nepamenu, gal esu klausus. mielos sutriasmenybinės šizodeprenerimautojos (dovanokit, visų "titulų" nepamenu, man atmintis akivaizdžiai streikuoja), gal menat, leliakinau čia apie smėlio jausmą savo tuščioj galvoj prieš pusmetį. nu, jis man praėjo. tfu tfu tfu. bet, būna, užeina toks jausmelis, lyg smegenys kryžmintųsi, trintųsi vieni į kitus, ar tai juos kas gręžtų, kaip skalbinius, lyg maltųsi jie ten. tipo čia tik man??

ar būna kas panašaus, mielos damos?
psichuškėj sakė, kad smėlis yra depresucha, tik kad kažkaip netipiškai apdainuoju tą jausmą. aišku, ir čia tas pat.
bet Dieve Dieve, kaip sunku tvert.
tiesa, kultūros nakty visai atkutus buvau. tik paskui viską sugadino du pederastai, pasilaižę man vos ne po nosim visai nekultūringai. nebuvau mačius. tai pamačiau ko nemačius.