QUOTE(Suprantama @ 2013 08 20, 21:14)
Taip, ir Su Aguilera

. Abi zavingos, nors tokio zanro filu nemegstu, bet sitas labai neblogai sukaltas, muzikinis takelis neprastas
siužetas tai toks primityvus, bet muzikinis takelis ir vokalai atperka viską
3:10 to Yuma (2007) - iš paskutinių žiūrėtų palikęs didžiausią įspūdį. Pradžioje dar galvojau, kad bus nuobodu, nes prasidėjo nuo susišaudymų (nors kita vertus, vesternas be šito menkai ir įsivaizduojamas), bet kuo toliau, tuo susidomėjimas didėjo. Patiko parodytas santykis tarp nusikaltėlio ir fermerio, lydinčio jį į traukinį, vežantį į kalėjimą, nusikaltėlio keitimasis. Aktorių komanda parinkta taip pat gera (Russell Crowe, Christian Bale, Ben Foster).
Bridesmaids (2011)- romantinė komedija ir dar ne visai prasta. Mielas filmas, pakankamai juokingas.
Enemy at the Gates (2001)- istorinius filmus mėgstu, bet šis visiškai nesižiūrėjo. Nuobodus ir visiškai neįtraukė. Negelbėjo nei Jude Law, nei Rachel Weisz, kuriuos filmuose matyti visuomet patinka. Arba tiesiog ne laiku žiūrėjau, nes visa krūva paskutiniu metu nesudominusių filmų, kurie visai neblogai vertinami
Blow (2001)- apie žmogų, kuris pirmasis į JAV atvežė kokainą. Vaidina Penelope Cruz ir Johnny Depp. Pastarąjį kur kas rimtesniame vaidmenyje nei teko paskutiniu metu matyti buvo įdomu, tačiau pats filmas pernelyg ištemptas ir nesugebėjęs išlaikyti dėmesio.
The Road (2009)- Cormac McCarthy knyga tiesiog puiki, o ekranizacija nepaliko tokio įspūdžio. Norėjosi daugiau tėvo-sūnaus santykio, kuris filme vis būdavo sukliudomas kokių nors pašalinių..
Sweet and Lowdown (1999) - W. Alleno muzikinė komedija. Pliusas už nebylę merginą (Allenas vis ką nors įdomaus sumąsto- tai man patinka), muzikinį takelį bei Sean Penn vaidybą. Kadangi tikėjausi komedijos, kiek nusivyliau, nes man kaip tik liūdnas ir slogus pasirodė. Nors šiaip jau filmas neprastas.
The Final (2010) - siaubo filmas apie grupelę paauglių, kuriuos mokykloje visi atstumia, šaiposi ir visaip kaip skriaudžia. Jie nutaria pamokyti savo skriaudikus. Idėja gera, bet truputį per daug ties kankinimais apsistota, todėl greit pabodo.
Taip pat tęsiu pažintį su Robert Rodriguez darbais. Pažiūrėjau dvi jo kurtos trilogijos dalis:
El Mariachi (1992) ir
Desperado(1995). Pastarąjį buvau ne kartą mačiusi vaikystėje, dabar padarė kur kas mažesnį įspūdį. Tikriausiai todėl, kad nelabai verta juos vieną paskui kitą žiūrėt, kadangi siužetai kone identiški, tik viena kita detalė pakeista.