QUOTE(vira @ 2013 08 08, 13:36)
Laukiau Alfija tavo požiūrio

Tikrai labai jautru ir šviežia..Bet kai suaugusieji vyresniąjai pasako, - matai,kaip jūs visi trys gražiai žaidžiate,kai mažosiosios nėra..Aš jos po to ir paklausiau - ar tau atrodo teisinga,kad jūs žaistumėte tik trise,o mažoji būtų su manim.Pagalvojus atsakė,kad ne,bet aš toliau temos nebevysčiau. Ir nėra taip,kad mažylė hiperiukė ar labai pašėlus.Tiesiog,kai vienoje vietoje atsiduria du trimečiai,ramybės matyt tikėtis nereikia.Aš suprantu,kad su keturiais sunkiau,bet tas skirstymas...Viena paguoda,kad nebedaug jau liko būti kaime - greit mokykla,darželis,iki kitos vasaros susitikimų beveik nebus...
Kad skauda- suprantu puikiai. Aš kitokius prašau man nesiųsti- neprašau tų, apie kuriuos vaikščiot kaip apie šašus.
Žiogas mano sunkus ir sudėtingas vaikas, ir viena iš mano sesuo, jei jos gyvenimas nebūtų pervedęs per darbą globos namuose- jo nepriimtų niekaip. Jo elgesys, būdas, nuotaikos ir net kūno kalba jai būtų nepriimtina. Man pačiai neretai sunku priimti daugelį jo išsišokimų.
Vat todėl sakau, kad dauk ko reik išlaukti, daug tų skaudulių pasilikti tik sau. Tiesiog nuryti. Ir vis dėl to leisti giminėms bendrauti taip, kaip tuo tapu išeina. Su vaikais. Na o suaugusiems bendrauti apeinant vaikų temą. Kol kas tu jų nepakeisi nuomonės. Vat patys turi jie tai padaryt ir viskas.
Džiugas pas mane nuo gimimo. Ir mane savo laiku labai skaudino tas nepamiršimas- va jis paimtas. O paskui spjoviau į tai, visų egocentrikų aš nepakeisiu, net jei jie mano giminės. Svarbu, kad vaikui tokios kalbos jų mylėt netrukdo, ir man gerai. Svarbu, kad nepaisant to jis jaučiasi ir jų taip pat, ir pats tas kalbas nevykusiai prasidėjusias va taip ir užčiaupia. Linkiu ir tau, kad ir pas tave kuo greičiau pasikeistų. O pasikeis tikrai. Atšils mažutė, pradės mylėt žmones ir visa tai baigsis