Sveikutes
Ir as noriu pasidalinti savo istorija, su tomis, kurios nosis nukabino
Po paskutinio persileidimo praejo 4 metai ir mes niekaip negalejome..kiek tyrimu teko man pereiti, lakstyti pas ginekologe, gaudyti ovuliacijas..na kiek pinigu i tai sukisome nebezinau. Be abejo galvojau, kad problema manyje, nes vyras turejo vaika is ankstesnes santuokos. Pasirodo klydau... Galiu tik pridurti, kad vyru reakcija (ne vien is mano patirties) yra kur kas baisesne, jei taip galima pavadinti. Depresija, siule man kita susirasti (irgi mat didvyris). Gere profertili, nepadejo, pakeiteme mityba, vyras sukudo (as ir taip skeletonas
), ememe reguliariai sportuoti. Labai gerai isidemejau sesutes is Grybo gatves klinikos zodzius, kai man tikrino kiausintakiu praeinamuma, ji sake atsipalaiduoti ir nustoti apie tai galvoti, nesiciklinti.. taip ir padariau, nustojau galvoti, gyvenome del saves, vyrio negrauziau, galvojome apie isivaikinima. Juk tiek dau mazuciu be teveliu.. na siuos planus teko atideti
Kai man sustreikavo menesines, net nepagalvojau, kad tai gali buti nestumas ir i ginekologe net ne is karto kreipiausi. Galiu prisipazinti, kad nepaisant to, kad labai norejome, is netiketumo buvo sokas! Siuo metu as paskutiniame menesyje. Vienintele "beda", kad per ta atsipalaidavima, nezinojau kada pas mane buvo paskutines reguliarios menesines
ir negali nustatyti tiksliai savaites kad tureciau gimdyti! Taigi laukiam bet kada
ikvepia.. 
Tik gal tos gydytojos nurašyti nereikia, nes kraują skystinančius sėkmingai nėštumo eigai palaikyti skiria nemažai gydytojų (reikalui esant).
