokioje jausminėje kertelėje - ar tai trumpalaikės, bet turtingos sueities, ar ilgailaikės pasiaukojančios meilės........ wub.gif



Įdomu, įdomu būsimasis psichologe (jus pati tai užakcentavote). Pusę pasisakymo skirta tokiam reiškiniui kaip Moonte. Jau ir rūšis atsirado. Tada leiskite jūsų paklausti, o jums malonu būti priskirtai kokiai nors rūšiai, ar porūšiui?
Antrą, jus nugyvenote mano gyvenimą, žinote mane...

Kodėl jus būsimasis psichologe taip sau leidžiate atsainiai skirstyti žmones?
Atkreipkite dėmesį, aš rašiau tik apie jūsų parašymą, o ne apie jus asmeniškai.

Trečia. Apie kokį konkretumą eina kalba. Juk tai polemika, nejau reikia, kad būtų konkretu „blizgėti“ erudiciją ir savo pasvarstymus etikos tema remtis filosofais, ar dar bala kuo. Galim, žinau, skaičiau ir labai mėgstu, bet pastebiu, kad aš dažnai tuo piktnaudžiauju. Žmonėms reikia asmeninių minčių, o ne formulių.

Kur ir kam brukau, kad tai kaip jaučiuosi ir galvoju yra tiesa ir tik tai yra vertybė? Šviesiai tiesiai sakau, kad tai tik mano pojūčiai, nemenkinu ir netesiu kitaip mąstančius, ar jaučiančius nei aš.

O analogija su gyvūnijos pasauliu. Na galiu pasakyti, tam pačiam gyvūnijos pasaulyje, patelės savo paliegusius jauniklius palieka likimo valiai, žmogus gi reanimuoja, sudaro sąlygas išgyventi. Su nusenusiais gyvūnais susidoroja gentainiai, ar kiti stipresni, mes gi žmonės, juos karšiname. Žinoma, šiais hedonizmo laikais, vaikai tapo našta, seniai niekam nereikalingi, atidirbta medžiaga, šlakas, o meilė, nuvertinama iki „pasiuostymo“ lygio.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 03 liepos 2008 - 11:36