Žirgų Mylėtojų Klubas...

Mylėjo tai tikrai, nes dabar širdį spaudžia Bet yra kaip yra Džiaugiuos, kad teko susibendraut su tokio gerumo ir meilumo padarėliu, kaip ji. Ji žmogaus arkliukas, priešingai nei likusieji dideli. Tokio gerumo arkliukai nedažnai pasitaiko.

O namuose ramuma... kažkaip palakstė, pažvygavo tik kol Kuba išvažiavo, o paskui greitai nurimo. Tikėjau, kad labiau Eka stresuos, bet kadangi liko dar du kompanijoj, tai gana gerai jie ten jaučias.

Šiandien bandysim nakčiai parsivest į gardus. Žiūrėsim, kaip Kaktusas reaguos į kaimiškus palocius.

Peegase, fainas tas ponis Ir šiaip visai gražiai žiūritės.

Laina, smagu, kad Luna vietoj ir rimsta. O šiaip man kai patarimą vetė Katka davė, tai nemelžti visai kumelės atskyrus kumelį, nebent jau būtų skausminga, karšta ilgesnį laiką. Ekos aš nemelžiau išvis, tik stebėjau ar tvarkosi. Turėjau nusipirkus tepalą nuo mastito, bet neprireikė. O melžimas tik skatins tolimesnę laktaciją.

Egliotux, gražiai žiūritės su naujuoju jojimo partneriu, o dėl taviškės tai tikrai gaila. Na jei ji galės toliau tave džiuginti, bent ramiais pasijodinėjimais, manau, nieko taip jau labai blogo.

Naktigone, nerealios nuotraukos Gaila tik, kad oras nelepino. Šeštadienį tokia gi graži diena buvo, o vakar fui.

Pažygiuot jau ir aš norėčiau, bet įtariu teks palaukt pavasario ir Laimosiuko

Labas rytas
Kagi, ateina tikras ruduo...šlapias ir vėsus




naktigone, pasakok kas per lemtingas nuotykis?
Įtariu sodyboje užmatei arklį ir jį įsimylėjai? Ryt atvažiuoja?

Ačiū Rutkele, patinka man Dakaras labai, ypač su išjodinėjimo balnu, nėra labai sunku dirbti, noriai bėga, labai patogi risčia, aktyvi zovada, na toks kaip turi būt.

O dėl Bride labai nenusimenu, svarbu ji su manimi, o taip ir liks, niekam aš jos neparduosiu ( nors jau sulaukiau įvairių siūlymų). Kol kas ganysis pievoje ir sveiks, o po poros mėnesių manau, o gal tik pavasarį pradėsiu žingsniuoti. Tikrai negaliu labai ir liūdėti, šiuo metu jojamų ir dirbamų arklių turiu gal 10, tai kad vienas atkrito nieko baisaus, svarbu jai nėra labai tai skausminga, tas raumuo tiesiog per laiką sunyko, dėl peties lūžio ir aš tikrai dėl to nekalta ir turėtų po truputi jai viskas atsistatyti, bent jau dingti šlubavimas, o šiuo metu lieka jai tik vitamino B suleisti. O šiais metais tiesiog pavėlavau su kergimu, bet bus dar tų kumeliukų, nėra ji dar labai sena.

Vat mano poponuota į šieną įlindus ( o dešinėje Eglės Priziux) :




Pasirodysiu naują eržilą, tikimės pradėti jį dirbti po truputi, kažkada buvo jotas, o dabar tik atskyrėm nuo kergiamų kumelių žiūrėsim kaip čia bus, patiko žirgelis man labai, planuose ir Bride su juo sukergt kada nors :





O čia jo 2metis, jau iš anksčiau pas mus :




O čia kas pas mane namie siaučia

neatrodo, kad siaustų, taip dailiai pozuoja
Kas čia toks?

Rudasis lokys

As vakar dar norejau klausti, kaip jauciasi Eka, bet per miegancius kava uzpiltus smegenis pamirsau. Nors buvau mirtinai pavargus, bet labai laiminga.


Oi geras.

labas.

bet pumpuryte šiandien kokia šmaikšti


bet rimtai naktigone, sudominai ir dingai, pasakok davai


na o mano chebrai vakar pastogę apstatėm žiemai šieno rulonais, tai nebeturi praėjimo į ganyklas, liko tik levada, tai sakiau jei geri bus, dar dienom išvesiu į ganyklas šiandien geri buvo tai gavo gražų plotelį žolės tai kimšo pilnom burnom - bijo figūras prarasti turbūt

Fudžė jau pūkuotas meškiukas darosi, apaugus jau biškiuką, lamberas dar ne - jam dar gal nešalta...

Egliotox, gražus širmis, kas per veislė?

Aryvle, tai žinai, jis džentelmenas, atidavė sako kailinius panelei

O aš šiandien atvažiavus radau Cabaljero poponą šalia gardo Kai papasakojo, kaip ten rado jį sulindusį į tą poponą, tai supranti, kad arkliai turi neatskleistų talentų Ir vis turi šeimininkai savo siuvimo talentus pademonstruot..

Na, o čia dar vieną foto gavau su žemaituku, kurį penktadienį jojau

su arkliukais tai nesusiję, bet papasakosiu.

žygio išvakarėse buvau degalinėj Prienuose (aš gyvenu nuo jų apie 10km). ten laukė išalkusiom akim šuniukas. sekiojo visiems iš paskos... pabuvau kurį laiką, kaip tik turėjau katėms konservų nupirkus, tai dar pašėriau.. toks išalkęs atrodė.. ruošiausi važiuot.. bet pagalvojau paklausiu degalinės darbuotojos, ar jis čia su klientu atėjo, ar kaip.. tai pardavėja pasakė, kad jis čia beveik kasdien ateina, greičiausiai neturi šeimininkų, nes visus sekioja ir prašo... tai nusprendėm, kad bus pabėgęs arba išmestas.. prisiviliojau į mašiną ir parsivežiau namo.. čipo neturėjo. bet atrodė įmitęs tikrai gerai, kvepėjo, tik kailiuke pilna augalų kibukų. nusprendžiau, kad gal šiaip ten laksto.. vėl važiavau atgal su juo prie degalinės 10km, išleidau iš mašinos prie tokių namų, ir laukiau kur eis. o jis ratuku sukiojosi, atsisėdo ir sėdi. žiūri į niekur ir viskas. dar prabuvau ten apie 5min. vaizdas žiauriai sugraudino - šalta naktis, tamsu, o jis neturi kur eiti... kadangi nebėgo tiesiai į kažkokį tikslą, tai patvirtino, kad jis neturi kur bėgt, tad vėl atidariau dureles, ir šį kartą, jis pats su džiaugsmu įšoko.. parvažiavom vėl namo. ryte baisiai džiaugėsi, visur sekiojo ir tt. žodžiu, prisipratinau, daviau vardą. galvojau po žygio nufotkinsiu ir vešiu į prienus skelbimu skabint. na, palikau namie ir išjojom į žygį. visą laiką dulksna, kartais lietutis. bet jojant vistiek karštą. nujojom į Vaazgaikiemį, gavosi 18km į dar kitą pusę, nei Prienai. Kai nulipom paganyt arklių, sušalom. Viena raitelė sako einam arbatos prašyt pas kokią močiutę tai pakeliui buvo 2 sodybos. Sakau einam čia. ir užsėjom. Moteris labai draugiškai sutiko, pavaišino arbata. Į kiemą išlėkė mažas šuniukas. Ir kaip tik merginoms sakau "ooo, koks panašus į tą rastą vakarykštį šunelį! Tik mano šiek tiek didesnis, storesnis...." o ta moteris kaip tik sako "Gal toks rudas?" - taip. "gal Prie Lukoil degalinės?"- taip. Gal be uodegos?"- taip!!!!! ir jau šypsojaus, kad bus viskas labai lengva! Pasirodo, mano rastas Pipiriukas iš tikro yra vardu Pelė (nors ir patinas), ir jis yra šios sodybos kalytės vaikas! būtent tos kalytės, į kurią sakiau panašus. ir jis gyvena netoli Lukoilo, ten tos moters dukra jį pasiėmus. tik jis nagliukas, varo kaulyt maisto, nes kažkas kartą jį pavaišino...
tai parjojus nuvežiau jiems šuniuką atgal, labai maloniai pasišnekučiavom, parodė kokių bajerių Pelė moka, ir kaip jis atsiprašinėjo šeimininkų už tokius pabėgimus žodžiu, džiaugėsi tikrai, kad namie, visai kitas šuo buvo, nors jau sodyboj pas mane irgi buvo pradėjęs žaist. Greitai aš jį įsimylėjau. jaučiu jei būčiau neradus namų jo, tai sau tikrai pasilikus būčiau

taiva, rezultatas toks, kad tarp manęs, degalinės ir senukų žirgyno (tos arbatinės sodybos) gaunasi trikampis. ir būtent aš užvažiavau tą vakarą į Prienus, ir būtent kitą dieną jojom į žygį ir būtent į tą sodybą, o ne į kitą užėjom arbatos... ir būtinai reikėjo man paminėt, kad panašus šuo... tikrai kažkokia lemtis..

Juodas pūkis Čiau Čiau Kucas.

Eržilas daug kraujų turi ( nors registruotas kaip ristūnas) arabo-ristūno ir jojamų trakėno-hanoverio iš Rusijos ar Baltarusijos. 8 iš 10 kumeliukų margi ( kerši arba širmi) stiprų geną turi, net bėroms kumelėms.

Niu o aš vakar prisilaksčiau Kadangi lijo ir Eka vis dreba, tai sugalvojau arklius parsivesti gardan ir ką - nagi Kaktusėlis nusprendė, kad jis niekur neis. O tada ir prasidėjo, išvedėm Eką su Spika, o šitas niekaip neprisileidžia nors tu ką siūlyk. Padarėm klaidą mes su juo, kad nejudinom nuo pirmos dienos ir davėm laisvai pagyvent
Na finale po 20 min lakstymo zodvadom po levadą teko lakstyt dar ir nuo manęs. Galiausiai įsivarėm į kampą su MB ir pasiėmiau jau kaip niekur nieko. Ėjo kaip niekur nieko. Bet va reikėjo nervus visiem patampyt prieš tai Žiūrėsim kas šiandien dėsis.

O Spika išvis šaunuolė, nei jos rišt, nei jos vest, nei jos gaudyt reikia. Eina ir į tvartą savarankiškai ir į levadą paskui dičkius . Manau paleisim ją tuos savo nuožiūra ganytis


Naktigone, mano MB sako - niekas nevyksta be reikalo