.
Patraukli ir Savarankiska Labai prasau, gal negadinkit sios temos savo eiliniais nevykusiais pasimatymais, taip graziai merginos/moterys raso, o Jus vel cia ... .
.
QUOTE(Aristokratė @ 2013 09 04, 12:43)
Patraukli ir Savarankiska Labai prasau, gal negadinkit sios temos savo eiliniais nevykusiais pasimatymais, taip graziai merginos/moterys raso, o Jus vel cia ... .
.Negadinu , galima ir nenurodinėti kur ir kada man rašyti . Nevykę pasimatymai - dalis vienišo gyvenimo , kai norima jį padaryti ne vienišą gadina visokie chamai - ubagai.
Papildyta:
QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2013 09 04, 12:24)
Šiaip mandagus žmogus, kad ir pakviestasis ar pakviestoji į pasimatymą nepatinka kaip "antra pusė", vis tiek išgeria kavos, arbatos, pasišnekučiuoja ir pan. O tokie, kurie iš pasimatymo bėga, tikrai chamai ar bent jau nemokantys bendrauti. Man asmeniškai labai šlykštūs vyrai, kurie pagarbiai elgiasi tik su ta moterimi, su kuria (dar) nori sekso. Panašu, kad čia toks ir pasitaikė.
apie tai ir norėjau paklausti , kodėl taip buvo pasielgta , koks tikslas taip elgtis , kam kviesti į pasimatymą , jei moteris nepatinka?
Papildyta:
QUOTE(flight @ 2013 09 04, 12:41)
Paskaičius Patr.ir Savarankiškos temas, gal taps aiškiau 
Jai jau metai iš metų vien tik chamai arba slaptai ženoti pasitaiko. O kai pasako, kad "sory, esi ne mano skonio" - t.y. tiesiai šviesiai, irgi negerai.
Jai jau metai iš metų vien tik chamai arba slaptai ženoti pasitaiko. O kai pasako, kad "sory, esi ne mano skonio" - t.y. tiesiai šviesiai, irgi negerai.Klystat , dauguma mano pasimatymų buvo normalesni su mandagiais kultūringais vyrais,apie kuriuos čia nebuvo pasakojama.
Atsakant į temą: aš taip pat pažįstu šaunių vienišų moterų, kurioms per trisdešims, ir jos netekėjusios. Bent jau aš kažkokios priežasties nematau, nes tos moterys pasižymi ir gera išvaizda, ir gebėjimu bendrauti, ir protu. Galbūt yra kažkokie subtilesni niuansai, pasąmoniniai, jaučiami vyrų, kurie plika akimi nematomi ir išsprendžiami galbūt net atsitiktinai, "per aplinkui". Pavyzdžiui, mano vyrui viena draugė atrodo per daug prisirišusi prie vertybių, visokių "taip turi būti" ar "taip noriu gyventi", nors mano akimis tai nematoma.
Galbūt kažkuo padės mano istorija. Aš taip pat ištekėjau gana vėlai ir visiškai netikėtai, nes niekada gyvenime neturėjau didelio potraukio šeimai ir save laikiau vieniše. Laikiau tai savo lemtimi dėl savo būdo, polinkio į atskirtį, individualizmo, turėjau viziją, kaip noriu toliau gyventi, ir joje, jei ir buvo vyras, tai tikrai ne sutuoktinis, kuriam pasižadama gyvenimui. Santykiai su vyrais būdavo geri, turiningi, bet be perspektyvos. Paskui prasidėjo pokyčiai viduje (manau, kažkiek susiję su Castanedos skaitymu, tiksliau tie skaitymai suintensyvino pokyčius; taip pat su tuo, kad išsiskyrimai pasidarė skaudūs), kai nustojau rištis prie bet kokių dalykų - kur ir kaip noriu gyventi, nuo bet kokio "aš", išaugo poreikis tiesiog mylėti ir būti mylimai. Iš karto atsirado vyras, kuris su manimi jau elgėsi visiškai kitaip. Dėl meilės ir santykių turėjau atsisakyti tikrai daug ko, ką anksčiau vertinau ir ko laukiau. Socialiai pažeidžiama, pakeitusi gyvenamąją vietą, be draugų esamame mieste, be nepriklausomybės, kurią taip vertinau, na, neščia "namų šeimininkė" (kas gali būti blogiau laisvę vertinančiam žmogui?). Manau, kad tie dalykai su laiku keisis, dabar toks pereinamasis etapas, kuris turi mane kažko išmokyti, bet... tiesiog aš buvau (ir esu) gatava daug pakeisti ir labai pasikeisti dėl meilės.
Tiesiog manau, kad ir autorės atveju galbūt bus etapas, kurio metu bus kažkokios išvados, atradimai, pesikeitimai - abejoju, ar tiesmukai ieškant priežasties kažkas pasikeis. Juk ne miestas ar išvaizda tokius dalykus lemia, o subtilesni dalykai, kurie keičiasi keičiantis žmogui. Svarbu, manau, augti, keistis, mylėti gyvenimą, koks jis bebūtų. Laimė juk slypi žmogaus viduje, o ne gyvenimo aplinkybėse. Tiesiog galbūt reiktų mylėti gyvenimą, koks jis yra, be pretenzijų, be sąlygų, ir būti pasiryžusiai kitokiam. Sėkmės. Pabaigai, žodžiai, kurie mane padrąsina sunkiose situacijose (kaip ir dabar): "Mirtis vienintelė išmintinga kovotojo patarėja. Kai tik jis pajunta, jog viskas krypsta į blogąją pusę ir greitai bus sunaikintas, gali kreiptis į savo mirtį ir paklausti, ar tikrai taip yra. Jo mirtis pasakys jam, kad klysta, kad niekas nesvarbu, išskyrus jos prisilietimą. Jo mirtis pasakys jam: "Aš dar tavęs nepaliečiau". (C. Castaneda). Taigi, kol esame, tol niekas nėra pabaiga.
Galbūt kažkuo padės mano istorija. Aš taip pat ištekėjau gana vėlai ir visiškai netikėtai, nes niekada gyvenime neturėjau didelio potraukio šeimai ir save laikiau vieniše. Laikiau tai savo lemtimi dėl savo būdo, polinkio į atskirtį, individualizmo, turėjau viziją, kaip noriu toliau gyventi, ir joje, jei ir buvo vyras, tai tikrai ne sutuoktinis, kuriam pasižadama gyvenimui. Santykiai su vyrais būdavo geri, turiningi, bet be perspektyvos. Paskui prasidėjo pokyčiai viduje (manau, kažkiek susiję su Castanedos skaitymu, tiksliau tie skaitymai suintensyvino pokyčius; taip pat su tuo, kad išsiskyrimai pasidarė skaudūs), kai nustojau rištis prie bet kokių dalykų - kur ir kaip noriu gyventi, nuo bet kokio "aš", išaugo poreikis tiesiog mylėti ir būti mylimai. Iš karto atsirado vyras, kuris su manimi jau elgėsi visiškai kitaip. Dėl meilės ir santykių turėjau atsisakyti tikrai daug ko, ką anksčiau vertinau ir ko laukiau. Socialiai pažeidžiama, pakeitusi gyvenamąją vietą, be draugų esamame mieste, be nepriklausomybės, kurią taip vertinau, na, neščia "namų šeimininkė" (kas gali būti blogiau laisvę vertinančiam žmogui?). Manau, kad tie dalykai su laiku keisis, dabar toks pereinamasis etapas, kuris turi mane kažko išmokyti, bet... tiesiog aš buvau (ir esu) gatava daug pakeisti ir labai pasikeisti dėl meilės.
Tiesiog manau, kad ir autorės atveju galbūt bus etapas, kurio metu bus kažkokios išvados, atradimai, pesikeitimai - abejoju, ar tiesmukai ieškant priežasties kažkas pasikeis. Juk ne miestas ar išvaizda tokius dalykus lemia, o subtilesni dalykai, kurie keičiasi keičiantis žmogui. Svarbu, manau, augti, keistis, mylėti gyvenimą, koks jis bebūtų. Laimė juk slypi žmogaus viduje, o ne gyvenimo aplinkybėse. Tiesiog galbūt reiktų mylėti gyvenimą, koks jis yra, be pretenzijų, be sąlygų, ir būti pasiryžusiai kitokiam. Sėkmės. Pabaigai, žodžiai, kurie mane padrąsina sunkiose situacijose (kaip ir dabar): "Mirtis vienintelė išmintinga kovotojo patarėja. Kai tik jis pajunta, jog viskas krypsta į blogąją pusę ir greitai bus sunaikintas, gali kreiptis į savo mirtį ir paklausti, ar tikrai taip yra. Jo mirtis pasakys jam, kad klysta, kad niekas nesvarbu, išskyrus jos prisilietimą. Jo mirtis pasakys jam: "Aš dar tavęs nepaliečiau". (C. Castaneda). Taigi, kol esame, tol niekas nėra pabaiga.
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2013 09 04, 11:53)
Nevykę pasimatymai - dalis vienišo gyvenimo , kai norima jį padaryti ne vienišą gadina visokie chamai - ubagai.
Kas gadina, man jau daugmaž aišku, ir tai neturi nieko bendro su temos autorės situacija..
QUOTE(flight @ 2013 09 04, 12:55)
Kas gadina, man jau daugmaž aišku, ir tai neturi nieko bendro su temos autorės situacija..
Aišku , chamai , kurie galvoja , kad galės nachaliavu pasimylėti .
QUOTE(Patraukli ir Savarankiska @ 2013 09 04, 11:59)
Jeigu siunčia jus po dviejų min pasimatymo namo vieną - panašu, kad net to nenori
QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2013 09 04, 10:24)
Šiaip mandagus žmogus, kad ir pakviestasis ar pakviestoji į pasimatymą nepatinka kaip "antra pusė", vis tiek išgeria kavos, arbatos, pasišnekučiuoja ir pan. O tokie, kurie iš pasimatymo bėga, tikrai chamai ar bent jau nemokantys bendrauti. Man asmeniškai labai šlykštūs vyrai, kurie pagarbiai elgiasi tik su ta moterimi, su kuria (dar) nori sekso. Panašu, kad čia toks ir pasitaikė.
Bet jei ieškai to vienintelio, reikia susitaikyti, kad pasitaikys ir tokių egzempliorių
Nereikia priimti to asmeniškai, nes bėda ne merginoje, o būtent tame kitame žmoguje, kuris net iš mandagumo negali išgerti kavos, pakalbėti 20 min "ape orą" ir pasiteisinęs, kad kažką prisiminė atsisveikinti
galima su draugėmis pasijuokti iš tokių situacijų ir kitą dieną vėl atversti naują puslapį
Autore, jei mėgstat sportuoti , judėti - dar galima sudalyvauti kokiam veložygyje (nežinau, kiek jų organizuojama jūsų miestuke, bet iš Vilniaus tikrai yra), ar žiemą bandyti nuvažiuoti į kalnus paslidinėti, slidininkų forumas čia:
http://www.sniegozon...c...dex&lang=lt
Aktyvias, bent kiek ekstremalias veiklas mėgsta didžioji dalis vyrų ir nedidelė dalis moterų, atatinkamai ir proporcijos čia - moterų naudai. Susipažinti su naujais žmonėmis čia visiškai nesunku, mes tokiu būdu naujus šeimos draugus įgijome O jei su kuo kooperuotumėtės kelionei iki trasos Lietuvoje ar kurorto užsienyje, tai naujos pažintys - neišvengiamos. Slidinėjant gaminasi endorfinai, apima pakili nuotaika, žmonės tampa draugiškesni, komunikabilesni, paslaugesni, ir tas bendravimas gaunasi labai natūralus, nedirbtinas, smagus.
http://www.sniegozon...c...dex&lang=lt
Aktyvias, bent kiek ekstremalias veiklas mėgsta didžioji dalis vyrų ir nedidelė dalis moterų, atatinkamai ir proporcijos čia - moterų naudai
. Susipažinti su naujais žmonėmis čia visiškai nesunku, mes tokiu būdu naujus šeimos draugus įgijome O jei su kuo kooperuotumėtės kelionei iki trasos Lietuvoje ar kurorto užsienyje, tai naujos pažintys - neišvengiamos. Slidinėjant gaminasi endorfinai, apima pakili nuotaika, žmonės tampa draugiškesni, komunikabilesni, paslaugesni, ir tas bendravimas gaunasi labai natūralus, nedirbtinas, smagus.
QUOTE(flight @ 2013 09 04, 13:02)
Kai kviečia susitikti kalbantis telefonu nori , o susitikus noras dingsta.
Papildyta:
QUOTE(Izele @ 2013 09 04, 13:16)
Bet jei ieškai to vienintelio, reikia susitaikyti, kad pasitaikys ir tokių egzempliorių
Nereikia priimti to asmeniškai, nes bėda ne merginoje, o būtent tame kitame žmoguje, kuris net iš mandagumo negali išgerti kavos, pakalbėti 20 min "ape orą" ir pasiteisinęs, kad kažką prisiminė atsisveikinti
galima su draugėmis pasijuokti iš tokių situacijų ir kitą dieną vėl atversti naują puslapį
Taip ir tenka elgtis , jau šiandien sulaukiau pasiūlymo susitikti iš kito "gerbėjo"
QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2013 09 04, 10:55)
Galbūt yra kažkokie subtilesni niuansai, pasąmoniniai, jaučiami vyrų, kurie plika akimi nematomi ir išsprendžiami galbūt net atsitiktinai, "per aplinkui". Pavyzdžiui, mano vyrui viena draugė atrodo per daug prisirišusi prie vertybių, visokių "taip turi būti" ar "taip noriu gyventi", nors mano akimis tai nematoma.
Taip, turbūt yra. Bet tai tinka kalbant ne tik apie moteris
Tačiau, gal ir gerai, kad vyrai, kurie nelinkę kurti šeimos greitai pastebi moteryje tą KAŽKĄ, gal net patys nesuvokdami, kas čia ne taip. Nereikia gaišti laiko, nusivilti po pusmečio/metų ar pan. Juk yra vyrų (tikrai yra, pažįstų) kurie nori šeimos, santuokos, vaikų ar bent jau pastovios draugystės. Manau tiems vyrams kaip tik patiks būtent tie niūansai, nors gal ir pasamoningi, gal nesuprantami per pirmą pasimatymą . Tiesiog, KAŽKAS toje moteryje jiems patiks
Kalbant į temą geriau apsilankyti šiame forume.
Kulturizmas.net diskusijų forumas( dalyviai draugiški ir sulaukiama patarimų sporto klausimais)
Kulturizmas.net diskusijų forumas( dalyviai draugiški ir sulaukiama patarimų sporto klausimais)
QUOTE(Laukinė_gulbė @ 2013 09 04, 08:55)
kai nustojau rištis prie bet kokių dalykų - kur ir kaip noriu gyventi, nuo bet kokio "aš", išaugo poreikis tiesiog mylėti ir būti mylimai. Iš karto atsirado vyras, kuris su manimi jau elgėsi visiškai kitaip. Dėl meilės ir santykių turėjau atsisakyti tikrai daug ko, ką anksčiau vertinau ir ko laukiau. Socialiai pažeidžiama, pakeitusi gyvenamąją vietą, be draugų esamame mieste, be nepriklausomybės, kurią taip vertinau, na, neščia "namų šeimininkė" (kas gali būti blogiau laisvę vertinančiam žmogui?). Manau, kad tie dalykai su laiku keisis, dabar toks pereinamasis etapas, kuris turi mane kažko išmokyti, bet... tiesiog aš buvau (ir esu) gatava daug pakeisti ir labai pasikeisti dėl meilės.
tikrai papriestarausiu.
paryskinua eilutes kurios yra siaubingiausios, bent jau man.
yra pagunda, kaip jau sakiau, ilgai laukiant - arba ant degrado bele kokio uzsokt, arba visai "saves" atsisakyt. galiausiai, ar vyrui irgi bus moteris idomi, saves neturinti, arba kad ir susikurusi sau viska - bet iskart lengva ranka visko del jo atsisakanti.
del meiles keistis, hm. pakeisti viska, palikti draugus, senus tevus? nebent su salyga - kad kieciasi ir vyras, ir jis daugko atsisako (ne vien tik sekso su svetimom
)...o dabar moterys visad kaip melnikaites pasiryzusios sekti vyra i pasaulio krasta, ir kas... kas is to?yra tema forume, kaip mergina viska mete, mylima darba klaipedoje, isvaziavo i sostine paskui ji, nebeteko mylimo darbo, tapo depresuota namu seimininke, ir kas? vyras gi neziures jai i akis visas 10val i diena. taigi: vyras toliau dirbo savo mielam darbe, o ji - dziuvo namie. susirgo tikra medicinine depresija, ir dar gavo is forumieciu priekasitu: turek sazines, ko cia pikta, ko edi savodrauga, jis tave islaiko juk
tarsi islaikymo ji butu prasiusi, tiesiog dideliai myledama ejo paskui ji kaip suo, juk tai taip romantiska 
taigi, nebutina pulti i krastutinumus
pusiausvyra visame kame....teisingas pastebejimas tas, kad reikia keistis, nesilaikyti aklu kazkokiu principu, bet VISAI VERTYBES IR SVAJONES PAMINTI...kazin. ir su salyga, kad keisis ir vyras
o toliau citata apie mirti labai grazi
