Vakar buvau susitikusi su drauge maratonininke, kurią čia vis miniu

. Tai kalbų užteko iki vidurnakčio, šiandien laaabai sunkiai kėliausi į darbą

. O dar vakar ryte prasibėgau, tai, matyt, po sekmadieninio "rimto" bėgimo vakarykštis perpildė kažkokią ribą ir šiandien raumenis jau jaučiu

.
Aptarėm viską, nuo treniruočių iki drabužių ir kitokios amunicijos, apžiūrėjau gražius Asics'us, pašnekėjom, kaip bėgti žiemą (sakė, Čikagoj ne prastesnė žiema, nei LT), gavau dovanų geliukų

ir sutarėm, kad kitais metais ji bėgs maratoną vėl, o aš pusmaratonį

. Dabar agituoja Živilės Balčiūnaitės bėgime "imti" 10 km

. O rytoj planuojam kartu pabėgioti

. Žodžiu, bėgimas dabar rulessss, žinau, kad neilgam, nes darbai-namai-vaikai ir kiti rūpesčiai tuoj paims viršų, bet vis tiek smagu pasimėgauti kol kas

.
Iš jos patarimų - reikia daug bėgioti laiptais, nes tai treniruoja kojų raumenis, kurie bėgime nedalyvauja, bet suteikia jėgos. Klausiau, kaip dėl bėgiojimo aukštai keliant kelius, apie kurį skaičiau reikiabegti.lt, tai pakomentavo, kad čia analogiškai, nes laipiojant laiptais irgi keliai aukščiau keliami.
Ai, nu ir, aišku, įkalnės, kurias aš kol kas einu pėsčiom

. Sakė, kad reikia džiaugtis Vilniuje esančiais "kalnais", nes pas ją yra lygumos, ir kai ji pagaliau pribėga vienintelį esantį kalną, ji keletą kartų bėga aukštyn-žemyn ir aplinkui, kad išnaudotų pilnai

. Tai va, reikės kažkaip prisiversti ir savo tas mikro-įkalnėles bandyti išbėgti, o ne praeiti...