Grįžtant truputėlį prie temos.
Kažkada skaičiau tokią knygą "Moterys, kurios myli per stipriai". Čia jokiais būdais netaikau DoraMio, tačiau vienas aspektas, kurį kažkodėl prisiminiau, kai DoraMio sakė "kad ji nieko netraukia". Šioje knygoje rašoma, kad moterys, kurios myli per stipriai nuolatos
PAČIOS pasirenka vyrus, kuriems reikia pagalbos, kurie turi problemų, kurie yra emociškai šalti ir t.t. Ir jos lygiai taip pat svarsto, kodėl, kodėl tik tokie vyrai jų gyvenime.
O, bet, tačiau, knygos autorė rašo, kad geriau pagalvojus, visų tų moterų gyvenime
BUVO nors vienas kitas ir labiau gyvenimui tinkamų vyrų, tačiau jos pačios jais visiškai nesidomėjo....
Tai gi klausimas DoraMio

ar gerai gerai pagalvojus, gyvenime nebuvo vyrų, kurie rodė dėmesį ir pan. tačiau DoraMio, pati jais visiškai nesidomėjo? Jei taip, tai gal čia pasamoningas noras pasirinkti vienatvę? Tiesiog pasiduodant aplinkos spaudimui pati įtiki, kad labai labai labai reikia šeimos, vaikų.... tačiau pasamonėje labiau vertinama laisvė, nepriklausomybė? O gal net slapta baimė ?