Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

Naujo filmų terapijos sezono atidarymas
2013 m. spalio mėn. 27 d.

FILMŲ TERAPIJA
GLOBOS NAMŲ DARBUOTOJAMS,
ĮTĖVIAMS, GLOBĖJAMS bei VISIEMS BESIDOMINTIEMS

Kviečiame į filmų terapijos ciklą įvaikinimo ir globos tema. Įvaikinimas ir globa yra persmelkti išsiskyrimo ir su juo susijusių pasekmių. Tai jautri bei aktuali tema, kelianti daugybę klausimų einantiems šiuo keliu, dirbantiems šioje srityje, galvojantiems tapti įtėviais ar globėjais. Susitikimų metų kviesime atidžiau pažvelgti į kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaikantį svarbų reiškinį – išsiskyrimą, išėjimą, mirtį. Psichoterapinis filmų analizavimas, susitapatinimas su filmų herojais gali suteikti galimybę pažvelgti iš arčiau tiek į filmo herojų, tiek į savo jausmus, atpažinti ir suprasti savo reakcijas.

Spalio mėn. 27d. kviečiame maloniai ir prasmingai praleisti laiką su šiltos arbatos puodeliu. Šio susitikimo tema “Kur gali nuvesti mūsų gyvenime neplanuoti, netikėti ryšiai...”. Kai kurie mums brangūs žmonės „išeina“ nieko nepasakę, nepaaiškinę. Gal nematė prasmės, gal neturėjo žodžių, o gal tiesiog nespėjo. Nuo to neesame apsaugotas nei vienas... Tačiau mums kyla daug klausimų, o be jų ir daug neišspręstų jausmų, skausmo, ilgesio ar pykčio... Tačiau kartais netikėtai užsimezgęs ryšys su nauju žmogumi gali būti iš esmės keičiantis gyvenimą.

2013 m. spalio mėn. 27 d.
Tema: „Kur gali nuvesti neplanuoti, netikėti ryšiai mūsų gyvenime...”

Laikas: pradžia – 11.30 val., pabaiga – 14.00 val.
Veda: psichologės Kristina Ušackienė ir Lina Ulčinienė
Vieta: Pal. J. Matulaičio namai, Žeimenos 6, Kaunas
Informacija pasiteiravimui ir registracijai:
Ses. Daiva: vargdieniu@gmail.com
mob. tel. +370 61615 723

GLOBĖJŲ/ĮTĖVIŲ maldos ir savitapio pagalbos grupelė pirmam susitikimui rinksimės lapkričio 11d. 18 val. Baigsime, kaip įprastai, iki 20 val. Vieta: Pal. J. Matulaičio namai, Žeimenos 6, Kaunas. Bus vaikučių priežiūra.


dalinuosi info

Suaugusių labai daug psichikos ligom sergančiu. Tai kaip tada? Jie suserga pilnamečiais tapę?

O jei rimtai...man, kaip ir ne vienai cia skaitanciai, tik nerasanciai labai daug klaustuku sioje istorijoje...gaila...jau vien tai, kad viena puse iki pazaliavimo tik teigiama, ir tik teisinga, o kita - tiksliau - tas vienintelis, mazametis - vos devyniu metu vaikas - viso blogio, supancio ji , esancio jame kaltininkas... Na, taip gyvenime nebuna...
Ir dar, kodel dabar, taip staiga globeja suzino, pati prisistatanti gyd. psichiatre, kad jau pries pasiimant vaika, jis jau gylejo vrc, ten jam buvo surasytos diagnozes, isvados, kad gyventi jis seimoje "netinkamas" ir vis viena ji pasieme...nors naivu galvoti, kad nezinojo...neitikinama...gali nezinoti, zmogus, kuris ne tik, kad neturi med. issilavinimo, bet ir ima vaika kaip kate maise, o ir tai labai mazai tiketina, zmogui, jau turinciam globejo patirties.
Ir dar...kaip cia yra, kad mokytojos mato priezasti iskviesti VTAT I mokykla, VTAT mato priezasti ji laikinai atskirti nuo seimos, ir pasirodo - visus juos apmove, apvyniojo aplink pirsta devyniu metu vaikas, meluodamas, kad pries ji seimoje smurtaujama

Vistik, Gliuka - labai rekomenduočiau jums jeigu skaitote angliškai skirti laiko (prireiks nemažai) ir vis tik paskaityti o ką sako naujausia literatūra apie šias problemas.
Kai aš tai padariau tam tikra prasme mano pasaulis ir požiūris į šiuos dalykus apsivertė. Todėl visiškai nesutinku su teiginiu, kad jei jau elgesio sutrikimas, tai priklauso nuo aplinkos. Nėra taip, nėra!

Aišku, kad dalis tokių sutrikimų priklauso nuo aplinkos (nuo ko gi daugiau diagnozuojamas prieraišumo sutrikimas jei ne nuo netinkamos aplinkos). Tačiau elgesio sutrikimai būna ir įgimti (tiksliau įgimti pokyčiai smegenyse kurie sąlygoja elgesio sutrikimus). Tas pats hiperaktyvumas gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas.

Tačiau kur dėtis tiems tėvams kurių vaikams tai įgimtas, o visi aplinkiniai mano, kad tai neišauklėjimas, nepriežiūra ar dar kas nors. Kaip jiems tai ištverti.

P.s. su nemylėtais vaikais problema ne kad jie "jaučia ir eina į gatvę", o kad "NEjaučia ir eina į gatvę".



Nesiimu diskutuoti apie Žiogo paveldėtą ar įgimtą ligą, juolab, kad nežinau kokia ji. Tačiau po to ką perskaičiau apie prieraišumo sutrikimus - taip, devynių metų vaikas su dideliu prieraišumo sutrikimu tikrai gali elgtis taip kaip aprašoma apie Žiogą. Aprašyta situacija mokykloje pagal tai ką man teko skaityti apie pažeistus vaikus yra visiškai galima vien su prieraišumo sutrikimu.

Todėl nesutikčiau ir su Gliuka. Ar Žiogas viso to kaltininkas? Nežinau, jo nepažįstu. Ar gali būti, kad 9 metų vaikas taip elgiasi nors dabartinė šeima juo tinkamai rūpinasi? Gali ir gyvenime taip būna.
Tik žiūrint iš prieraišumo diagnozės ir atsiribojant nuo kitų ligų reiktų pridėti, kad plačia prasme kaltininkas ne vaikas, o suaugę.

Gal nesupyks merginos, kad įsikišiu. Jei vaikas yra geras manipuliatorius, oi kaip sugeba apstatyti ne tik globėjus, mokyklą, bet ir specialistus gydytojus. Toli nereikia ieškoti, moteris, kuri irgi buvo kažkada vaikas sugebėjo suvaidinti ligą ir rimtą, kad vos ant operacinio stalo nepaguldė. Išsigando panelytė, tai išsižiojo, kad bėdas suvaidino ir medicininį kažkokį aparatą apgavo. Mokėjo laiku paverkti, akis pavartyti, venas pasipjaustyti ir pan. namiškiai žinojo, bet kiti niekas negalėjo patikėti, kad tokia mergytė, šitaip išgyvena, angelėlis tiesiog, o mama su patėviu laukiniai, smurtautojai ir pan. Beje šitaip per gyvenimą ir eina miela būtybe, kol neperkanda.
Dažnai čia užsuku paskaityti, nesu globėja, bet daug naudingų patarimų randu, paaiškinimų ir pan. Alfija, viena iš tų narių, kurių norisi skaityti, nes įdomu. Taip jos situacija tragiška, mano akimis. Įsivaizduoju kaip sunku būti plėšomai jausmų ir loginių sprendimų ir t.t. Tik dabar iš šalies žiūrėdama į Alfijos situaciją, imu suprasti tos mergičkos mamą, ir išmest vaiko negali, ir už tą vaiką skauda, kur jis pasidės toks, kam jis berūpės, jei ne pačiai mamai/globėjai.

Galvoje dabar tiek daug minčių ir prisiminimų, tai ta Gliuka citata sunervino
Dar kartą atsiprašau, kad nepatylėjau

As juk ir neteigiu, kad vaikas neturi diagnoses, ar , kad negali jos tureti. Man keista, kodel dabar , taip umai jos istrauktos I pavirsiu, kodel taip aktyviai bandoma uz tu diagnoziu "kabintis", neitiketina, kad labiausiai koks gali buti kompetetingas zmogus - medikas - ir dar sios srities specas ju + patyres globejas, imdamas vaika, nebutu to zinojes...juo labiau, kad jau vaikas buvo gulejes VRC. Ir dar - imti mazyli, kai seimoje jau auga problemins vaikas - su diagnoze, ir kuriam "nerekomenduojama" seima... mano manymu tai yra egoistiska...jei jau auginamas vaikas yra toks pavojingas seimai... Pabandykim bet kuris is musu, eilinis, mirtingasis, gauti vaika -ivaikinmui, globai, kai seimoje jau auga vienas ir labai probleminis, ar net turintis psich. liga...

P.s. - del paryskinto teiginio galit galva guldyti?

Remiantis tuo ką skaičiau apie prieraišumo sutrikimą - galiu (pridėčiau: žinodama, kad vaikas į šeimą pakliuvo 6 ar 7 metų)

Aišku, čia galima labai giliai kasti, o gal apie tai rašę psichiatrai buvo apgauti dabartinių vaikus auginančių šeimų (maždaug šeimos nepakankamai gerai rūpinosi, o gydytojus apgavo, kad tinkamai rūpinasi). Kitaip sakant, kelti klausimą, ar patikimi tyrimai.

Bet dar kartą tvirtai sakau, kad jei tikėti tuo ką rašo su tokiais vaikais dirbantys ir psichiatrai ir tas problemas tiriantys mokslininkai - taip. Taip būna.

Mokytojos motyvai gali būti ir kiti.
Neturėjome jokių problemų su manipuliavimu darželyje, nes auklėtoja dirba ir globos namuose, o va mokykloje, kol mokytoja perkando,,,, spėju buvo visko...

Iš savos patirties - maniškė pas mane atsidūrė irgi didelė. Be ligos, bet didelė. Turime problemų iki šiol. Šaknis viena - prieraišumo sutrikimas. o pasėkmės "aš nesimokysiu ir ką tu padarysi?", nueisiu pas draugės mamą ir papasakosiu, kad man mama neleidžia namie būti", dingau iš kiemo ir dingau visai dienai, kol mama policiją ima kviesti, raudosiu dvi valandas (be ašarų, užtat su pasikūkčiojimais ir dūsimais", kol visos kiemo tetulės vieningai pasmerks mamą kaip vaiką kankina... (nenorėjo eiti namo, kol tvarkau mašiną kieme, 'nu kokia žiauri mama, ir kokia žiauri situacija šeimoje, jei vaikas nenori eiti namo ir rauda iki dūsimo, mažute, o mama tavęs nemuša? o gal tėtis prievartauja?" - čia vakarykštė situacija)
Papildyta:
ps. šiaip jau garsiai trimituojama - grąžinama apie pusė vaikų. Nemanau, kad pusė - tai teim, kurie vaikščiojo su rožiniais akiniais ir svajojo apie rožinį kūdikėlį ir nusivylė, nes atėjo paauglystė. Tame tarpe r tie, kurių psichikos ligos išryškėja paauglystėje ir įtėviai ar globėjai atsisako globotinų, įvaikių. taip pat ir biologiniai vaikai išvežami į internatus. Aplinkoje turiu žmonių, kurių vaikai apie 10-11 metus - pradėjo bėgti iš namų (kam patiktų kartą per savaitę mokėti baudą, nes kvieti policiją, kai vaikas nieko nesakęs dingsta, o gauni baudą už nepriežiūrą), tampa agresyvus iki puolimo su peiliu prieš tėvus (mano bičiulės sūnus bandė pasmaugti motiną, būdamas 12 metų - lūžo gerklos, ačiū dievui ne stuburas. Tėvas miręs, vyresni broliai gyvena atskirai, tad vaikis atsidūrė psichoneurologiniame internate, motina iki šiol gydosi šoką).
O tarp tų, kurie palieka vaikus, ligonių daugiau nei statistinis gyventojų vidurkis, tad....

Gliuka, o kiek tėvų susilaukę nesveiko biologinio vaikučio išdrįsta auginti dar vieną? Kiek moterų po nesėkmingos santuokos išteka antrą kartą?
Skaitau tavo komentarus ir nesuprantu iš kur tiek pykčio.

Merginos, jūs nesipykit. Perskaitot labai teisingai- rašau ir guodžiuosi jog su vaiku yra tragedija. O tos kurios sugeba perskaityti kad kažkas yra kaltas, kad kažkas yra kaltinamas- na ką dabar. sėkmės joms gyvenime.

skaitau gliuka ir Vistik dabar, galvoju...bent jau man taip gyvenime pastoviai buna, jeigu kazkuo imu labai abejoti, netiketi zmogumi, manyti, kad man taip nebus arba as jau tikrai kitaip daryciau ir elgciausi, o tokias problemas isspresciau, tai Dievulis atsiuncia visada identiska problema, lyg isbandyma man...fyntas visas tame, kad dazniausiai pasielgiu ir padarau butent taip pat. Moralas viso to tik tas, kad visi mes protingi ir visaziniai tol kol musu paciu neuzklumpa tas pats. Dazniausiai tokiose situacijoje prisimenu konkretu zmogu ir mintyse jo labai atsiprasau, kad kazkada drisau ji teisti, juo abejoti. Gink Dieve nelinkiu nei vienai is Jusu Alfijos isbandymu...
Sunute, skaitau apie tavo Dickio proto ir emociju draugyste ir pavydu, Jonei dar reikia laiko. Dabar is viso etapas, kai negirdi ir daro ka nori.

Vat negali zmogus suprasti, kad liga kartais buna umi, kad pasireiskia po to, kai seimoje jau yra mazylis. Ir ligos itakoto vaiko elgesys labai skiriasi nuo sunkaus vaiko arba nuo to, ka Gliuka sau fanzazijose isivaizduoja kaip sunku vaika. Esant vienoms aplinkybems elgiamasi vienaip, kitoms- visai kitaip ir tik tose aplinkybese esantis zmogus zino visa tiesa, o tai ka Gliuka mano zinanti duok Dieve yra viena simtoji viso reikalo.