QUOTE(Sunute @ 2013 10 02, 11:37)
Pritariu... man ir pametinukų buvo daugoka. Dabar jau nieko...labai skirtingi jie. Kad jūs žinotumėt, kaip sunku parašyti 4 eilutes žodžio "ola". Aš nepajėgi to suvokti, kad gali būti TAIP sunku. Vat turiu galimybę tobulinti savo kantrybę ir nuoseklumą. Ačiū mažiui. Pagalvojau apie Amade - kas, jei taip sėdi su trejetuku...
bet čia tikrai labai sunkus žodis. Trys skirtingi dalykai- aukštis, ir du skirtingi jungimai. Žodžiu, va taip į tą gyvenimą. Kantrybė geras dalykas. Ir aš ją ugdausi. Žiogas anadien man sakė, jog su manim taip sunku, aš tokia užsispyrus- pamokas ruošti liepiu, ir nenusileidžiu.
Papildyta:
QUOTE(Amade @ 2013 10 02, 11:42)
Alfija - 100 procentų sutinku. Nes dabar, kai norim vieno, realiai, ar tas vaikas bus 1 ar 2 metų, principas tas pats - "vienas auginimas". Tačiau, dar lieka kažkokia tikimybė po 5-6 metų pabandyti susilaukti dar savo bio pagranduko, ar įvaikinto vaiko sesės/brolio.
Kitas praktinis reikalas - KAIP AŠ DIRBSIU??? Kai namie trys pypliai, pvz eina į darželį ir serga paeiliui. O dirbt man reikia, nekenčiu būti namų šeimininke ilgiau nei privaloma...

Mane jau dabar gąsdina, nes pradėjau dirbt, vaiką prižiūri anyta, bet neramu, kaip dirbsiu, žinodama, kad serga namie vaikas
Na, apie nuovargį ir buitines masines "problemėles" jau nekalbu. Na, bet šiaip, sakau, vis tiek nesureaguot negalėjau, net protu suvokdama, kad ne man toks išbandymas. O iš kitos pusės... na, vienu žodžiu... dar reik su vyru aptart, nes jis užsiėmęs, tai aš viena su savo mintim kol kas
Papildyta:
Dar tokia utopinė idėja, kiek ji reali... Žinau, kad dvynukų neskirs, bet jei pvz imtume mes mergaitę, o mūsų "kursiokai" berniuką ir užtikrintume bendravimą vaikų... Kaži tokių variantų būna ar nelabai?
Nes vieni kursiokai nori berniuko, gauna vis labai nevykusius pasiūlymus... Nors jie gal ir abu vaikus paimtų, jei apie juos žinotų.
Su trim pypliais dirbti sunku. Net jei jie ir neserga. Vakarinis laikas po darbo- labai jau trumpas iš karto trims. Tada reik labai gerai apgalvoti kaip ir ką dirbti, kad laiko užtektų sau, vaikams ir namams. tas toks vienas užauginimas- vat daug jis iš vaikų atima. Galvoj tas ketvirtas man kirba, bet va dabar atsiradęs jis labai daug atimtų iš Zylutės, vat kitam rudeniui jau geriau. Tada ir Zylutė bus spėjus pas mamą pabūti maža, kiek jai to reikia, ir naujas mažas galės būti tuo mažu. Taip mintis dėliojuosi sau.