QUOTE(pikute84 @ 2013 10 02, 09:41)
Sunku vienai...Šiaip savijauta labai pagerėjo, suprantu, kad klaidos tikrai nepadariau, bet vyras man rašinėja, skaudina, kaltina viskuo. Bet tas dar dzin, ištversiu. Va dėl mergaitės labai širdį skauda. Kai tik pas tėtį pabūna, taip grįžus vis verkia ir tėti tėti šaukia. Arba gali klykti valandą prieš miegą ir rėkti tėti tėti. Stogas nuvažiuos atrodo, kad taip vaikas pergyvena. Bet šiaip darželyje jai viskas gerai ir kai praeina pora dienų po apsilankymo pas tėvą apsiramina ir draugaujam be pykčių. Suprantu, kad reakcija matyt normali, bet gal kuri susidūrėt kiek laiko reikia adaptacijai arba kaip lengviau ją praeiti?
O šiaip tai labai sunku, kai aplink nei vienos išsiskyrusios poros ir dauguma mane smerkia. Tikiuosi čia rasti bendraminčių ir palaikymo
vyrui taip pat sunku del isirusios seimos, del to ir puola, kaltina.
kai skyriausi manajo buvo mazesne, nesusiduriau su tokio problemom, ir dabar nera praejus keletui metu. teti gyvai mato 2 kart metuose (gyvenam skirtingose salyse), dar skypas yra.
dar tik menuo kaip gyvenat atskirai, reikia laiko ne tik tau, vyrui, bet ir dukriukui.
kas be ko, specialisto konsutacija butu gerai. gal straipsniu kokiu protingu yra apie tai, kaip vaikams padeti kai tevai skirasi.
QUOTE(Spindi* @ 2013 10 02, 10:06)
Vakar suneramino mane mb...kalbėjom telefonu, juokavom, tema nukrypo apie vaikus ir aišku mano reakcija buvo, kad ou niou daugiau ne(jūs žinot senosios), tai jis staigiai pasakė, kad nori miego ir palinkėjo labos nakties. Šiandien parašė labas rytas, vakar susinervino, nes jis vaikų nori. Aš bandau išlaviruoti, kad kai bus laikas po metų ar kiek tada mudu ir kalbėsim, gal mano nuomonė bus pasikeitusi, o dabar nėra ko pyktis dėlto. Kas svarbiausia kažin ar mano nuomonė pasikeis
bet žinoma aš tikiuosi, kad pagyvenus su juo, pajutus šeimyninį normalų gyvenimą kartu galbūt ir užsimanysiu
o taviskis vaiku savu turi? jei ne, tai to ir reik tiketis, kad ateis deina kai jis nores ju susilaukti
Spindi, dar pati esi laaabai jauna, ir tikrai su tinkamu vyru vaiku uzsimanysi susilaukti
QUOTE(malmukas:) @ 2013 10 02, 10:35)
VT siandien is vis man suskele, tipo jei nesusitvarkai su vaiku, ji gali pas mane gyvent
bet ai, tyngiu besigilint, uz lango saule, du puodeliai kavos isgerti varau iki pasto
na, cia pas dauguma teveliu uzeina toks tarpsnis su tokiais pasiulymais
QUOTE(baltAvis @ 2013 10 02, 12:15)
Taigi, V mano buvo nuostabus, dėmesingas, mylintis, nieko negailėjo nei man nei dukrai (bet tik dbr atsitokėjus supratau, akd jsi visą laiką buvo šiknius, tik meilė mane buvo apakinusi ir nieko nemačiau ir negirdėjau, ką aplinkiniai man ne kartą bandė pasakyti), bet šiaip jau senokai nebesusišnekam, riejamės, ištisai meluoja jis man dėl visko, prie viso komplekto dar prisidėjo anketos soc. puslapiuose, mergos, kazino... tiek visko apie jį sužinojau netyčia, kad atrodo, to žmogaus nepažįstu išvis.
Jis aišku iš paskutiniųjų prisiekinėja (jau ne pirmas kartas, ir sėkmingai savo pažadus laužo), kad pasikeis, prašo atleidimo.
-----
Sakykit, ką man daryti? kas mane laukia? ar yra kokių išeičių
pabėgti nuo jo? nuo ko pradėti? esu visiškai pasimetusi ir nelaiminga.........
lyg apie savo ex buciau perskaiciusi
-----
laukia sunkumai, kurie, man asmeniskai, buvo geriau, nei nepagarba, psichologinis smurtas seimoje. tiesiog nebegalejo tau zmogaus pakesti salia saves.
visu pirma tai reiktu darbeli susirasti, o tada kai jau bus pajamos savos, matysi, iseiti kur koki butuka ar kambari nuomotis. gal tevai tame paciame mieste gyvena? bendras turtas su VT yra ga koks? veliau alimentus prisiteisi.
skyrybos ne juokas, ypac kai vaiku yra. buvo emociskai sunku, bet nesigailiu, dabar esu laimingesne, ramesne, vaikas nebegirdi rietenu.
QUOTE(malmukas:) @ 2013 10 02, 13:01)
nieko nesako, sneka kaip niekur nieko
o via kokiam laikui dingsta?
Baisu, kaip viskas bus... tad vis nesirįžtu, laukiu kažko, nors žinau kad nieko nebus gero su juo, jis niekada nepasikeis. Turbūt daugumai baisu buvo vient dėl finansinės padėties kaip ir man dbr. Todėl atrodo, vient dėl dukrytės gerovės aš dar su juo, nors man pačiai tai skamba absurdiškai, ir net savęs gaila, kad tapau priklausoma nuo jo. 
