QUOTE(mintas @ 2014 01 09, 16:50)
Bet su visais plokšteliniais tokia situacija. Jei priežužšaliminė apsauga organizuota disbalansuojant oro srautus, ji turėtų neveikti sandaraus namo atveju.
Vieninteliai man žinomi sprendimai kovai su užšalimu sandaraus namo atveju yra arba ŽŠ plokšteliniam rekuperatoriui, arba rotorinis rekuperatorius, bet rotorinio atveju 90% naudingumas mažai tikėtinas. Nors 2012m Resto parodoje Komfovento stende puikavosi plakatas, kad jų atrodo, Kompakt rego 400, turi 90% nvk, bet tai kelia didelių abejonių. Tuo labiau, kad specialiai testavimui parengtas jų rekuperatorius pasyvių namų institute tebuvo įvertintas nvk mažesniu nei 80%. Vis tik, jei nenori žaisti su ŽŠ, manau, kad rotorinis - tinkamiausias pasirinkimas Lietuvos sąlygomis. Kai pasidariau žemės kolektorių, galvojau prie jo jungti kaloriferį rekuperatoriaus pašildymui, bet jo kaina ~1200Lt manęs nesužavėjo.
Plokšteliniai rekuperatoriai skirtingai toleruoja žemą temperatūrą. Hidroskopiniai šilumokaičiai grąžiną dalį drėgmės ir mažiau bijo užšalimo.
Taip pat nevisi rekuperatoriai, kurie šilumokaičio atsišildymui naudoja ištraukiamą orą išbalansuoja srautus. Kai kurie, nestabdo oro padavimo, o paduoda jį per bypasą apeidami šilumokaitį. Oras tokiu atveju paduodamas šaltas, tačiau pašildomas ne elektra o bendra namo šildymo sistema.
Papildyta:
QUOTE(ed@ @ 2014 01 09, 20:08)
Aš ne labai supratau: jums reikia popierėlio, ar rekuperatoriaus?
Šiai dienai dar neišrado rekuperatoraus, kuris galėtų realiomis sąlygomis Lietuvos klimate pasiekti daugiau kaip 80% naudingumo. O popierėlių yra prigaminta bet kuriam skoniui. Mačiau, viename net 98% parašyta.
O jei rimtai, tai viso pirma, gyvenamiesiems namams yra svarbus ne temperatūrinis, o šilumos
koeficientas. Tad, skaičiuojant grubiai - plokšteliniams rekuperatoriams, kurie neturi drėgmės grąžinimo, iš temperatūrinį koeficientą reikia sumažinti 30 punktų ir žinosite kiek grąžinama šilumos.
Be to, visi te skaičiavimai plokšteliniams rekuperatoriams veikia tik prie teigiamos lauko temperatūros. Prie žemesnių temperatūrų prasideda įvairus gudravimai. Metodų daug, tačiau esmė viena - rekuperuojama tik tą oro dalis, kuri turi teigiamą temperatūrą. Beveik nesuklysime, jei pasakysime kad, reikia skaičiuoti taip, kad iki 0C paimamą orą reikia pašildyti, naudojant papildomus energijos šaltinius o rekupo efektyvumas - tik 60% tarp 0C ir kambario temperatūros.
Tad, pamirškite madingus eksperimentus, imkite rotorių, kuris prie bet kurios temperatūros jums stabiliai duos 80% (o jei sumažinsite ventiliatorių greitį iki minimumo - gal pasieksite net 89%, o su pailgintu rotoriumi - net 90%).
Papildyta:
Amalviečiai taip pat laikosi bendros tendencijos - girtis maksimaliais rezultatais, kurios galima išgauti idealiomis sąlygomis. Tad, tie 90% Komfovento (kaip ir 95% Paulio) - tai yra tik laboratoriniai skaičiukai. Amalvečius dar galima pagirti - jie efektyvumo grafiko ne tik neslėpė, o - įdėjo į reklaminį bukletą.
Gal atrodo kiek kvailai, bet pirmiausia reikia būtent popierėlio. Namo projektas buvo patobulintas, kad atitiktų A++ namui keliamus reikalavimus. Statybos įpusėjo visos atitvaros, langai, durys pritemti iki šių reikalavimų. Tas rekuperatorius vienas paskutinių akcentų. Pagal lietuviškus A++ reikalavimus jis turi turėti nemažesnį nei 90 procentų naudingumo koeficientą.
Jei pavartai reklamas retas gamintojas tokio neturi. Todėl galvojau, kad čia bus tikrai mažiausia problemą. Realybė tokia, kad kai prasideda kalba apie sertifikatus ar atitikties deklaracija visų NK bent 10 procentų sumažėja. Tai liečia ir visą Lietuvišką produkciją, ir Renoventą ir Wolf.
Puikiai suprantu rotacinių rekuperatorių privalumus. Avalmos Kompakt Rego 500 su XL rotoriumi, pusdamas 200 m3/h, išesmės turėtų pasiekti 90 NK. Bet niekaip nepavyko įtikinti Amalvos parašyti kokio nors popierėlio.
Tiesą sakant linkstu, spjauti į tuos sertifikatus, statyti rotorių ir ramiai gyventi. Na bet prieš galutinai laidodamas A++ projektą, galvoju pasiklausiu, gal koks realus sprendimas ir atsirado.
