Jis irgi neknisa- užstaugia, sustato į vietas ir tobula... Kol tėvas šalia
Beje, kalbant apie genus, tai, kadangi mano bernai tik poros mėnesiu skirtumo, tai galiu pasakyti, kad visų penkiolikmečių genai kažkokie įtartini
QUOTE(Šelma @ 2013 10 01, 22:04)
Beje, kalbant apie genus, tai, kadangi mano bernai tik poros mėnesiu skirtumo, tai galiu pasakyti, kad visų penkiolikmečių genai kažkokie įtartini 
matyt genų garantinis laikotarpis - 13 ar 14 metų
QUOTE(Šelma @ 2013 10 01, 20:28)
Pasakykit, kad išaugs
Sakau iš patirties,Šelmut
Labas rytas,
gavau skambutį iš rajono VTAT
Turi naujus sąrašus, o juose yra sveiki dvimetinukai dvyunukai brolis ir sesytė... Blyn, tokia jausmų audra, laukiu, kol aprims. Suprantu, kad dvynukų neskirs, ale man utopinė mintis - gal imt abu, jei ką?
bus namie trys vienmečiai (maniškiui per Kalėdas sueis du, o jiems prieš kelias dienas suėjo)
Suprantu, kad beprotiška mintis, reikia apsiramint. Net dirbt negaliu
gavau skambutį iš rajono VTAT
QUOTE(arna @ 2013 10 02, 08:47)
Amade, kvėpuok giliai, jei tai įmanoma.
Dvynukai gražu, kai juos vedas kiti
O trys to paties amžiaus namuose ir dar bio jauniausias, labai labai rimtai mąstyčiau pradedant elementariausiais dalykais: migdymu, maitinimu, ėjimu į lauką...
huh, suprantu viską. Ir jokiais būdais nemanau, kad dvynukai (šiuo atveju būtų visi trys "trynukai") yra paprastas reikalas. Žinau, kad nesusitvarkysiu, bet vis tiek paskambint neskauda pasidomėti apie juos...
Tos buitinės dalies niekas kitas už jus pačius geriau neįvertins. Pvz, jei vaikai išeina į savo kiemą vienaip, o jei tenka iki artimiausio parkelio kasdien vesti per gatvę, jau tris vestis, kai vieno negali paimti už rankos - visiškai kitaip.
Tačiau man užkliuvo kitkas. Per mūsų teismą iškilo kalba apie amžiaus skirtumus tarp vaikų. Ir tarnyba gan ryžtingai pasisakė, kad naujai ateinantys vaikai į šeimą privalo būti jaunesni. Sakykime taip, jei sugalvotume po kažkiek laiko mažei paimti "dvynuką/ę pagal amžių", greičiausia mums neduotų.
Tačiau man užkliuvo kitkas. Per mūsų teismą iškilo kalba apie amžiaus skirtumus tarp vaikų. Ir tarnyba gan ryžtingai pasisakė, kad naujai ateinantys vaikai į šeimą privalo būti jaunesni. Sakykime taip, jei sugalvotume po kažkiek laiko mažei paimti "dvynuką/ę pagal amžių", greičiausia mums neduotų.
QUOTE(Ute @ 2013 10 02, 09:36)
Tos buitinės dalies niekas kitas už jus pačius geriau neįvertins. Pvz, jei vaikai išeina į savo kiemą vienaip, o jei tenka iki artimiausio parkelio kasdien vesti per gatvę, jau tris vestis, kai vieno negali paimti už rankos - visiškai kitaip.
Tačiau man užkliuvo kitkas. Per mūsų teismą iškilo kalba apie amžiaus skirtumus tarp vaikų. Ir tarnyba gan ryžtingai pasisakė, kad naujai ateinantys vaikai į šeimą privalo būti jaunesni. Sakykime taip, jei sugalvotume po kažkiek laiko mažei paimti "dvynuką/ę pagal amžių", greičiausia mums neduotų.
Tačiau man užkliuvo kitkas. Per mūsų teismą iškilo kalba apie amžiaus skirtumus tarp vaikų. Ir tarnyba gan ryžtingai pasisakė, kad naujai ateinantys vaikai į šeimą privalo būti jaunesni. Sakykime taip, jei sugalvotume po kažkiek laiko mažei paimti "dvynuką/ę pagal amžių", greičiausia mums neduotų.
Buitinė detalė kiemas - savas
Dėl amžiaus - taip taip, mes irgi norim jaunesnės už bio mergytės. Čia mums ne asmeninis pasiūlymas, o tas iš bendrų sąrašų, kuriuos važiuojam peržiūrėt kas mėnesį. Šiandien tiesiog juos gavus vedėja man paskambino, nes esam vieninteliai būsimi įtėviai rajone, tad užmatė tokį beveik tinkamą variantą ir paskambino. Net jautėsi, kad ji pati tik skaito tą naują sąrašą, nes paskambino dėl mergaitės, paskui tik įsižiūrėjo, kad brolis dvynys yra
Kaži, o galiu apie šiuos vaikus savo kursų grupiokams pasakyt?
Kažkaip dėl savęs visada pagalvodavau apie dvynukus
. Man nepasitaikė.
KĄ tau pasakyt. Materialiai labai sunku gali būti auginti tris, nes niekas iš nieko nieko "nepaveldi" nei batų, nei striukių. Visko po tris. Paskui trys pirmokai, trys abiturientai, trys studentai.
Emociškai sumažėja auginimo džiaugsmas, trumpėja laikas kiekvienam, pasimėgavimo kaip ir nebelieka. Po kurio laiko atslenka begalinis nuovargis.
Tas punktas- sveiki. Masina. Dar maži- irgi džiugina. Trims kartu augti- smagu.
Esu gyvenime trynukus auginant mačius iš labai arti, ir Sunutė greičiausia net ir žino, kokius trynukus. Tai kad jų mama buvo mokytoja, tai jai labai daug mokiniai padėjo- ateidavo pažaisti su vaikais, pasivaikščiodavo(na ir aš tame tarpe), bet va pati mama būdavo pavargus- be viso to kad jais užsiimti- tai dar lyginti, skalbti, virti, namus apeiti. Vaikai užauga greit, per buitį daug dalykų prasileidžia. Kai daug vaikų ir buitis dielė net prie visos dabartinės techninės modernizacijos.
KĄ tau pasakyt. Materialiai labai sunku gali būti auginti tris, nes niekas iš nieko nieko "nepaveldi" nei batų, nei striukių. Visko po tris. Paskui trys pirmokai, trys abiturientai, trys studentai.
Emociškai sumažėja auginimo džiaugsmas, trumpėja laikas kiekvienam, pasimėgavimo kaip ir nebelieka. Po kurio laiko atslenka begalinis nuovargis.
Tas punktas- sveiki. Masina. Dar maži- irgi džiugina. Trims kartu augti- smagu.
Esu gyvenime trynukus auginant mačius iš labai arti, ir Sunutė greičiausia net ir žino, kokius trynukus. Tai kad jų mama buvo mokytoja, tai jai labai daug mokiniai padėjo- ateidavo pažaisti su vaikais, pasivaikščiodavo(na ir aš tame tarpe), bet va pati mama būdavo pavargus- be viso to kad jais užsiimti- tai dar lyginti, skalbti, virti, namus apeiti. Vaikai užauga greit, per buitį daug dalykų prasileidžia. Kai daug vaikų ir buitis dielė net prie visos dabartinės techninės modernizacijos.
QUOTE(alfija @ 2013 10 02, 10:20)
Kažkaip dėl savęs visada pagalvodavau apie dvynukus
. Man nepasitaikė.
KĄ tau pasakyt. Materialiai labai sunku gali būti auginti tris, nes niekas iš nieko nieko "nepaveldi" nei batų, nei striukių. Visko po tris. Paskui trys pirmokai, trys abiturientai, trys studentai.
Emociškai sumažėja auginimo džiaugsmas, trumpėja laikas kiekvienam, pasimėgavimo kaip ir nebelieka. Po kurio laiko atslenka begalinis nuovargis.
Tas punktas- sveiki. Masina. Dar maži- irgi džiugina. Trims kartu augti- smagu.
Esu gyvenime trynukus auginant mačius iš labai arti, ir Sunutė greičiausia net ir žino, kokius trynukus. Tai kad jų mama buvo mokytoja, tai jai labai daug mokiniai padėjo- ateidavo pažaisti su vaikais, pasivaikščiodavo(na ir aš tame tarpe), bet va pati mama būdavo pavargus- be viso to kad jais užsiimti- tai dar lyginti, skalbti, virti, namus apeiti. Vaikai užauga greit, per buitį daug dalykų prasileidžia. Kai daug vaikų ir buitis dielė net prie visos dabartinės techninės modernizacijos.
KĄ tau pasakyt. Materialiai labai sunku gali būti auginti tris, nes niekas iš nieko nieko "nepaveldi" nei batų, nei striukių. Visko po tris. Paskui trys pirmokai, trys abiturientai, trys studentai.
Emociškai sumažėja auginimo džiaugsmas, trumpėja laikas kiekvienam, pasimėgavimo kaip ir nebelieka. Po kurio laiko atslenka begalinis nuovargis.
Tas punktas- sveiki. Masina. Dar maži- irgi džiugina. Trims kartu augti- smagu.
Esu gyvenime trynukus auginant mačius iš labai arti, ir Sunutė greičiausia net ir žino, kokius trynukus. Tai kad jų mama buvo mokytoja, tai jai labai daug mokiniai padėjo- ateidavo pažaisti su vaikais, pasivaikščiodavo(na ir aš tame tarpe), bet va pati mama būdavo pavargus- be viso to kad jais užsiimti- tai dar lyginti, skalbti, virti, namus apeiti. Vaikai užauga greit, per buitį daug dalykų prasileidžia. Kai daug vaikų ir buitis dielė net prie visos dabartinės techninės modernizacijos.
Pritariu... man ir pametinukų buvo daugoka. Dabar jau nieko...labai skirtingi jie. Kad jūs žinotumėt, kaip sunku parašyti 4 eilutes žodžio "ola". Aš nepajėgi to suvokti, kad gali būti TAIP sunku. Vat turiu galimybę tobulinti savo kantrybę ir nuoseklumą. Ačiū mažiui. Pagalvojau apie Amade - kas, jei taip sėdi su trejetuku...
QUOTE(alfija @ 2013 10 02, 10:20)
Kažkaip dėl savęs visada pagalvodavau apie dvynukus
. Man nepasitaikė.
KĄ tau pasakyt. Materialiai labai sunku gali būti auginti tris, nes niekas iš nieko nieko "nepaveldi" nei batų, nei striukių. Visko po tris. Paskui trys pirmokai, trys abiturientai, trys studentai.
Emociškai sumažėja auginimo džiaugsmas, trumpėja laikas kiekvienam, pasimėgavimo kaip ir nebelieka. Po kurio laiko atslenka begalinis nuovargis.
Tas punktas- sveiki. Masina. Dar maži- irgi džiugina. Trims kartu augti- smagu.
Esu gyvenime trynukus auginant mačius iš labai arti, ir Sunutė greičiausia net ir žino, kokius trynukus. Tai kad jų mama buvo mokytoja, tai jai labai daug mokiniai padėjo- ateidavo pažaisti su vaikais, pasivaikščiodavo(na ir aš tame tarpe), bet va pati mama būdavo pavargus- be viso to kad jais užsiimti- tai dar lyginti, skalbti, virti, namus apeiti. Vaikai užauga greit, per buitį daug dalykų prasileidžia. Kai daug vaikų ir buitis dielė net prie visos dabartinės techninės modernizacijos.
KĄ tau pasakyt. Materialiai labai sunku gali būti auginti tris, nes niekas iš nieko nieko "nepaveldi" nei batų, nei striukių. Visko po tris. Paskui trys pirmokai, trys abiturientai, trys studentai.
Emociškai sumažėja auginimo džiaugsmas, trumpėja laikas kiekvienam, pasimėgavimo kaip ir nebelieka. Po kurio laiko atslenka begalinis nuovargis.
Tas punktas- sveiki. Masina. Dar maži- irgi džiugina. Trims kartu augti- smagu.
Esu gyvenime trynukus auginant mačius iš labai arti, ir Sunutė greičiausia net ir žino, kokius trynukus. Tai kad jų mama buvo mokytoja, tai jai labai daug mokiniai padėjo- ateidavo pažaisti su vaikais, pasivaikščiodavo(na ir aš tame tarpe), bet va pati mama būdavo pavargus- be viso to kad jais užsiimti- tai dar lyginti, skalbti, virti, namus apeiti. Vaikai užauga greit, per buitį daug dalykų prasileidžia. Kai daug vaikų ir buitis dielė net prie visos dabartinės techninės modernizacijos.
Alfija - 100 procentų sutinku. Nes dabar, kai norim vieno, realiai, ar tas vaikas bus 1 ar 2 metų, principas tas pats - "vienas auginimas". Tačiau, dar lieka kažkokia tikimybė po 5-6 metų pabandyti susilaukti dar savo bio pagranduko, ar įvaikinto vaiko sesės/brolio.
Kitas praktinis reikalas - KAIP AŠ DIRBSIU??? Kai namie trys pypliai, pvz eina į darželį ir serga paeiliui. O dirbt man reikia, nekenčiu būti namų šeimininke ilgiau nei privaloma...
Na, apie nuovargį ir buitines masines "problemėles" jau nekalbu. Na, bet šiaip, sakau, vis tiek nesureaguot negalėjau, net protu suvokdama, kad ne man toks išbandymas. O iš kitos pusės... na, vienu žodžiu... dar reik su vyru aptart, nes jis užsiėmęs, tai aš viena su savo mintim kol kas
Papildyta:
Dar tokia utopinė idėja, kiek ji reali... Žinau, kad dvynukų neskirs, bet jei pvz imtume mes mergaitę, o mūsų "kursiokai" berniuką ir užtikrintume bendravimą vaikų... Kaži tokių variantų būna ar nelabai?
Nes vieni kursiokai nori berniuko, gauna vis labai nevykusius pasiūlymus... Nors jie gal ir abu vaikus paimtų, jei apie juos žinotų.





