Dvejojau - rašyt/nerašyt, pasidalint džiaugsmu šioje temoje ar ne - ar neįskaudinsiu, ar ne egoistiškai atrodys mano tokia žinutė. Bet kadangi rašiau anksčiau ir tiek pozityvo iš čia esančių sulaukiau, pagalvojau, kad negražu būtų vat taip dingt, nieko nepaaiškinus. O gal ir kruopelytę gerų emocijų į skyrelį įnešiu.
Rašiau, kad mano mamai, kuriai prieš trejus metus nustatytas kiaušidžių vėžys, aptiko žarnyne darinuką ir jį operavo. Niekas neabejojo, kad tai - ligos recidyvas. Prieš kelias dienas sužinojom biopsijos rezultatus - navikas ne vėžinis, o paprasčiausias pūlinys...
Ir Stratilatovas, operavęs ją gydytojas, ir Rudaitis - prižiūrintis ją dėl kiaušidžių problemų, sakė, kad neįtikėtina, kad stebuklas. Tik išleisdami vis tiek įspėjo neužmigt - diagnozė niekur nedingo.
Mama jau savo namuose - kas, kad sunkiai juda, kad dar pilvas kiek pūliuoja, kad kasdien sesutė ją perrišinėja, kad skauda. Ji džiaugiasi - sakė, negalvojo, kad kada nors taip džiaugsis, kad gyvena.
Ačiū, kad išklausėt ir palaikėt. Stiprybės, sveikatos ir - tikėkit stebuklais