Sveiki rotveilerių mylėtojai,
Jungiuosi į jūsų gretas

. Vis tyliai paskaitydavau, bet labai jau tema pamirojus buvo. O į dienos šviesą mane išvilko Sierovassss

Pati dar esu tik būsima rotveilerio turėtoja kažkurioje tolimesnėje ateities dalyje, tačiau domiuosi tiek veisle tiek veislynais gal jau koks pusmetis. Taigi, leisiu sau pasireikšt, gal mano patirtis kiek padės ir Sierovui renkantis

. Pirmiausiai, tai tikrai nuoširdžiai patariu atkreipt dėmesį į ankstesnius merginų patarimus, atmetus visus verslumus. Tiesiog, kaip rinktis šunį. Pradžioj atsakykit į klausimą, KAM šuo bus reikalingas: apsaugai, parodoms, veisimui, šeimai. Aš kadangi ieškau šunio - šeimos draugo, taigi mano pagrindiniai kriterijai yra puiki psichika (namuose mažas vaikas, todėl šitas man yra itin svarbu, o ir šuo bus "lovai", o ne voljerui) ir sveikata. Tik po to eina eksterjeras. Tikrai neplanuoju veisti. Iš karto noriu padėkoti mikei-pūkuotukui už kantrias konsultacijas į visokius, net ir pačius kvailiausius klausimus

. Taigi apie veislę suskaičiau beveik viską, ką radau (nu gerai gerai, vienos rusų k. knygos, vis dar "nedamušiau", bet ji guli pas mane miegamajame ant spintutės, aš ją vis tiek pabaigsiu

) Spėju, Sierovui šis punktas atkrenta, nors renkantis šuniuką galbūt irgi padėtų išsirinkti gal kiek geresnį, žinant kaip turi atrodyt šuo. Tada pradėjau važinėti po parodas ir kibti prie žmonių, atvedusių rotveilerius. Aišku tuo pačiu ir nepraleisdama progos pačiupinėt ir pačius šunis. Tikrai labai teisinga patirtis, tačiau gana daug info reikia atsisijoti, nes kaip ir visur, čia pilna visokių povandeninių srovių dėl veislynų gerumo, kurių šunys yra patys pačiausi, o va kitų tai jau fuifuifui. Šitą info aš praleidau pro ausis, o tiesiog žiūrėjau į pačius šunis, kaip jie atrodo, kaip elgiasi, ar šeimininkai be nerimo akyse leidžia tiek man, tiek vaikui čiupint šunį. Taip pat, įsiprašiau į veislynus. Ir ten irgi čiupinau šunis ir bendravau su šeimininkais. Dar vienas gana svarbus etapas, nepatingėti pasikelti tėvų dokumentus ir gerai pasinagrinėti. Buvo situacija, kad bendradarbė grįžusi iš parodos, sako vokietijoj yra vada. Super duper, na kaip jūs sakot "mercedes'ai". Pradėjau žiūrėti geneologiją, o ten net tėvo displazijos tyrimai nedaryti, info apie senelius iš viso nėra (neatmetu varianto, kad tiesiai kreipiantis į veislyną, jie būtų pateikę šiuos dokumentus). Tai taip ir likau nesupratus, kurioj vietoj ten ta "auksinė vada". Dar vienas niuansas, rimti užsienio veislynai, gali sau leisti neparduoti jums šuns. Arba paprašyti rekomendacijų.
Dabar apie Lietuvos veislynus, jų tikrai yra mažai. Bet aš kaip tik priimu kaip pliusą, kad šuniuko reikia laukti apie metus. Reiškia veislynas užsiima ne veislės dauginimu, o augina šunis - draugus. Šunys, ne katės, jiems reikia žmogaus, dėmesio, bendravimo. Yra veislynų berods latvijoj (iš karto atsiprašau jei klystu), kurie visada turi šuniukų. Ten šunų gal apie 40-60, tai tik bandau spėliot, kokios psichikos yra šunys. O veislė nėra iš paprastų, su ne kokia psichika pasiėmus šunį, gali baigtis labai liūdnai.
Dėl kainų, nepatingėjau palandžioti ir po kitų šalių veislynus, tai show klasės šuniukai kainuoja maždaug nuo 2000 USD (tokią kainą radau mažiausią viename Vokietijos veislyne). Taigi, Lietuva niekuo lyg ir nesiskiria, jei šunys geri, tai kaina manau visai normali.
Žodžiu, kol kas tiek skubaus minčių kratinio (darbiniai popieriai kvėpuoja į nugarą), tikiuosi, kad supratot ką norėjau papasakot ir galbūt kuo ir pagelbėjau

. Jei įdomu, galit kreiptis asmeniškai, pasidalinsim patirtim.
Dar klausimas patrysioms, o Miražas vis dar veisia rotveilerius?