Mano patirtis labai panaši į
ketri . Neturėjom čia pas ką važiuot, kalbą mokėjau tik aš šeimoje. Dar būnant Lietuvoj susiradom butą, kurį nuomoja trumpalaikei nuomai. Aš net neskambinėdavau, kaip ketri, o rašydavau e-mailus. Žinoma, kaina tokios nuomos daug aukštesnė, nei įprastinės. Sutarėm nuomą mėnesiui. Tik atvykus, jau sekančią dieną pradėjau ieškoti nuomojamo būsto pastoviam gyvenimui. Sekėsi tikrai labai sunkiai, nors paieškos buvo labai intensyvios. Buvau užsispyrusi susirasti pati, be tarpininkų ir firmų pagalbos. Visi reikalavo
schufos, o mes, savaime suprantama, jos neturėjom. Praėjo mėnuo, prasitęsėm buto nuomą dar dviem savaitėm, man jau po truputį buvo pradėjusios svirti rankos .. Bet, šeštąją paieškos savaitę, radau tai ko ieškojau ir namo savininkui buvo visiškai neįdomūs jokie popieriai

Jam buvo svarbu, kad laiku mokėtume nuomą. Čia gyvenam iki šiol.
Jei jau ryžotės išvažiuot, tai linkiu pasiekti savo tikslą