Vedinimas nuosavame name - 3

O tai nepaprasčiau būtų vietoj visų integruotų super nano pjezo technologijų su distiliuotu vandeniu, pasistatyti paprasčiausią 100 - 200 lt vertės, oro drėkintuvą? Pigus, lengvai prižiūrimas, naudoja vandenį iš krano ir svarbiausia nekelia jokio galvos skausmo.

kaip aiskeja is visu diskusiju tai tikrame EE name matyt vienintelis tikri reikalingas daiktas - rekuperatorius, o sildymui paprastu el radiatoriai po 200 LTL uztektu, na dar plius oro drekintuvas

Jei rekuperatorius rotorinis, drėkinimo poreikis turėtų smarkiai sumažėti.

Iš esmės visos šildymo sistemos (jei labai jau grybo nepripjauta) galutiniame rezultate susiveda į labai panašius pinigus. Todėl siūlyčiau galvoti ne tik apie kainą, bet ir naudojimo patogumą ir visokių rūšių komfortą.

Nors metų laikas ir nelabai tinkamas siūlyčiau nepamiršti ir vėsinimo poreikio. Daugelis numatę vienokias ar kitokias pasyvaus vėsinimo priemones. Bet mano manymu PN be aktyvaus vėsinimo sunkiai pavyks išsiversti. Todėl būtų neblogai nei vėsinimas būtų integruotas į bendrą šildymo sistemą.

Ne, pas mane molinis.
Papildyta:


Taip, bet jį reikia įkišti tarp ventiliatoriaus ir šilumokaičio rekuperatoriuje, kad garavimas vyktų ant plokštelių ir sugertų išmetamo oro energiją. Kitu atveju vėdinimo nuostoliai padidės 25% dėl entalpijos (išmetamų lauk garų) net ir su 100% temperatūrinu naudingumo koeficientu.

Kai šalta garinti reikia apie litrą vandens per valandą, tai nemaži nuostoliai susidaro garinant patalpoje, o ne ant plokštelių.

Kodėl? Filtrai sukuria pasipriešinimą bet slėgis išliks.

Mano name langai stovi jau virš metų, taip kad visą vasarą namas buvo pakankamai užsandarintas. Įėjus į jį, jausdavosi maloni vėsa lyginant su lauko oru. Langai buvo išnešti į išorę, tad apie jokius šešėlius galima buvo nesvajoti, dabar mano langai įgilinti apšiltinimo sluoksnyje, tad net apšiltinimo sluoksnis juos šešėliuos. Padariau išvadą, kad puikiausiai name pragyvensiu be jokių aktyvių vėsinimo sistemų, nors jau dabar planuoju, kaip savo žemės kolektorių jungsiu prie grindinio. Nemanau, kad EE name reikia labai bijoti perkaitimo. Jis vienodai gerai sulaiko šilumą ir iš lauko.

Tavo namas mūrinis, todėl sienos "suvalgo" daug šilumos pertekliaus. Medinukams sunkiau.

Kai negyvenau savo name, tai uzeidamas karsta vasaros diena, buvo malonu buti viduje, taciau praejusia vasara jau gyvendami name sio malonumo nebuvo, svetaines-virtuves zona perkaistadavo. Taip speju galbut nuo maisto gaminimo taip prisildydavo namus ir siek tiek per vitrinas. Rekupas nakti nesugebedavo atvesinti sios zonos. Vasara reiks kondicionieriu deti.

Molinis? WTF? BangaS, baikit kankinti tautą, nesulaukiam blogo.

Būtent slėgio kritimą filtrai ir sukuria. Na bet tikėkimės, kad paėmus pakankamo ploto filtrą, slėgio kritimas bus pakankamai mažas ir likusio slėgio pakaks purkštukui.

Pamiršai vidinius pritekėjimus. Pagyvenus nuomonė gali kisti
Labai priklauso nuo rekupo, ar pavyks efektyviai vėsintis naktį.
Papildyta:

Vidiniai pritekėjimai. Tas pats ir pas mus.
Papildyta:

Iš kur aš žinau apie BangoS ŽŠ? Juk buvo foto įkėlęs. Atmintim pasigirti negaliu, bet manau tikrai SM yra ŽŠ iš keraminių blokelių nuotrauka. Analogą teko matyti PL.

momentinio nebe, jei turesi talpa uz fitro - taip

Neverta spręsti apie vėsinimo poreikį, kol name nėra gyvenama. Viso pirma, šilumą išsiskiria nuo žmonių. Jei gyvena kokie 3 žm. ir pusė paros praleidžia viduje, tai jie kasdien išskiria ~3.6kW*h šilumos (ir dar ~5kW*h drėgmės pavidalu). Dar kažkiek prideda viryklė, apšvietimas bei kiti prietaisai, bet labiausia pasižymi kompiuteriai. Gerai jei turite tik vieną ir tą - macmini, kuris "valgo" tik 85 Wt ir dar keliasdešimt Wt reikės ekonomiškam monitoriui. Ir tai - per 12 val. susidarys kokie 1.5-2 kW*h. O jei kompas bus ne vienas? O jei vaikas įsigis žaidimams prifarširuotą stacionarų MS apartą, kuris ryja ~1000 Wt per valandą?
Kaip jums perspektyva karšta vasaros diena būti kambaryje, kur dirba toks 1kW "šildytuvas"?

Be to, gyvenant, patalpos reikia vėdinti. Jei nakties metų (~8val.) vėdinimas vėsina patalpas, tai likusias 16 val. jis tiekia į patalpas karštą orą. Kol name negyvenama, dažniausia jis vėdinamas tik retkarčiais ir tai sudaro dešimteriopai mažesnė įtaka.

Storos mūro sienos, neuždengtos betono grindys bei kitos konstrukcijos yra puikus "vėsumos akumuliatorius". Ypač - jei namas žiema nebuvo šildomas iki 22С. Kol sienos įšyla nuo 0 iki 26C, jos sugeria 6.5 karto daugiau šilumos, nei jei jos šiltu nuo 22 iki 26C. O kai jos uždengsite apdailą, tai vėsumos atidavimas į vidų staigiai sumažėja. Jei, gyvenant, sienos būna įšilusios jau po savaites , tai statybos metų tokios konstrukcijos nesugeba prišilti per visą vasarą.

Dar didelį vaidmenį turi drėgmė. Statybos metų naudojami šlapi procesai. Kol visą perteklinė drėgmė išgaruoja praeina labai daug laiko. Ir visą tą laiką, garuojant drėgmei, iš oro pasiimama daug energijos. T.y. - vyksta vėsinimas. Gyvenant - viskas atvirkščiai. Per daug išdžiuvusios per žiemą sienos, sugeria drėgmę ir šiluma, išsiskyrusi kondensacijos metų - patenką į orą.

Tad, yra dešimtis priežasčių kodėl statybose visada yra šaltą.