Sveikos. Aš jau apie mėnuo kaip LT. Kaip čia gera

Graži gamta ir geras oras, puikūs gydytojai, pagaliau nustatę diagnozę ir išrašę tinkamų vaistų (užsienyje ėmė skaudėti koją, tino ji, niekas nieko nedarė, kankinausi tris mėnesius). Aišku, įstaigose ne tokie mandagūs darbuotojai, niekas dirbtinai nesišypso, bet man tas netrukdo. Norim grįžti į LT ir gįšime jau kitais metais, planuojam vasarą arba žiemą. Aplink tiek daug grįžusių iš užsienio, sužinau kad tai tas, tai anas jau grįžęs, kažkaip mano aplinkoje daug LT palaikančių ir jos nesibaidančių, tai nuo to mums dar lengviau.
Nežinau, nepatyriau aš užsienyje tų aukso kalnų rojaus, kad nenorėčiau grįžti atgalios, nes ir LT pakankamai gerai gyvenom, tik smalsumas nuginė. Tiesa, atostogų į Lietuvą teko vykti mikroautobusu, kuris išvežioja siuntinius. Laikiau tašę prispaudus ir baisu buvo - vien treninginius matėm atvykusius siuntinių atsiimti, grandinės kuo didžiausios ant kaklo. O kokia liaudis kartu važiavo ( frazės: tėlefą prastumsim, ruskaja radio gera paklausyt, užsieny gali kompą nusipirkt, LT ne, šūdas Lietuva, kaimas ir t.t.)

Važiavom patylom, nei šnipšt, baisu buvo, nemiegojau dvi paras, kad nepavogtų ko iš tašių...Jei ne medikų gąsdinimas dėl trombozės (kurios neturėjau, kaip paaiškėjo LT), nebūtume važiavę mikroautobusu...niekad daugiau nevažiuosim

Nesakau, kad visi treninginiai Airijoj gyvena, bet dauguma tokių, kiek teko matyti.