QUOTE(Vicious Vici @ 2013 10 18, 12:00)
kai kurios asobos šunų temose manosi esą dievai, o visi kiti durniai.
kai kurioms asoboms į veidrodį neprošal būtų pažiūrėti
kai kurioms asoboms į veidrodį neprošal būtų pažiūrėti
QUOTE(Vicious Vici @ 2013 10 17, 13:31)
Juk rašiau, nuo kitų bėdų užmigdė. Inkstai, kepenys, skydliaukė ir pan. Konkretumų kažkokių daugiau nepateiksiu, tai ne mano gyvūnai.
Šiai dienai žinau 9 metų būtent JAV gyvenančią kalytę, kuri jau prieglaudoje sterilizuota, t.y. jaunutėlė. Pati šeimininkė ją jau sena vadina, vežimukus perka ir tikrai niekas nesitiki, kad ji išgyvens dar 9 metus kas būtų normalu ir sakytum jau tikrai sena buvo. Beje, stora ji, nieko neina padaryti, nekankinsi gi badu. Ji nuo normalių porcijų tunka ir tunka
Šiai dienai žinau 9 metų būtent JAV gyvenančią kalytę, kuri jau prieglaudoje sterilizuota, t.y. jaunutėlė. Pati šeimininkė ją jau sena vadina, vežimukus perka ir tikrai niekas nesitiki, kad ji išgyvens dar 9 metus kas būtų normalu ir sakytum jau tikrai sena buvo. Beje, stora ji, nieko neina padaryti, nekankinsi gi badu. Ji nuo normalių porcijų tunka ir tunka
QUOTE(Vicious Vici @ 2013 10 17, 14:12)
Lhaso apsos mišrūnėlė. Kol buvo jauna, dar nebuvo nutukusi, akys visai kitos buvo. Dabar jau tokio grynai seno šuns, apsukos visai ne tos, artritas puola, stuburo bėdos, dar ten kažkas. Kažin kodėl sterilizacija tos jaunystės nepadovanojo?
Aš nereikalauju argumentų. Aš juos pati žinau. Aš žinau, kad būna visaip. Vadinasi, ne čia šuo pakastas, ne ten taip koncentruojamės. Gal esmė mityba, gal dar didesnė gyvenimo būdas?..
Aš nereikalauju argumentų. Aš juos pati žinau. Aš žinau, kad būna visaip. Vadinasi, ne čia šuo pakastas, ne ten taip koncentruojamės. Gal esmė mityba, gal dar didesnė gyvenimo būdas?..
Nesusilaikiau Visiskai priesinga situacija. Turiu 9 metu Lhasa-poo (Lhasa apso misrune). Iskastruota pries pirma ruja (tuo tarpu buvo 6 men). Gyvename JAV. Jokiu problemus su sunio virssvoriu, ar elgesiu. Normaliausias suo. Nepasakysi, kad senas
. Nesenai isigyjome boksere (dabar 4 men), taip pat kastruosime pries pirma ruja.
QUOTE(Vicious Vici @ 2013 10 19, 03:33)
Tai ir nereikia laikytis Be abejo, kad visuomet tokiose situacijose yra skirtumai, nėra vienos tiesos.
Ar jūs čia tą vieną ir bandote įrodyti?
Be abejo, kad visuomet tokiose situacijose yra skirtumai, nėra vienos tiesos.Ar jūs čia tą vieną ir bandote įrodyti?
As konstatuoju fakta apie mano konkretu pavyzdi ir neirodineju nes nematau tikslo.
Savo nuomone situo klausimu jau senai turiu
QUOTE(Vicious Vici @ 2013 10 19, 03:33)
Tai ir nereikia laikytis Be abejo, kad visuomet tokiose situacijose yra skirtumai, nėra vienos tiesos.
Ar jūs čia tą vieną ir bandote įrodyti?
Be abejo, kad visuomet tokiose situacijose yra skirtumai, nėra vienos tiesos.Ar jūs čia tą vieną ir bandote įrodyti?
Bet gi rašiau ir aš, kad nėra vienos tiesos. Kad yra pliusų ir minusų abiejuose varijantuose. Bet buvau įtikinėjama, kad yra tik viena tiesa. Dabar pasirodo jau kitaip yra ? tai kaip iš tikro tada ?
QUOTE(Taurė @ 2013 10 19, 17:14)
Bet gi rašiau ir aš, kad nėra vienos tiesos. Kad yra pliusų ir minusų abiejuose varijantuose. Bet buvau įtikinėjama, kad yra tik viena tiesa. Dabar pasirodo jau kitaip yra ? tai kaip iš tikro tada ?
Su jumis juk jau diskutavome. Kad ir 37 žinutė tarkime jums. Po to kitai narei 70 žinutė.
Tai kas dar negerai?
Mano tėvų rotveilerė buvo kastruota 6 metų amžiaus dėl piometros, išgyveno iki 13.. Buvo nutukus, išretėję kaulai, sirgo vėžiu.
Airių seteriai kuriuos auginu visiškai netoleruoja sterilizacijos/kastracijos. Komplikacija - medžiagų apykaitos sutrikimai, nepadeda niekas, nei krūviai, nei maisto reguliavimas. Šunys neaprėpiamai išstorėja, kailis dėl hormoninio disbalanso tampa "negyvas". Nesu sutikus nei vieno normaliai atrodančio, gerai besijaučiančio ir sveiko airių seterio po kastracijos/sterilizacijos per savo 15 metų praktiką
Aš manau, kad reakcija gali būti visiškai skirtinga. Tai tikrai nėra nekalta procedūra. Tiesiog pas mus dar nėra tyrimų, statistikos, istorijos, nes tai nėra masiškas reiškinys. Tuo tarpu pvz. USA, Kanadoj, kitose Europs šalyse, kastracija sterilizacija daug labiau populiari ir jau dau metų ir deja pateikti tyrimų rezultatai apie procedūros pliusus ir minusus nelabai džiugina. Siūlyčiau visiems perskaityti štai šitą straipsniuką, jei kam kils papildomų klausimų, ten ir originalūs šaltiniai pateikti...
http://agiesha.bloga...acija-1570.html
Airių seteriai kuriuos auginu visiškai netoleruoja sterilizacijos/kastracijos. Komplikacija - medžiagų apykaitos sutrikimai, nepadeda niekas, nei krūviai, nei maisto reguliavimas. Šunys neaprėpiamai išstorėja, kailis dėl hormoninio disbalanso tampa "negyvas". Nesu sutikus nei vieno normaliai atrodančio, gerai besijaučiančio ir sveiko airių seterio po kastracijos/sterilizacijos per savo 15 metų praktiką
Aš manau, kad reakcija gali būti visiškai skirtinga. Tai tikrai nėra nekalta procedūra. Tiesiog pas mus dar nėra tyrimų, statistikos, istorijos, nes tai nėra masiškas reiškinys. Tuo tarpu pvz. USA, Kanadoj, kitose Europs šalyse, kastracija sterilizacija daug labiau populiari ir jau dau metų ir deja pateikti tyrimų rezultatai apie procedūros pliusus ir minusus nelabai džiugina. Siūlyčiau visiems perskaityti štai šitą straipsniuką, jei kam kils papildomų klausimų, ten ir originalūs šaltiniai pateikti...
http://agiesha.bloga...acija-1570.html
Labas vakaras,
savaitėlė prabėgo ir kur buvus, kur nebuvus - aš vėl čia...
Po agieshos straipsnių ramybės taip ir neradau. Visi galutinį sprendimą užkrovė man ant pečių. Tad vėl kreipiuosi čia ir pabandysiu kuo glausčiau nurodyti situaciją.
Kalytė peržengė 3-čiuosius metus, sveika (tik turinti alergiją maistui), su lengvomis rujomis, jokių netikrų nėštumų, jokių elgesio sunkumų - nieko. Kelintą kartą ketinam sterilizuoti - vis nusikelia data. Kuo ilgiau gaištam, tuo didesnės abejonės. Kuris variantas mediciniškai atrodo patrauklesnis ir logiškesnis?
1. Sterilizuoti dabar, kol nėra jokių ligų. Tuo pačiu padidinant tikimybę atsirasti sterilizacijos sukeliamoms problemoms. Pieno liaukų vėžio tikimybės jau nebeišvengsim, nes efektyvu operuojant iki 2,5m. Taip išeina, saugotume tik nuo piometros, bet rizikuotume gauti kitų ligų. P.S. sterilizuoti dabar jau esam prisiruošę ir susitarę.
2. Bandyti laukti kokių 5-6m ir jei sulauks tokio amžiaus be skubaus įsikišimo dėl piometros, operuoti tada. Kol dar pajėgi be didelės rizikos atlaikyti narkozę. Ir su mano viltimi, kad senatvėje sterilizacija gyvenimą labiau palengvins, nei įtakos kitų funkcijų sutrikimus. Kas vėlgi nesusiję su sveikata, tai, kad mes išsivešim šunį į UK ir jei čia gyvensim, nežinau, kaip seksis prisiruošti pargabenti operacijai, kai taip sunkiai vietoj būnant sekėsi...
Tie geltoni faktai grynai egoistiško patogumo mums klausimas. O aš noriu geriausio šuniui - ne sau, todėl ir norisi išgirsti objektyvią nuomonę be asmeninių interesų, kurie kirba ir bando įtakoti mūsų sprendimą. 
savaitėlė prabėgo ir kur buvus, kur nebuvus - aš vėl čia...
Po agieshos straipsnių ramybės taip ir neradau. Visi galutinį sprendimą užkrovė man ant pečių. Tad vėl kreipiuosi čia ir pabandysiu kuo glausčiau nurodyti situaciją. Kalytė peržengė 3-čiuosius metus, sveika (tik turinti alergiją maistui), su lengvomis rujomis, jokių netikrų nėštumų, jokių elgesio sunkumų - nieko. Kelintą kartą ketinam sterilizuoti - vis nusikelia data. Kuo ilgiau gaištam, tuo didesnės abejonės. Kuris variantas mediciniškai atrodo patrauklesnis ir logiškesnis?
1. Sterilizuoti dabar, kol nėra jokių ligų. Tuo pačiu padidinant tikimybę atsirasti sterilizacijos sukeliamoms problemoms. Pieno liaukų vėžio tikimybės jau nebeišvengsim, nes efektyvu operuojant iki 2,5m. Taip išeina, saugotume tik nuo piometros, bet rizikuotume gauti kitų ligų. P.S. sterilizuoti dabar jau esam prisiruošę ir susitarę.
2. Bandyti laukti kokių 5-6m ir jei sulauks tokio amžiaus be skubaus įsikišimo dėl piometros, operuoti tada. Kol dar pajėgi be didelės rizikos atlaikyti narkozę. Ir su mano viltimi, kad senatvėje sterilizacija gyvenimą labiau palengvins, nei įtakos kitų funkcijų sutrikimus. Kas vėlgi nesusiję su sveikata, tai, kad mes išsivešim šunį į UK ir jei čia gyvensim, nežinau, kaip seksis prisiruošti pargabenti operacijai, kai taip sunkiai vietoj būnant sekėsi...
Tie geltoni faktai grynai egoistiško patogumo mums klausimas.
O aš noriu geriausio šuniui - ne sau, todėl ir norisi išgirsti objektyvią nuomonę be asmeninių interesų, kurie kirba ir bando įtakoti mūsų sprendimą.
QUOTE(..seNse.. @ 2013 10 26, 01:36)
Kalytė peržengė 3-čiuosius metus, sveika (tik turinti alergiją maistui), su lengvomis rujomis, jokių netikrų nėštumų, jokių elgesio sunkumų - nieko.
Mano supratimu, geriausias laikas kastracijai yra iki/po I-os rujos
QUOTE(..seNse.. @ 2013 10 26, 01:36)
Bandyti laukti kokių 5-6m ir jei sulauks tokio amžiaus
Kodėl manot, kad galėtų nesulaukti?
Mano jaunėlei (kastratei) - 6,5, o ji man dar tokia jauna atrodo QUOTE(..seNse.. @ 2013 10 26, 01:36)
Kelintą kartą ketinam sterilizuoti - vis nusikelia data. Kuo ilgiau gaištam, tuo didesnės abejonės.
Kaip bebūtų, sprendimą patys turėsit priimt
O kad apsispręst nelengva, tai ir pati puikiai žinau. Savo "senosios" taip ir nesiryžau kastruot (nieks jos amžiaus nežino). Jei jau teks (bijau, kad gali
), tai tik dėl pieno liaukų vėžio ar piometros - tphu-tphu-tphu.Papildyta:
QUOTE(Seterių_mama @ 2013 10 20, 23:15)
Buvo nutukus, išretėję kaulai, sirgo vėžiu.
Sakot, kad tai - būtent kastracijos pasekmė?
Darėt tyrimus, įrodančius tai? QUOTE(Seterių_mama @ 2013 10 20, 23:15)
Airių seteriai kuriuos auginu visiškai netoleruoja sterilizacijos/kastracijos. Komplikacija - medžiagų apykaitos sutrikimai, nepadeda niekas, nei krūviai, nei maisto reguliavimas. Šunys neaprėpiamai išstorėja, kailis dėl hormoninio disbalanso tampa "negyvas". Nesu sutikus nei vieno normaliai atrodančio, gerai besijaučiančio ir sveiko airių seterio po kastracijos/sterilizacijos per savo 15 metų praktiką
Tai gal čia tokia veislės specifika ar ne?
Turim pažįstamą ne airę, o gordonę kastratę. Tai taip - kiek apkūnoka, bet tikrai nepasakyčiau, kad būtų baisiai nutukus. O ir nežinau, ar šeimininkė "netyčia" neperšeria
Iš kur tos tokios mintys, kad 6 metų gali neatlaikyti narkozės? Nu sorry, bet kam tada iš viso šunis auginti, jei jie ten kažkokie ypatingai tokie ligoti ir glebūs? Kas ten per veislė, šuns svoris, kad tokios mintys? Paverskime vėl viską per žmonių prizmę, kad būtų suprantamiau Argi daugelis jaunystėje operuojasi? (Aišku, dabar sergamumas didėja nuo visokių radiacijų, taršų, maistų ir kitų chemikalų, bet vistiek...) Statistiškai kaip tik seni žmonės, kurie jau pilni n vidaus ligų yra gydomi ir operuojami ir ar jau taip visi neatlaiko? Tai kodėl iš šuns padaromas toks katastrofiškai netikęs padaras? Gyvenkit ir žvenkit, išsioperuosit, jei prireiks, o jei neprireiks? Kam čia lygioje vietoje, ant sveiko šuns sliekų ieškoti? Lyg tai vienintelė problema, kuri galima šuniui? Ar viską ruošiatės išoperuot?
Argi daugelis jaunystėje operuojasi? (Aišku, dabar sergamumas didėja nuo visokių radiacijų, taršų, maistų ir kitų chemikalų, bet vistiek...) Statistiškai kaip tik seni žmonės, kurie jau pilni n vidaus ligų yra gydomi ir operuojami ir ar jau taip visi neatlaiko? Tai kodėl iš šuns padaromas toks katastrofiškai netikęs padaras? Gyvenkit ir žvenkit, išsioperuosit, jei prireiks, o jei neprireiks? Kam čia lygioje vietoje, ant sveiko šuns sliekų ieškoti? Lyg tai vienintelė problema, kuri galima šuniui? Ar viską ruošiatės išoperuot?
