manau, kad sudėjote taškus ant "i" .
QUOTE(RitaRazi @ 2014 09 24, 10:46)
Pasakysiu jums šiaip tai, apie ką nesu linkusi labai pasakoti, bet kad jau užvirė šiokia tokia diskusija apie toleranciją kvepalams...
Pernai liepos mėnesį mano tada 4 metų sūnų partrenkė mašina važinėjantį dviratuku. Aišku, atitinkamai - 3 dienos reanimacijoje, 2-3 savaitės neurochirurginiame, 2 mėnesiai aktyvios reabilitacijos. Man tokio šoko užteko, kad prasidėtų panikos (nerimo) atakos - negalėjau kvėpintis jokiais kvepalais, išskyrus labai ir labai retus atvejus ir tik pora kvapų - Annick Goutal Petite Cherie ir Messe de Minuit, dar vieną kartą - Caleche. Visi kiti mano turimi kvepalai man buvo tiesiog atgrasūs.
Visą savo turimą keliasdešimties buteliukų-mėginukų-atomaizerių kolekciją tiesiog išdalinau-išmečiau-išdovanojau...
, SM forumo net neatsiversdavau. Žmonių dėl kvapo nepuldinėjau ir nepuldinėju, bet nepatiko ir aplinkui prisikvėpinę žmonės, ypač iššaukiančiai, per daug, per gausiai, su per dideliu šleifu. Ir tai truko kokius 6-9 mėnesius.
Šiandien, ačiū Dievui, vaikas yra absoliučiai sveikas, aš taip pat sveika, vėl turiu galimybę daug kvapų atrasti iš naujo, vėl rinkti ir pildyti savo kolekciją.
Tad pati turėjusi tokį santykį su kvapais, tik dar kartą įsitikinau, kad žmogus ir jo savijauta yra tūkstantų kartų svarbiau (nesvarbu - nervai, liga, etc.), o kvapų yra tūkstančiai, tad jei mano vaikas, vyras, kolega, draugė sako, kad nepatinka, per daug ar pan., aš esu linkusi to kvapo prie to žmogaus nenaudoti. Apie komplimentus nekalbu - juos visad malonu išgirsti, tik vat paskutiniu metu nedažnai būna
Pernai liepos mėnesį mano tada 4 metų sūnų partrenkė mašina važinėjantį dviratuku. Aišku, atitinkamai - 3 dienos reanimacijoje, 2-3 savaitės neurochirurginiame, 2 mėnesiai aktyvios reabilitacijos. Man tokio šoko užteko, kad prasidėtų panikos (nerimo) atakos - negalėjau kvėpintis jokiais kvepalais, išskyrus labai ir labai retus atvejus ir tik pora kvapų - Annick Goutal Petite Cherie ir Messe de Minuit, dar vieną kartą - Caleche. Visi kiti mano turimi kvepalai man buvo tiesiog atgrasūs.
Visą savo turimą keliasdešimties buteliukų-mėginukų-atomaizerių kolekciją tiesiog išdalinau-išmečiau-išdovanojau...
, SM forumo net neatsiversdavau. Žmonių dėl kvapo nepuldinėjau ir nepuldinėju, bet nepatiko ir aplinkui prisikvėpinę žmonės, ypač iššaukiančiai, per daug, per gausiai, su per dideliu šleifu. Ir tai truko kokius 6-9 mėnesius.Šiandien, ačiū Dievui, vaikas yra absoliučiai sveikas, aš taip pat sveika, vėl turiu galimybę daug kvapų atrasti iš naujo, vėl rinkti ir pildyti savo kolekciją.
Tad pati turėjusi tokį santykį su kvapais, tik dar kartą įsitikinau, kad žmogus ir jo savijauta yra tūkstantų kartų svarbiau (nesvarbu - nervai, liga, etc.), o kvapų yra tūkstančiai, tad jei mano vaikas, vyras, kolega, draugė sako, kad nepatinka, per daug ar pan., aš esu linkusi to kvapo prie to žmogaus nenaudoti. Apie komplimentus nekalbu - juos visad malonu išgirsti, tik vat paskutiniu metu nedažnai būna
