Kalytės sterilizacija/kastracija - 2

seNse, sitoj vietoj as irgi VV pritarciau pati buvau ilgose dvejonese, nes mano kale su ziauriai isreikstais tariamais nestumais, bet jautruole ir dar beuodege...jusu atveju ko gero daugmaz ramiai gyvenciau ir tikeciausi, kad jei kada ir bus ta piometra, tai bent "neuzdara"..., duokdie, kad nebutu jokios

Nesakau, kad tai kastracijos pasekmė. Tiesiog konstatavau faktą. Faktas, kad ji išgyveno iki 13 metų, tai labai garbus amžius rotveilerei. Kaip jau minėjau, mes ją kastravom dėl piometros, 6 metų amžiaus. Ar būtų jinai tiek išgyvenus nekastruota ir ar jos gyvenimo kokybė būtų buvus gerenė tikrai nesužinosim.

O dėl airių seterių, tai būtent, tai yra veislės specifika, bet tai tik įrodo, kad ne visiems ta kastracija tinka ir ne visiems tai yra problemų sprendimas. Individuali neigiama reakcija lygiai taip pat galima.



Objektyvios nuomonės nėra. Tačiau man keisti Jūsų svarstymai.. Nereikia laukti piometros ir nusiteikinėt blogiems dalykams. Tos piometros greičiausiai ir nebus. Mano patirtis - per 15 metų nei pas mano kales nei pas mano veisimo kales, beje veisiamos buvo tik keletas, nebuvo nei vieno piometros atvejo. Kaip ir pieno liaukų vėžio. Atsiranda guzelių pieno liaukose, bet gyveno su jais ir pragyveno viena mano senutė iki 13,5 metų, kitai va dabar beveik 12-a. Ar jie gerybiniai ar piktybiniai, koks skirtumas, tokiam amžiuj tikrai nebeoperuosiu. Faktas, kad be sterilizacijos nugyveno jos ilgą ir gražų gyvenimą.
Aišku daug kam sterilizacija yra tiesiog patogumas. Nesmerkiu nieko, bet pati dėl patogumo nesterilizuočiau. Gyvenimo kokybę gerinti ir ligų prevenciją taikyti galima ir ne tokiais drąstiškais, tačiau ne mažiau efektyviais ir laiko išmėgintais būdais - sportavimu, veikla, reguliariais fiziniais krūviais, natūraliu maitinimu. Tariami nėštumai puikiai sutvarkomi maisto normavimu, fiziniais krūviais ir homeopatijos pagalba. Elgesio problemos išsprendžiamos fizinių krūvių, aktyvios protinės veiklos pagalba.
Kodėl nepabandžius tiesiog aktyviau ir sveikiau gyvent vietoj pjaustymo?

Supratau
Nesu veislių žinovė, bet ir man 13 metų rotveirelei pasirodė gana garbus amžius Ir, kaip rašiau anksčiau, netrokštu, kad maniškės sulauktų 20+. Išlyga yra, bet ji mažai tikėtina.

O jei kalei kartojas netikri nėštumai (pienas upeliais bėga) , nepadeda nei badas, nei padidintas fiz. krūvis - kokia Jūsų nuomonė būtų dėl kastracijos: laukt, kol tai "pavirs" į pieno liaukų vėžį ar nelaukt?

"Juodojo medicinos amžiaus" propaganda. Apsuktos galvelės žmonėms, prigąsdinti, priburta jiems. Gamta, natūralumu mažai jau kas tiki, tik chemija, tik kuo stipriau, patogiau, pjaunam kas trukdo/gali trukdyti, o ne regeneruojam, puoselėjam ir tt.
Man tai labai gaila tų šunelių, jei jiems tokie šeimininkai kliūna. Mano šuo siunčia jiems linkėjimus, sako - laikykitės, brolyčiai...

Na kaip minėjau, čia sunku kažką patart, nes vienodų atvejų nebūna. Bet galiu remtis savo patirtim. Mano VISOS kalės turi stipriai išreikštus tariamus nėštumus po kiekvienos rujos. Stipriai išreikštas tai toks, kai padidėja pieno liaukos (jaudom kalėm iki kraujosrūvų, mėlynių), labai daug pieno, būdinga nuotaikų kaita, kalės rausia urvus, drasko guolius, suka lizdus, viena net imituodavo gimdymą su tikrais sąrėmiais. . Taigi visos reikiamos indikacijos pienų liaukų vėžiui ir piometrai ir dar visai puokštei įvairių bėdų. Bet tfu tfu tfu.. Niekada nieko nėra nutikę. Esu išveisus per 100 šuniukų per tuos metus, tai jeigu apytiksliai, pusė iš jų kalės. Yra viena mano veisimo kalytė, negimdžius, nesterilizuota, bet išoperuotom pieno liaukom, nes buvo guzeliai, kurie didėjo. Dabar jai beveik 10 metų. Taigi aš nesterilizuoju dėl tariamų nėštumų.
Paskutinius porą metų mes labai sėkmingai taikom homeopatiją tariamų nėštumų prevencijai. Nesitikėjau, kad gali būt tokie rezultatai, bet realiai padeda. Nežinau ar tai padeda išvengti piometros ir vėžio, bet kad pagerina šuns ir šeimininkų gyvenimo kokybę, tai faktas.

Nubėgam kaskart pas savo veterinarę "apsičiupyt", nes aš pati, deja, nemoku to. Lig šiol nieko blogo. Bet ir negarantuoja, kad taip bus visada.


Galima plaučiau - labai įdomu

Daugumoj atveju galbut, bet buna labai "uzkietejusiu" variantu, kuriems nieks negelbsti - mano tai baltai misrunei ir pienas gana gausiai begdavo ir kas baisiausia kalei totali depresija budavo...negelbedavo nei aktyvi veikla (reguliarus ilgi vaiksciojimai, agility, dviratis), nei 3 paru badas, netgi pusiau "sausas", o ir medikamentu kazkokiu "nepiktu" naudot bandem...nieko.
Tiesa, sunyte del kurios dabar vel diskusija atsinaujina bedu panasiu neturi

Aš nemanau, kad ji neišgyvens ar jau bus sena tokio amžiaus. Turėjau galvoje, kad ar rizikuoti atidėti sterilizaciją kokiems 3m ir neramina mintis, kad sveika (be piometros) gali nesulaukti to amžiaus. O 6m ribą pasirinkau, nes nuo tada maždaug prasideda brandusis amžius, jau ir tos ligos labiau kabinasi (padariau išvadą pagal pasisakymus), ir toks kaip ir tinkamas laikas paruošti šunį senatvei...


O mano patirtis - visa puokštė su sterilizacija susijusių ligų... Ir nors ano šuns gyvenimo sąlygos kardinaliai skyrėsi nuo mūsiškės, bet visą tai perėjus visada liks nerimas ir suvokimas, kad ne tik kitiems nutinka tokie dalykai.
Na, man ir nesterilizuota šunė yra patogumas. Mūsų sprendimas įtakotas grynai tik šuns sveikatos klausimo ir didelės kitų patirties auginant sterilizuotus šunis ir išvengiant vėžio.


Taip, būtent, mūsiškė tikras auksas lyginant su kitų pasakojamais nesklandumais. Todėl ir kilo atidėjimo idėja. Ar operuoti sveiką neproblemišką kalę dabar, ar atidėti solidesniam amžiui. Bet pagal visų pasisakymus, kad ir ne tiesioginius, panašu, kad net nelogiška būtų sterilizuoti dabar.

visiškai sutinku

http://augintinis.lr...uns-elgesys.htm

Sveiki, po kiek laiko nuo operacijos pradėjot vest kalytes į lauką?

Tą pačią dieną