Aciu
man yra teke isvaziuoti i 16-a marsruta,kurio nezinojau,anksti ryte tamsoj per baisini ruka,apsvietimo jokio,priekyje pora metru pries masinos nosi aklina ruko siena,o kelio nezinai,reikia vaziuot,o nezinai net kur kelias eina...per tilta sliauziau vezlio greiciu su pilnu autu zmoniu,ir nezinojau,ar as dar ant tilto,ar jau pravaziavau isvaziavima-nesimate jo

Nesimate stoteliu,o as nezinojau kur jos,sekiau pagal kompo rodoma metraza,o stotelese zmones su prozikais stovejo-taip ir pamatydavau kad ten stotele...

Du reisai tokie buvo,pakartoti tikrai nenoreciau...tas rukas,kuris buvo vakar-visiskos baikes,net ten,kur jis buvo tirstas-nebuvo toooks tirstas kaip tada,siandien ryte irgi juk ruke buvo pirmas reisas...

Siaip as per ruka megstu vaziuoti,man grazu,adrenalinas smegenis dirgina,nu bet su pilnu autu zmoniu nezinomu keliu-tai jau neee,cia jau per daug...

ypac kai suki,ir nezinai kur-gal i koki griovi...

o ir mint baisu-nes nezinai,kas tam ruke uz poros metru nuo taves-o pagal grafika vaziuoti reikia,veluoti negali,nes vezi zmones i darba...