Depresija.

Del paties darbo taip baisiai nepergyvenu. Dar sirdi pagloste kai visi kiti cia ejo ir tyliai snabzdejo, kaip jie liudi, ir kaip nesupranta diriko poelgiu. Aisku kazkiek apsimeta, bet vis tiek malonu.
Bet tos vel darbo paieskos, kai zinau kad nesugebu as isisiulyt, ne pokalbiu atbut, ir ne bet koki darba is viso padirbciau. Tas i nevilti varo, nes galvojau kad kuri laika ramiai pabusiu cia, nesinervindama per daug. Bijau busenos pablogejimo, nes nerimas ir skausmai dirbant tikrai sumazeje buvo, net valerijono visai retai prireikdavo.
Tas mano durnumas per ta uzdaruma kazkaip ir atrodo. Nes ka reikia padarau tyliai, ir netriubiju niekam, o valdziai tai ka, viskas sukasi, problemu nera, tai ir atrodo kad nieko nevyksta. Dar buna kad ko nors paklausiu, gal kiek infantiliskai, bet toks mano stilius, kai noriu ka nors suzinot. Gal todel atrodau neismanele. Buna po daug laiko su kuo nors darbinio bendravimo, rimciau pakalbejus, zmogus nustemba kad ta ar ana ismanau, ar kad mokiausi, ar is viso kur nors buvau ir kazka maciau. Pasako kad negalvojo. Ta asmenybe mano, nu nezinau, kaip gotisha sakydavo, jokia ar pilka, nepastebima, nepamenu jau.
Aciu jums.

Man atrodo, kad tu - kaip tik labai nuovoki ir tinki rimtam darbui. O ten, kur reikia daugiau įvaizdžio, kalbų ir pan. - ir man toks darbas netinka. Nors kartais mėginu persilaužti, bet man tai daug kainuoja sveikatos, geriau rimtai atlikti kažkokį tikrą darbą. Nors jį nelabai kas vertina šiais laikais.

cia vienos pazystamos vyras vaiku 'pridirbes' darbe romana uzmezge..
metus jie cia bande klijuotis atgal, tai vel ten kazkas su ta romanine nutinka, tai dar..
plius ji pati per ta fakta perlipt...
tai va tie istikimieji.
as galvoju, kad per mano syzus ir siaip visokius uzsiraukimus, tokioj darbo aplinkoj, kur pilna tu visokiu runkelyciu, kurios nuo vieno ant kito laipioja, kazi ar tas B istikimas isliktu...
kazkaip sukrete, cia sestadieni kai sedejom, kalbejom, kaip VISKA sugriove tas dalykas.
kita drauge bande aiskint, kad tai jos kalte, nes nedave diedui to ko jam reikia...
bet bl, negi tik mes turim kaip kokios, viska pamirse, pamyne duot, duot, kad tik diedui gana butu. ir dar oralini kas diena pageidautina, kad paciam maziau dirbt reiktu. atsiguli nat nugaros irrrrrrr.....
px pogimdyviniai simptomai, hemarojai, pms, nuovargis po 3 mazameciu vaiku.. bet svarbu dieda patenkint, kad kita nesusizavetu..

sedejau, galvojau, uzsiimsiu su diedu labiau..
o paskui, eidama gal, nu vaiksciodama, vejui puciant... galvojau- nu ir nx.
kas tas diedas- kazkoks super egzempliorius, kuri turi kaip koki 10kg aukso luita blizgint, laikyt ant pjedestalo, sokinet aplink ji.
but gera zmona, gera seimininke, gera meiluze... ir puikia mama sakykim trim maziem vaikiukams (mano atveju tik vienas vaikas, bet..)
jopapa..
gal tada geriau but tik gera meiluze.. bet neabejoju, kad rastu kokia putlia kulinare, virtuves virtuoze, pas kuria iseitu, nes matai namie negaudavo 5 patiekalu ir deserto...

jau tu ir taip daug užsiimi: dirbi, skaniai valgyti darai, planuoji...
aš tai jam daviau laisvę veikti ką nori po darbo, kad save realizuotų. Kažkaip manau, kad po tokios laisvės į kažkieno nelaisvę pakliūti nenorės. Nors ką ten žinai
Kitiems gi patinka viską kartu veikti
Kas dėl sexo - tai normaliai, nesiskundžiu.
O kaip aš galėčiau daugiau užsiimti?
Gal tos romantikos daugiau trūksta.
Pavydėti - tingiu, pavydėti į ateitį, kaip bus jei bus - irgi tingiu.
Be abejo, žmonai sužinoti, kad jos B. su kažkuo turės vaiką - smūgis.
Papildyta:


Gerai tas vaikščiojimas veikia
O jis nebijo, kad kuo nors susižavėsi? bevaikščiodama? besipuošdama?

tu galvoji maniskis verttina tai, kad as dirbu, ariu vos mazai is pamperiu islipus?? kai dauguma namie sau sedi?
nevertina. ne kiek. arba taip kaip jis 'vertina' tai as ji uzmust uz tai noriu.
pati matyt pripratinau, jis tikisi ir ne minties turbut nera kitokios, kad as dirbciau lygiai su juo, nieko pries jei ir daugiau.
va ka atpratinau, kad as est darau. pasidaro ir mazai padaro, sriubas afigienas isverda.
visa kita prdej nuperka.
planavimo mano irgi nevertina. tikrai. dar sugeba paburbet, kad blogai kazkas buna, nors pats tik is siknos i burna pirsta tesugeba kilnot..
va.
taip, kad jei ras kokia kita- tai jau taip ir bus.
tik jis pas ta grazuole ir gales pyzdint. namai man liks, seniai ta pagalvojus- imokas paskolos is savo saskaitos darau, taip kad jam priklausytu arba nieko (nes vaikas su manim liktu) arba tiek mazai, kad galetu dziaugtis nauja meile ir laime.
Papildyta:
turbut kad nelabai, nes mazai iseinu. reiktu dazniau, bet kad per save perlipt negaliu.
yra buves momentas, ne taip seniai, kai pavydejo.. nors tada veiksmo daug daugiau gyvenime buvo, visokie pasisedejimai pas pazystamus, susitikimai kokie kavinese ir t.t.
dbr apserksnoje musu ziemos.. juoda juoda kur matai..

Ai, svarbu pačiai save vertinti
Papildyta:


Aš jei darau valgyti, tai jis nelabai vertina, tas pats, kas nieko nedirbčiau Nors pats gaminti nemėgsta. aš irgi nelabai mėgstu, todėl man tai - darbas.

norėjau pasakyt, kad aš nebuvau suplanavusi savižudybės dar vos ne tiesiai po darbo langais. tiesiog prašvilpė tačkė labai arti mano nosies. nu aš pastebėjau, kai prašvilpė, kad labai labai arti. bet esmė, kad tosios moteriškės padarė tragediją iš to, ką užmatė, nors nieko ten nebuvo.

20km... ooo... numanau, kad bėgčiau kokias dvi dienas, o paskui dvi savaites net nevaikščiočiau.
mano paskutinių kokių penkių metų bėgimo rekordas būtų ratas aplink namų kvartalėlį. tai km neįsivaizduoju kiek čia. gal kokie du būtų. tik niekam nesakykit... nes šiaip aš, sako vaikštau greitai, bėgu tik tokiu atveju, jei skubu, o taip, kad imti ir bėgti, neeeeeeeeee. eiti galiu daug, bet paskutinius metus tai aš daugiausia vaikštau nuo lovos iki wc nebent. "nestovi" man.



čia prisistūmei - jei sėdi tyli, - kokias spalvas kažkas pamatys? aišku, nelygu koks darbas ir ko ten reikia.
šiaip viena šlykščiausių situacijų, kai darai viską lyg gerai, bet negali pakeisti kažkokios kliūties, kurios gal nebūtum pastebėjusi ir jos net gal ir nėra, o ima ir pastato. maždaug, kaip kad mano pirštai smulkūs, ir jie lieka smulkūs, net jei aš stora, pakeisti nieko negaliu, niekam netrukdo, bet kažkam nepatinka. durnas palyginimas, bet man čia kažkas tokio.


nebe Ondatra. o toji exOndatra toooli. tikiuos gerai paatostogaus.
Papildyta:

oi tos moterys. turbūt nei gresia, nei kvepia, nei pats tos grOžuolės įsivaizduoja, bet va ėmė ir atsirado, kas sukūrė vaizduotėj kokia tai grOžuolę.

čia kaip mano sapnai. iš kur tiek fantazijos... paskutinis toks stipresnis buvo, kad paskendo pirmiausia sūnėnas, paskui sesė, paskui rykšūs jų kapai vėjyje radosi. vos neparašiau tada naktį sesei, gerai, kad išsibudau ir tas toks išgąstis nuslūgo, grį-o šaltas protas, nes su ta sese labai mažai bendrauju, tuolab ne naktimis.
žinau, būna žmonių, kur bijo eiti miegoti dėl tų besikartojančių košmarų. aš nebijau, bet neatrodo normalus man tas nuolatinis numirėlių sapnavimas.

Aš kartais bijau eiti miegot dėl tos priežasties. Baisu, ypač kai prasideda tokių serialų laikotarpis. jau kartą susapnavus, baisu kad vėl nesikartotų.
Ypač dažnai sapnuoju vieną man artimą žmogų. psichė sako, kad jaučiu kaltę dėl to, kad kažko nepadariau dėl jo, ar nesugebėjau. Bet čia jokia psichoterapija nepadeda ir nepadės, nebetikiu. Kartą sapnavau, kad jis atėjo gyvas, gražus ir sako, sugrįžau atgal, kad pakeisčiau savo likimą. Po tokio sapno man ilgam nuvažiavo stogas.

Ondatra išvykus? Ir kaip ji sugebėjo? Jai gi viskas buvo taip sunku. Gal viskas eina geryn?

O kas tau būtų įvertinimas? Šiaip klausiu, nes aš pvz jei matyčiau, kad kažkas dėl manęs stengiasi, ar gera daro, tiesiog būtų gera, bet kaip tą "įvertint" nežinočiau.
O geriausia turbūt gyventi kaip išeina, bent jau namie elgtis autentiškai, taip kaip norisi arba kaip tau atrodo kad reikia, o ne kaip kažkam kitam reikia. Gali nutikti taip, kad per didelės pastanogs įtikti ar rūpintis gali turėti priešingą rezultatą.
Papildyta:


Jeigu tikrai atostogauja, tai labai džiaugiuosi už ją.

Man nieks pingvino nedavė


Nu taigi senai norėjo pas inuakius

Taip, sutinku, kad nuo darbo priklauso. Mano darbe nepriklausė kalbėt, su klientais bendraut tik savo nuožiūra, tai neturėjo jokios įtakos niekam.
Dažnai būna ir kitaip, tie kurie daug pliurpia nesugeba padaryt darbo, nes negali susikoncentruot. Aš nei tylėt nei daug šnekėt nemėgstu. Bet jeigu neįdomu, prisiverst ką nors pasakyt labai sunku.
Kažkada jau sakiau, tie smulkūs pirščiukai gali daug kam nepatikt. Bet kažkam ims ir patiks, ir kaip tik atrodys labai "spalvoti". Bet dažniausiai ne darbdaviui
Būna reti atvejai, ir nustembu, kai kažkam patinku būtent dėl tų savybių, dėl kurių pati save ūdiju ir kurios man ėda gyvenimą. Man irgi būna kad žmogus patinka dėl ko nors keisto, kai gali iš viso nekalbėti ir niekaip neatrodyti ypatingai.

Gėlių darželi, užjaučiu dėl darbo. Aš padlyne taip pat jaučiuos. Tik man giliai dzn, ką apie mane galvoja. Bet vis vien siutina, kai vertinamas ne darbas, o... Ir kai nuolat turi primint, ką padarei ir kas būtų buvę, jei būtum nepadaręs. O daryti neprivalėjai Ir kodėl aš tokia gera, kad darau O gal kvaila?