QUOTE(UpeJura @ 2013 10 28, 12:45)
Yra žmonių, kurie labai retai, prie geros nuotaikos sumano ratą apsukti, ir pamatę mojuojantį bėgiką, galvos, gal koks pažįstamas...
Aš tai būtent taip ir pagalvojau pirmą sykį.

Bet po to būdavo labai malonu, kai prasilenkdavome su šypsena ar susimojuodavome. Jo, kažkoks bendrumo jausmas apimdavo (vis dar apima). Suteikdavo sparnus. Manau, kad bent jau pradedant tai svarbu.
O Vingis man ir nėra mėgstamiausia vieta bėgioti. Galbūt dėl to, kad ten per daug bėgikų
QUOTE(UpeJura @ 2013 10 28, 12:45)
Anskčiau, kai važinėjau su plentiniu dviračiu susimojavimas būdavo suprantamas, nes dviratininkai mėgėjai ir ne tik, rengiasi aprangas ir iš to supranti, kad ne šiaip pasivažinėti į gatvę išvažiavo. Su bėgikais yra kiek kitaip, visi šoka į treningus ir juda, tai ar čia mojuoti kas 10 metrų kiekvienam yra prasmės aš nežinau.
Kaip jūs elgiatės ir kaip jaučiatės, kai prabėgantys jums mojuoja/ nemojuoja?
Kietai, kad važinėjote plentinuku. Kažkaip Lietuvos moterys šioj srity kur kas kietesnės už vyrus

. Mano pasiekimai su plentiniu - avarija (kol kas vienintelė gyvenime

) Atsidūriau kažkaip ant mašinos kapoto

.
Kaip juočiuosi kai mojuoja turbūt jau atsakiau, o kai nemojuoja, tai jokių emocijų. Tiesiog kaip prasilenkiant su eiliniu "civiliu" vaikščiotoju