vajėėėė, koki antikvariniai o jūs dar kažkuri nusistebėjot jog aš lietuviškų noriu- va jei toks derlius iš bobutinių senienų, nemanau kad kitaiski ar amerikanski koki ten- NORIU ir viskas Neveltui sakoma, jog viskas kas nauja- tai senai pamiršta sena. Tai vat aš tų senovinių irgi nebrokyčiau savo darže ( tik vyrui reiktų neminėt labai stipriai kad seniena, o tai jau jis mane ėda- tai man komodų senovinių prisireikė, tai dar ko ) Mičiko, galėtumėt pakrapštyt rudeniop keletą sėklyčių ir dėl manęs
niu niu, čia jau labai naivu būtų manyti, kad jei promočiučių auginti pomidorai, tai lietuviškos kilmės. Su laiku atranką padarė mielosios, bet tik tiek
gerai jau gerai, nesiginčiju, man bele vaisių būtų valgomų, ir nemažai, pageidautina, ir tokių su rūgštele kai kas pageidauja Nu bus įdomu sąrašą naują daryt kitais metais, jei jau šiemet nesusirašysiu galutinai ko norėt
o mano augino...lauke , atsimenu , nors buvau vaikas dar ikimokyklinio amžiaus...vyšniukus atsimenu, o vadino juos močiutė vynuoginiais , tai gal jie ir buvo vynuoginiai , ne vyškiukai...- raudonom uogom aplipusius krūmelius...o jau skanūs būdavo ir normalaus dydžio būdavo pomidorų, raudonų , jaučio širdis būdavo...užaugdavo kažkaip jie visi lauke darže , nes pamenu , kad raudonus skindavom...tiesa , sodindavo arti namo , vos ne po palange
maniškės, kiek pamenu, tai augino. Viena tai aplamai žolininkė buvo, tai pas ją augalų augalėlių buvo visokiausių, ir visi tarpo. Pamenu, jog jurginai pas ją būdavo gigantiški, net neidavom į tą darželį kad nepasiklyst tarp jų. Pomidorus augino tiek Kulautuvos, tiek Kazlų Rūdos močiutės, pas abi tik raudoni būdavo, specialiai tėtės paklausiau, tai Kulautuviškė visad juos augino, t.y nuo pokario nuolat. Tik pas ją dideli visad būdavo, o vat KaZLŲ MIŠKUOSE SAKĖ MAMA TIK SMULKŪS IR KIETI BŪDAVO, NEPALYGINAMI KAIP TĖTĖS TĖVIŠKĖJ, VISAI KITOKIA IR FORMA IR SKONIS. Aišku, augindavo pagrinde lauke jų vaikystėje, bet jau mano atmintis mena šiltnamius ( nuo kokių 1979m pamenu daug ką). O vat su anyta nesenai apie juos kalbėjom, ji Šakių rajone gimus augus, tai pokario metais ilgai pomidorų niekas aplink neaugino, nebuvo ragavus iki paauglystės. Nors uošvio mama nuo vaikystės sakė valgiusi juos, o kraštas kaip ir tas pats. Bet matyt skirtingai žmonės gyveno- uošvio mamos sesė ar kažkas iš artimųjų pas kleboną tarnavo, tai manau kad visokių gėrių sėklų gaudavo išten.
Sveikos
mano močiutė Kaune Šančiuose lauke augino "slyvinius". Man jie atrodė kaip medžiai. Prinokdavo vasaros pabaigoje, daug tilpdavo į trilitrinius marinavimui. Paskutiniai prinokdavo suvynioti į laikraščius "ant aukšto"... o Kalėdom visi anūkai dar būtinai gaudavo ir po "šviežią" raudonšonį ....
Nors auginu tik vazonines miniatiūras(ačiū Jolituxx ), eksperimento tvarka laukinėj pievoj užmulčiuoti tarpsta " Smorodinolistnyj" (sėklos gal 10 metų senumo ). Pomidorčikų daug, tikrai serbento dydžio , o ir lapai visai smulkučiai - technika iškeliavus su visais vaikais, tai vaizdinės medžiagos nėr kaip padaryt...
Mano Močiutė, kiek save pamenu, augindavo pomidorus šiltnamyje- turėjo "jaučio širdį", "geltonuosius", dar "ankstyvuosius". Darydamo "pomidorus savo sultyse", "pomidorus drebučiuose" (negalėjau pakęst :x), o neprinokusius rudeniop sukdavo į laikraštį, dėdavo į kartonines dėžes sandėliuke ir išlaikydavo kone iki Kalėdų
vajėėėė, koki antikvariniai o jūs dar kažkuri nusistebėjot jog aš lietuviškų noriu- va jei toks derlius iš bobutinių senienų, nemanau kad kitaiski ar amerikanski koki ten- NORIU ir viskas Neveltui sakoma, jog viskas kas nauja- tai senai pamiršta sena. Tai vat aš tų senovinių irgi nebrokyčiau savo darže ( tik vyrui reiktų neminėt labai stipriai kad seniena, o tai jau jis mane ėda- tai man komodų senovinių prisireikė, tai dar ko ) Mičiko, galėtumėt pakrapštyt rudeniop keletą sėklyčių ir dėl manęs