QUOTE(Drasuole @ 2014 09 11, 18:53)
Sveikos mergaites!! Nelabai turbut mus jau ir prisimenate..kazkada pabendraujudavom,su kaunietemis pas mane organizavome pusmetinuku rugsejinuku fotosesija..
As ta pati mamyte-mociute..,beje,mociute jau esu is tikruju.Turiu 2 men.anuka,sunus padovanojo..Taigi,Kamilei vakar sukako 4-tveri,o sunus jau 24 metus skaiciuoja.
Siaip labai smagu tokiame amziuje tureti maza zmogiuka,vyresnysis jau turi savo seima,vidurinioji 12 klasej,jai draugai,vakareliai,koncertai rupi..dabar jau ir mokslai..

O mazoji visada salia,su 1000 i vienu klausimu..Nuostabu..
Bet iskilo viena problema.Kamile labai protinga ,guvi,nepaprastai fiziskai aktyvi mergaite..Tik paskutiniu metu pasidare apatiska,niekuo nesidomi,pastoviai verkslena..
Darzelis..Pernai lankem tik iki pietu,nemazai sirgo..Siemet palieku jau ir pietu miego,ir prasidejo..Nuolat verkia,kad nenori i darzeli,vakare,tik grizusi is jo,pradeda verkti ,kad i ji eiti nenori..Ir taip visa vakara..,niekuo neimanoma sudominti..ir nesioziuoja,verkia tyliai,netgi bando susivaldyti..Sunku labai tai matyti..
Gal kuriam mazyliui is jusu teko panasi patirtis?Noriu patarimo..
Labas, visoms

Manes tai tikrai niekas neprisimins, nes rasiau jau laaabai seniai

Bet perskaitau viska saziningai, susirenku visus patarimus, nurimstu, kad augam normaliai

Kartais atrodo, kad mums vieniems kiekviena diena nauji issukiai
Patariu jums butinai pasikalbeti su auketoja ir jei tas nepades keisti grupe. Esu tikra priezasti kazkokia yra. Toks vaikas negali imti ir sitaip pasikeisti siaip sau. Rasau is patirties. As nedirbau ir galejau auginti vaika namuose. Bet leidom ji tik del to, kad jis pats labai norejo. Jam labai reikia kompanijos tiek vaiku, tiek suaugusiu. Niekada nereikedavo nei mamos, nei tecio jei budavo kitu zmoniu. Niekada neverkdavo. Tik tada, kai labai labai uzsigaudavo. Pirma diena ejo su dideliu noru. Atsisveikinom ir su sypsena, pakelta galva nuzingsniavo. Jau suprato kur eina ir ka ten veiks, pasakojom ir kalbejomes ilgai. Ejau rami namo, tokia pat rami nuejau jo pasiimti. O siaube... atveda man ji kukciojanti. Sako truputiverke, norejo mamos - normalu, pripras, adaptuosis, taip turi but... Hmmm nelabai man normalu pasirode, bet gi gal tikrai reikia priprasti, pagalvojau. Taip 4 menesius pratinom. Neatleisiu sau, kad klausiau visu ir taip kankinau vaika ir pati save. Pripras pripras... Normalu... Ne velnio. Reikia klausytis saves ir savo vaiko. Zinojau, kad tai jam tikrai nebudinga. Niekad neverkiantis ir mama iskeiciantis i draugus, staiga pasikeicia. Vis pasakydavo, kad jis nezaidzia su kitais, kad sedi vienas. Kad nevalgo (maisto dezute parsinesdavau tuscia). Pradejo man kilt itarimai, kad auklyte gal meluoja. Sako neverke, nors matau, kad verke (mamos neapgausi

). Sako valge, nors jis pats mums kitaip pasakoja. Tyliai pykau, bet kantriai laukiau kol viena vakara mes jo klausiam kaip sekesi sokiteti (kasdiena raso ka vaikai veike, cia taip Ispanijoj). O jis mums sako, kad nesokinejo, o verke vienas prie sienos

Paklausiau ka veike auklyte, atsake - sokinejo su kitais vaikais. Taigi, supratau, problema yra demesys. Pirma diena paeme, nuvede ir paleido kaip avyte i banda. Matyt ir pradejo verkt. O verkiancio niekas nenuramino, nepakalbino. Po to pasakojimo sekanti ryta mes jo ten nebenuvedem. Pervedem i kita darzeli. Ten uzteko dvieju dienu adaptacijai. Auklytes apkabinimas, buckis ir isivaziavom

Vaikams reikia tiek nedaug ir to trupinelio nebuvimas juos gali labai stipriai paveikti

Nelaukit, ieskokit priezasciu!