Įkraunama...
Įkraunama...

Globėjai ir įtėviai kalba apie viską

QUOTE(jurgaite @ 2013 10 25, 10:10)
Vat negali zmogus suprasti, kad liga kartais buna umi, kad pasireiskia po to, kai seimoje jau yra mazylis. Ir ligos itakoto vaiko elgesys labai skiriasi nuo sunkaus vaiko arba nuo to, ka Gliuka sau fanzazijose isivaizduoja kaip sunku vaika. Esant vienoms aplinkybems elgiamasi vienaip, kitoms- visai kitaip ir tik tose aplinkybese esantis zmogus zino visa tiesa, o tai ka Gliuka mano zinanti duok Dieve yra viena simtoji viso reikalo.


matai kaip yra, tu pažįsti ir mane ir Žiogą. Ir tavo Pipiriukė jau pažįsta Žiogą. Ir tu gali spręsti ir svarstyti. Kiti, kurie niekada nėra susidūrę su problemom gali rašyti kitaip.
Kada VVėlutė turėjo labai daug problemų su D. aš irgi rašiau panašiai kaip gliuka ir vistik. Manęs jos nestębina. aš tada irgi neturėjau asmeninės patirties- turėjau tik teorines žinias.
Atsakyti
Nesupyk VisTik kad ištraukiau šią žinutę. Tai net nesusiję su Tavimi asmeniškai. Tiesiog jau kuris laikas nusprendžiau perskaityti forumo istoriją ir peržiūrėti tai ką aš rašiau - kiek keitėsi mano požiūris, žinios, ką ir šiandien parašyčiau tą patį, o į ką jau žiūrėčiau visiškai kitaip. Tiesiog taip sutapo kad šią vietą skaičiau kai įsivažiavo visa diskusija.

QUOTE(Vistik @ 2013 10 25, 06:51)
Labai rekomenduočiau tau (ir kitoms) nusiiimt rožinius akinius... 4u.gif


QUOTE(Vistik @ 2006 08 16, 07:57)
Globojau ir aš mergaitę 9 m. prieš metus na savaitgaliais , švenčių dienomis ...
Nepasakosiu visko kaip buvo, nes iš pradžių kaltinau save, juk aš suaugęs žmogus, aš atsakinga, gal ką ne taip darau, bet pasikalbėjau su auklėtojom, su jos mokytoja ir ji tokia pati ne tik pas mane ji tokia pati ir mokykloje, ir vaikų namuose,tada supratau vieną dalyką ( supratau daug dalykų, bet vienas iš jų šis), kad nesvarbu ar ji iš vaikų namų ar ne , su ja bendrauti neišeis, kažkaip visdelto, vaikų namų auklėtinių galvelėse yra užprogramuota kad turi viską gauti tik jie -viską dėmesį, užuojautą, pagalbą, švelnumą, meilę, materialinius dalykus, ir kuo jiems daugiau duodi tuo jie dar daugiau nori , nesuprasdami arba tiesiog nenorėdami suprasti jog ir jie turi kažką duoti, bent jau pamėginti prisitaikyti, nes juk negali būti taip kad sakykim šeimoje trys žmonės visada turi taikytis prie vieno, iš to nieko ilgainiui nesigaus. Mačiau, kad nieko nesigaus, ji nebendravo visiškai su mano sūnumi, ji atvažiuodavo praeidavo pro jį kaip pro stulpą, kiek jis bekalbindavo, prašydavo pažaisti, sakydavau pasakyk nors labas , o ji nenoriu ir viskas, kai tas ko nors paklausdavo ji jam nieko neatsakydavo, iš pradžių maniau , kad tai tik pradžia apsipras, bet ne kuo toliau tuo jie iš viso nebendravo nes po kokių 3 mėn. sūnus pats nustojo ją kalbinti jam atsibodo, ir savaitgaliai būdavo tokie, aš mergaitę namo, o sūnus iš namų pas draugus, kiek prašiau pas ją kad pasakytų na kodėl ji nekalba , kodėl jam net neatsako, jos atsakymas būdavo, aš nemėgstu bendrauti su berniukais, na tai ir pagalvojau ir jai tai pasakiau, kad jis mano sūnus, aš jį myliu, jis niekur nedings, jis netaps mergaite, ir ji arba privalo bendrauti, arba tikrai nesivešiu jos, ji galvojo gal kad tik taip kalbu, gąsdinu. Kol vieną dieną pasakiau, kad tai paskutinis savaitgalis, daugiau neatvažiuosiu, ji nieko, net ašarėlės nenubraukė, liko šalta kaip ledas. Suprantu ir kai kalbat apie pinigus, tai nėra toks paprastas dalykas, juk aš už ją nei lito negavau , keldavausi šeštadienį anksti ir važiuodavau jos, pirkau drabužius, visur vežėmės, prie ežerų, į parkus ant supynių, pirkau skanėstus, ir po to stop ,kam visa tai jeigu mergaitė visai nesikeičia, su ja ateities neisivaizduoju. Taip ir atsisveikinome, mano žiniomis ji dar vaikų namuose.

... todėl manau jei matote, kad kažkas nesigauna , o jūs viską padarėte, nebijokit atsisakyti, nes viskas ne tik nuo jūsų priklauso, neužsikraukit kaltės, kurios nepadarėte.

Atsakyti
Buvau žalia globoje visiškai. Be to ten apie pastovią globą net kalba nėjo, padėjau vaikui ,kurio niekas niekada neėmė, pasisvečiuoti šeimoje. VTAT įtikino, kad tai labai gerai vaikui. Šiandien su tuo niekaip nesutikčiau. Arba imi ir augini, arba neimi visai. Taškas. Taip rašiau tada nes taip galvojau, bet paėjus tam tikram laikui ir dabar, aš kaltinu TIK SAVE , kad kažko nepadariau, pražiūrėjau, kažką, nežinau ką, patirties tada nebuvo jokios, suveikė savisauga, dar kas, bet vaikas dėl to nekaltas. schmoll.gif Kalti suaugę -tėvai, vaikų namai ir aš. Ta mergaitė ištekėjo šiemet, taip labai jauna, o aš jai be proto linkiu sėkmės. 4u.gif
Atsakyti
As tik noriu pasakyti, kad sioje temoje yra ir daugiau zmoniu, kurie tiki ne viskuo, kas cia rasoma, tiksliau, yra zinanciu daugiau, nei cia leidziama zinoti...Tik tiek...
Atsakyti
QUOTE(Vistik @ 2013 10 25, 12:01)
Arba imi ir augini, arba neimi visai. Taškas.

Pritariu.



QUOTE(Vistik @ 2013 10 25, 12:01)
Taip rašiau tada nes taip galvojau, bet paėjus tam tikram laikui ir dabar, aš kaltinu TIK SAVE , kad kažko nepadariau, pražiūrėjau, kažką, nežinau ką, patirties tada nebuvo jokios, suveikė savisauga, dar kas, bet vaikas dėl to nekaltas.

Vistik, mus kursuose aiškiai mokė, kad labai svarbu pasverti savo galimybes realias, o ne rožines. Manau tą ir padarei, kaip tuo metu suvokei, jautei, kokią patirtį turėjai.
Atsakyti
Tikėjimas virtualioje erdvėje viskuo kas rašoma labai miglotas dalykas. Aš skiriu tuos forumo narius kuriuos pažįstu asmeniškai (į jų žinutes žiūriu visiškai kitaip) ir tuos kurių nepažįstu. Taip pat skiriu "buitinius" klausimus (pvz. per kiek laiko įsigalioja teismo sprendimas) ir "socialinius".

Ši istorija gali būti išgalvota nuo pradžios iki galo (tarkime, realybėje neegzistuoja toks žmogus kaip Alfija-globėja, o tapatybė sukurta). Ką tai keičia? Man - nieko. Nes man svarbu permąstyti sudėtingą situaciją kai namuose vaikas su sunkiu prieraišumo sutrikimu ar kita liga, kaip aš elgčiausi, ką apie tai mąsto kiti. Tos visų parašytos mintys gali paveikti tuos kurie susidurs su šia problema ir skaitys kada nors, kad ir po kelių metų.

Buvo atvejų kai forume neabejoju, kad problema (beveik) išgalvota/perkurta, bet jei manau, kad diskusija ta tema yra prasminga nepriklausomai nuo to, ar konkretus atvejis netikras - atsiliepiu, išsakau savo mintis.

QUOTE(gliuka @ 2013 10 25, 10:07)
As tik noriu pasakyti, kad sioje temoje yra ir daugiau zmoniu, kurie tiki ne viskuo, kas cia rasoma, tiksliau, yra zinanciu daugiau, nei cia leidziama zinoti...Tik tiek...

Atsakyti
QUOTE(Ute @ 2013 10 25, 11:51)
Tikėjimas virtualioje erdvėje viskuo kas rašoma labai miglotas dalykas.


Tikėjimas yra apskritai labai miglotas dalykas. Nieko niekuo netikinu, rašau taip kaip aš pati matau. O kai yra žinančių geriau, nei tai žino tos šeimos nariai, tada visada būna įdomiausia dalis, nes tai vadinasi- pletkai.
Atsakyti
Kiekvienu gyvenimo momentu elgiesi taip kokią patirti turi ir kaip jauti. Nėra jokių garantijų, kad po dešimties metų negalvosi dar kitaip. Tiesiog absoliučios tiesos nėra.

Dar du dalykai. Viena - labai gerai yra pergalvoti ir turėti savo nuostatas, o ką gi aš daryčiau, jeigu taip įvyktų.

Antra - nėra jokių galimybių iki galo pasverti ar dabartinės nuostatos rožinės, ar ne konkrečioje (ypač ekstremalioje) situacijoje kol jos neišgyvenai pats. Tai gali būti moralinės, etinės nuostatos, požiūris, bet... tą dieną kai ta situacija įvyksta - viskas gali apsiversti aukštyn kojomis.

Tai nėra susiję išskirtinai su globa, bet ir su kitais dalykais gyvenime. Todėl manau, kad tinka rašyti "aš manau, kad tokio vaiko negrąžinčiau, bet daryčiau tai ir tai" - tai ką jauti šiandien.

Bet sakyti "grąžinti negalima ir taškas" - tai sprendimo primetimas kitiems, kurie turi tą problemą, kai pats jos neturi. O jeigu turi - tai dalinkis patirtimi ką tu darei tokiu atveju. Patirtis bus tikrai vertinga.


QUOTE(arna @ 2013 10 25, 10:29)
Pritariu.
Vistik, mus kursuose aiškiai mokė, kad labai svarbu pasverti savo galimybes realias, o ne rožines. Manau tą ir padarei, kaip tuo metu suvokei, jautei, kokią patirtį turėjai.

Atsakyti
QUOTE(alfija @ 2013 10 25, 12:01)
rašau taip kaip aš pati matau. O kai yra žinančių geriau, nei tai žino tos šeimos nariai, tada visada būna įdomiausia dalis, nes tai vadinasi- pletkai.


Arba taip, kaip norit, kad sia situacija kiti matytu... O del seimos nariu... Jus esate tik vienas tos seimos nariu, ir tik viena spalva piesiat, o paprastai juk yra isklausoma puses abi...ypac, kai viskas piesiama taip tendencingai, tik I vienus vartus...Labai Jums linkiu, visai Jusu seimai, kad jokia yla is sio maiso neislistu.
Atsakyti
aš tai dabar labai apie ligas susimąsčiau, nors ką čia mąstyti, tiesiog prisiminiau mamos kolegės dukrą, kuri iki 23 metų buvo normali pana, baigė univerą, į "papus" silikoninius tėvai investavo, o dėl kokios priežasties jai staiga šizofrenija išryškėjo nesakė, o gal niekas dorai ir nežino. Žodžiu, aš klausydavau mamos pasakojimų ir kraupdavau, o baisiausia, kad per prievartą niekas į ligoninę neuždarė, kol finale motina jau bijojo namie būti, ėmė tįsti daiktus iš namų, valkatauti, o vieną dieną atnešė naujagimę mergaitę ir tėškė ant šaldytuvo. Dabar mergaitė įvaikinta Kaune auga kelintus metus. Ačiū Dievui pavyko jauną mamą įkalbėti eiti pas gydytoją ir pripažinti problemą, tai dabar vaistais reguliuoja ligą.
Ute, malonu skaityti ką rašai 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(gliuka @ 2013 10 25, 12:23)
Arba taip, kaip norit, kad sia situacija kiti matytu... O del seimos nariu... Jus esate tik vienas tos seimos nariu, ir tik viena spalva piesiat, o paprastai juk yra isklausoma puses abi...ypac, kai viskas piesiama taip tendencingai, tik I vienus vartus...Labai Jums linkiu, visai Jusu seimai, kad jokia yla is sio maiso neislistu.

aišku viena. Jūs niekaip nesugebat pastebėti jog vienodai priimu visų rašančiųjų mintis. Jūsų taip pat. Jei čia rašančių visos pusės yra išklausomos. Kurios negirdžiu- visas girdžiu. Jumyse dažnai girdžiu save pačią ką rašiau apie kitas nares, ko jas mokiau. Ylos, jei nori, gali lįsti, nes mano giliu supratimu namų be dūmų nebūna.
Dar karatą kartoju, nėr čia tų vartų kuriuos jūs matot. Nėra ir viskas. Jūs nesuprantat, nežinot tokių problemų ir linkiu jums jų nesužinoti. Bet vaikas va mano konkrečiai slenka duobėn- ir nėr jam pagalbos, įstaigose kur galima įtarti jog pagalba gali būti teikiama yra tik diagnostika. Privačių specialistų nėr, kurie tokiom problemom užsiimtų. Yra menka tikimybė jog tokių specialistų gali būti Pabradėj, vaikas darosi pavojingas sau. IR VTAT aš taip sakau- negaliu užtikrinti jo saugumo. Bendraujam dažnai mano iniciatyva. Turit konkrečiai pasiūlyti ko aš dar nesu išbandžius- siūlykit, o jei norit aptari mano tamsią asmenybę- tai užveskit kitą temą ir ten rašykit ką žinot.
Atsakyti
Labas vakaras,
atsiprašau, kad įlindau į jūsų pašnekesius bet man labai reikia informacijos ir gal čia kas nors ją suteiks.
Situacija tokia:
gyvenu su antru vyru, jis nuo 2 metų augina mano vaiką iš pirmos santuokos ( dabar jam 9 metai), turim 2 bendras mergaites. Vaiko ,,autorius'' nori atsisakyt tėvystės, aš sutinku, mano vyras sutinka vaiką įsivaikinti. ,,Autorius'' gyvena kitam mieste. Parašė sutikima kad vaiką įvaikintų, mes gavom laišką iš to miesto teismo. Ten prašo atsakymo ar mes sutinkame. Dabar ką mes turim daryt toliau? Parašyti į to kito miesto teismą atsakymą kad sutinkam, jog ,,autorius'' atsisakytų vaiko? O tada vyras turi eiti į mūsų miesto teismą ir rašyti kažką kaip prašymą kad leistų įvaikinti ir kartu pakeisti pavardę? Ar gerai aš čia įsivaizduoju?
Ir dar įdomu, jei situacija šeimoj kaip ir nesikeičia- mes gyvenam kaip ir gyvenom- ar lankysis vaiko teisių atstovė?

Ačiū už atsakymus 4u.gif
Atsakyti