QUOTE(jurratike @ 2013 07 22, 21:42)
stebi kairiji veidrodeli, kai jame pamatai kuoliuka, pristabdai ir vaziuoji gaudydamas ta kuoliuka, koreaguodamas vaziavima link jo,tai yra atsukinedamas vaira, kai galinis ratas atsiduria ties tuo kuoliuku, staigiai vaira i kita puse. Ir vel stebi kita veidrodeli.
Mano pats nemėgstamiausias aikštelės pratimas, kuriame išdeginau krūvą nervų.

Bet tenka pripažinti ką ten išmoksti, gana praverčia parkuojantis.
Esmė to pratimo išmokti pamatyti kliūtį šoniniuose veidrodėliuose.
Didelis mano atradimas tame pratime buvo, kai paskutinėse pamokose pastebėjau, kad be žiūrėjimo į šoninius veidrodėlius, labai praverčia ir galinis veidrodėlis (kad pažiūrėti pro galinį langą). Tuomet labai patogiai gali stebėti kaip kuolelis, kurį turi apvažiuoti, iš dešiniojo veidrodėlio slenka į galinį, o paskui išnyra kairiajame. Esmė to metodo, kad kai kuolelio nebematyti dešiniajame veidrodėlyje, jis turi pasimatyti galiniame lange, o kai jau jo nesimato galiniame, reiškiasi jis tuojau pasirodys kairiajame. Tas metodas naudojantis galiniu veidrodėliu padeda, nes taip nepražiopsai to momento kai kuolelis išlenda šoniniame veidrodėlyje - kas būdavo mano nesėkmių priežastis Nr. 1 tame pratime. Nes pavėlavus pamatyti kuolelį per vėlai pasuksi ir tokiu atveju jau nebebus vietos išsitaisyti mašiną (neperjungus pavaros). O pavyzdžiui pasukus per anksti, išsitaisyti gana lengva.
Kažkaip tiksliai aprašyti ką po ko reikia daryti tame pratime nelabai įmanoma, nes jo esmė yra, kad turi pajusti kada jau reikia pasukti vairą. Tame pratime reikia mokėti suderinti intuiciją ir tikslumą. Kas pavyzdžiui man labai nesisekė.
Pratimas daug maž taip atliekamas.
1. Privažiuoji prie pirmojo kuolelio kaip kad
jurratike rašė. Aš visada privažiuoju taip, kad tas pirmasis kuolelis man būtų iš kairės.
2. Naudodamasi savo intuicija pajauti kada jau reikia susukti vairą.
3. Tik pradėjus suktis aplink pirmajį kuolelį jau pradedi ieškoti antrojo, aplink kurį reikės paskui suktis. Jeigu jau jo nebėra kairiajame veidrodėlyje, reiškia jis jau bus galiniame veidrodėlyle.
4. Toliau darai 2 darbus vienu metu - ir sukiesi aplink pirmąjį kuolelį ir stebi ar antrasis vis dar neišlindo į dešinįjį veidrodėlį.
5. Tik antrajam kuoleliui pasirodžius dešiniajame veidrodėlyje, palieki savo pirmąjį ramybėje, ištiesini vairą ir sėlini link antrojo tuo pačiu būdu, kur
jurratike aprašė.
6. Ir vėl naudodamasi savo nepriekaištinga niekuomet neapviliančia intuicija ir skvarbiu erelio žvilgsniu pamatai ir pajauti tą vietą, kai jau reikės vėl susukti vairą ir pradėti suktis aplink kuolelį. Kaip jau sakiau, geriau jau paskubėti jį susukti, negu pavėluoti. Labai lėtai važiuojant, tas momentas kai jau reikia susukti vairą yra kuomet kuolelio pradžia atsiduria vienoje linijoje su rato padangos pradžia. Nors realiai tą apskaičiuoti nelabai įmanoma, nes priklauso nuo veidrodėlio sureguliavimo, sėdynės aukščio, mašinos greičio, tavo vairo susukimo greičio ir t.t. Realiai tą vietą pajauti pagal savo intuiciją. Pagal savo mašinos pajautimo įgūdžius taip sakant.
7. Susukus vairą ir pradėjus suktis aplink antrąjį kuolelį, viena akimi žiūri koks atstumas nuo tavo padangos iki kuolelio, kad pamatyti ar nereikia taisyti mašinos. Kita akimi stebi kaip sekantis - trečiasis kuolelis keliauja iš dešiniojo veidrodėlio per galinį veidrodėlį kol galiausiai išnyra kairiajame.
8. Kai trečiasis kuolelis pasirodo kairiajame veidrodėlyje, ištiesini vairą ir važiuoji artyn jo. Taip sėkmingai apvažiuoji visus likusius kuolelius.
Taip kad sėkmingai atlikti šį aikštelės pratimą, tereikia dvejų dalykų:
1) Tikslaus aštraus aiškaus logiško mąstymo, kad tiksliai žinoti visą seką ką po ko daryti ir kur tiksliai kokiu momentu reikia pažiūrėti pro veidrodėlius ir ką juose pamatyti.
2) Intuicijos, kad puikiai jausti mašinos išmatavimus, aikštelės atstumus, laiko tarpus ir gebėtum daryti du ar daugiau darbų vienu metu.
Taip kad sėkmės moksluose. Kaip gerai, kad man daugiau gyvenime nebereikės atlikinėti to pratimo.