Įsimaiše ta trečia

sveikutes. noreciau issipasakoti.. man dabar labai sunkus etapas, nezinau nei kur detis, negaliu susitelkti mokslams, blaiviai mastyti, viskas aplinkui taip nuobodu ir pilka.. pradesiu nuo pradziu. su vaikinu draugaujame jau 3 metai. kartu dar negyvename, bet jau kazka link to planavome.. pati esu pilnamete, jis taip pat. pastaruoju metu daug mokinausi, ka darau ir dabar, nes man labai rupi mano ateitis, tad esu susitelkusi mokslams, stengiuosi, neinu is namu ir prasedziu ilgai prie knygu, narsau internete ieskodama info (studijuoju medicina), tad kazkaip is namu keleta dienu isejusi nebuvau, nebuvo tam laiko. pastebejau, kad kai tik vaikinas pradejo studijuoti universitete- santykiai paslijo. viskas pasikeite. man pirma mintis tokia buvo, jog susirado kita. mes vienas kita labai mylejom, jis kovojo del mano meiles visais imanomais budais, beabejo per visa ta laika mes daug mylejomes, o as pati ji taip pamilau, kad tiesiog neisivaizduoju be jo gyvenimo. daug kartu esam planave musu ateity, bet gyvenimas ne rozem klotas.. svarbiausia, kad jis nera grazuolis (nesakau, kad jis baisus, bet kad grazus irgi nepasakyciau) ir tiesiog nuteikiau pati save, kad jo gyvenime nebus jokios kitos, tiesiog norejau, kad taip butu, maniau, kad grazuoles i ji neziures, bet pasirodo klydau. jis tas zmogus, su kuriuo lengva bendrauti, drasus, siltas ir gebantis prajuokinti, kas merginoms ir patinka. kai tik susitikdavom jis pasikeite, nebeapsikabindavo, nepabuciuodavo, dazniausiai atstumdavo mane.. o man taip sirdi skaudedavo, kad apsiverkdavau prie jo. o jis saltakraujiskas- net demesio nekreipdavo. pasakodavo man, kaip jam linksma su kita, kaip jis su ja visur vaiksto, to net neslepia. is pradziu galvojau, kad jis mane tebemyli. galiu drasiai teigti, kad mano meile jam buvo TIKRA, ji vieninteli taip mylejau ir zinau, kad nieko kito taip nepamilsiu. kitas momentas buvo tas, kad jis pradejo manes vengti, nebesiulydavo susitikti, negaudavau zinuciu. kai paklausdavau ar jam patinka grupioke atsakymas buvo "ne, ji tik drauge". zinoma as nepatikejau. skaudziausias dalykas matyti mylima zmogu keiciantis tiesiog su kiekviena diena, maciau, kaip jo jausmai man atsalo, jis pasidare piktas ir irzlus, nenorejo su manim, o as vis dar tebesiglausciau kaip maza mergaite ir ziurejau jam i akis. jo akys tuo tarpu zvelge i mane nebe tuo zvilgsniu, jei suprantat.. seniau ziuredavo tikro isimylejelio akimis ir tomis akimirkomis as tirpau. vakar vaziavau masina, rysi su juo palaikem, nenorejau jo paleisti ar atiduoti kitai, kovojau del to. vaziuodama kitapus kelio pamaciau ji su panele. jie buvo apsikabine. iskart pravirkau, norejau nusizudyti. ir dabar prisiminus verkiu. kiekviena kart kai gristu namo vis prisimenu ta vaizda. as pasakiau jam, kad zinau, jis neatsake nieko. ar as ji praradau?, ar dar galiu susigrazinti?, jis man buvo tobulas, geras, meilus, svelnus, as nenoriu jo prarasti, beprotiskai myliu ji ir uz viska labiausiai noriu susigrazinti.

sveikutes. noreciau issipasakoti.. man dabar labai sunkus etapas, nezinau nei kur detis, negaliu susitelkti mokslams, blaiviai mastyti, viskas aplinkui taip nuobodu ir pilka.. pradesiu nuo pradziu. su vaikinu draugaujame jau 3 metai. kartu dar negyvename, bet jau kazka link to planavome.. pati esu pilnamete, jis taip pat. pastaruoju metu daug mokinausi, ka darau ir dabar, nes man labai rupi mano ateitis, tad esu susitelkusi mokslams, stengiuosi, neinu is namu ir prasedziu ilgai prie knygu, narsau internete ieskodama info (studijuoju medicina), tad kazkaip is namu keleta dienu isejusi nebuvau, nebuvo tam laiko. pastebejau, kad kai tik vaikinas pradejo studijuoti universitete- santykiai paslijo. viskas pasikeite. man pirma mintis tokia buvo, jog susirado kita. mes vienas kita labai mylejom, jis kovojo del mano meiles visais imanomais budais, beabejo per visa ta laika mes daug mylejomes, o as pati ji taip pamilau, kad tiesiog neisivaizduoju be jo gyvenimo. daug kartu esam planave musu ateity, bet gyvenimas ne rozem klotas.. svarbiausia, kad jis nera grazuolis (nesakau, kad jis baisus, bet kad grazus irgi nepasakyciau) ir tiesiog nuteikiau pati save, kad jo gyvenime nebus jokios kitos, tiesiog norejau, kad taip butu, maniau, kad grazuoles i ji neziures, bet pasirodo klydau. jis tas zmogus, su kuriuo lengva bendrauti, drasus, siltas ir gebantis prajuokinti, kas merginoms ir patinka. kai tik susitikdavom jis pasikeite, nebeapsikabindavo, nepabuciuodavo, dazniausiai atstumdavo mane.. o man taip sirdi skaudedavo, kad apsiverkdavau prie jo. o jis saltakraujiskas- net demesio nekreipdavo. pasakodavo man, kaip jam linksma su kita, kaip jis su ja visur vaiksto, to net neslepia. is pradziu galvojau, kad jis mane tebemyli. galiu drasiai teigti, kad mano meile jam buvo TIKRA, ji vieninteli taip mylejau ir zinau, kad nieko kito taip nepamilsiu. kitas momentas buvo tas, kad jis pradejo manes vengti, nebesiulydavo susitikti, negaudavau zinuciu. kai paklausdavau ar jam patinka grupioke atsakymas buvo "ne, ji tik drauge". zinoma as nepatikejau. skaudziausias dalykas matyti mylima zmogu keiciantis tiesiog su kiekviena diena, maciau, kaip jo jausmai man atsalo, jis pasidare piktas ir irzlus, nenorejo su manim, o as vis dar tebesiglausciau kaip maza mergaite ir ziurejau jam i akis. jo akys tuo tarpu zvelge i mane nebe tuo zvilgsniu, jei suprantat.. seniau ziuredavo tikro isimylejelio akimis ir tomis akimirkomis as tirpau. vakar vaziavau masina, rysi su juo palaikem, nenorejau jo paleisti ar atiduoti kitai, kovojau del to. vaziuodama kitapus kelio pamaciau ji su panele. jie buvo apsikabine. iskart pravirkau, norejau nusizudyti. ir dabar prisiminus verkiu. kiekviena kart kai gristu namo vis prisimenu ta vaizda. as pasakiau jam, kad zinau, jis neatsake nieko. ar as ji praradau?, ar dar galiu susigrazinti?, jis man buvo tobulas, geras, meilus, svelnus, as nenoriu jo prarasti, beprotiskai myliu ji ir uz viska labiausiai noriu susigrazinti.

Puikiai tave suprantu, as taip pat norejau susigrazinti ir susigrazinau.

Greičiausiai grįžo todėl, kad ta kita pasirodė prastesnė nei Jūs. Juk žmogus lygina ir žiūri, kur naudingiau.

Greičiausiai grįžo todėl, kad ta kita pasirodė prastesnė nei Jūs. Juk žmogus lygina ir žiūri, kur naudingiau.

Tai saunu, kad kita pasirodo prastesne, tada ivertina ka turejo ir ka prarado.

Nieko čia šaunaus nematau, skraido kaip drugelis nuo gėlytės ant gėlytės ir dairosi, kuri gražiau žydi. Mylimus žmones reikia vertinti ne tada, kai geresnio negali susirast... Nesakau, kad negalima duoti antro šanso, bet ir džiaugtis čia labai nėra ko. Nepatikmas toks vyras ir, galimas daiktas, bus kartu tol, kol neužmatys kur "geresnės". Įskaudina vieną, paskui įskaudina kitą ir atitenka kaip trofėjus nugalėtojai.

Puikiai tave suprantu, as taip pat norejau susigrazinti ir susigrazinau. Tik susigrazink apsukriai, kad ne tu jo prasytum grizti, o jis prasytu atleidimo, bet tam reiks laiko, o ypac jei pas juos dabar viskas labai idealu ir grazu. Cia keletas straipsniu, kuriu tikrai verta pasiskaityti:
http://gatve.delfi.l...a.d?id=18977502

http://www.straipsni.../puslapis/16596

http://www.ve.lt/nau...zinti-mylimaji/

Tai saunu, kad kita pasirodo prastesne, tada ivertina ka turejo ir ka prarado.

plius koks vaikiskas ir nebrendyla jis yra - net jeigu tikrai nuosirdziai jis isimylejo kita moteri, turejo ateiti ir saziningai pakalbeti ir viska jums pasakyti bei paaiskinti, o cia kaip su grindu skuduru - pasakoja kaip smagiai leidzia laika kartu.