Ar tikrinate vyro žinutes telefone, fcb, skype

#457
Tas šaltumas mane labai skaudino. Žinoma, kad kalbėjausi su juo, žinoma, kad klausiau, tačiau niekas negelbėjo. Jis sakė, aš toks esu, o tu prisitaikyk. Vakar labai daug kalbėjomės, jis verkė, prašė šanso, nori likti šeimoje, sako, kad jausmų jokių nebuvo, buvo tik susižavėjimas, kuris kaip jis sako praėjo. Sutiko su tokiais dalykais, apie kokius anksčiau net kalbėti negalėdavome. Sutiko perimti dalį buities, pagaliau pradėti remontą bute ir t.t. Žiūrėsim kaip seksis vykdyti žadėjimus. Jį labai nustebino mano reakcija į šį įvykį. Jis manė, kad aš nuplėšiu jai kudlas, o jį užmušiu blush2.gif , o gavosi viskas labai ramiai iš mano pusės. Viskas susidėliojo į savo vietas ir jokių klausimų man neliko. Pasidariau šaltesnė jam. Manau tai tik į gera. Ačiū merginos, Jūs man tikrai padėjote, į viską pažiūrėjau iš šono, lyg tai ne man nutiko smile.gif .
Atsakyti
#458
QUOTE(nonstop @ 2013 10 18, 08:46)
Tas šaltumas mane labai skaudino. Žinoma, kad kalbėjausi su juo, žinoma, kad klausiau, tačiau niekas negelbėjo. Jis sakė, aš toks esu, o tu prisitaikyk. Vakar labai daug kalbėjomės, jis verkė, prašė šanso, nori likti šeimoje, sako, kad jausmų jokių nebuvo, buvo tik susižavėjimas, kuris kaip jis sako praėjo. Sutiko su tokiais dalykais, apie kokius anksčiau net kalbėti negalėdavome. Sutiko perimti dalį buities, pagaliau pradėti remontą bute ir t.t. Žiūrėsim kaip seksis vykdyti žadėjimus. Jį labai nustebino mano reakcija į šį įvykį. Jis manė, kad aš nuplėšiu jai kudlas, o jį užmušiu  blush2.gif , o gavosi viskas labai ramiai iš mano pusės. Viskas susidėliojo į savo vietas ir jokių klausimų man neliko. Pasidariau šaltesnė jam. Manau tai tik į gera. Ačiū merginos, Jūs man tikrai padėjote, į viską pažiūrėjau iš šono, lyg tai ne man nutiko  smile.gif .

Teisingas požiūris mano nuomone thumbup.gif Taip ir reikia kaip su vaiku: prisidirbai, tai dabar pasitaisyk, būk geras mamai biggrin.gif
Sėkmės jums, gal ne viskas prarasta smile.gif
Atsakyti
#459
QUOTE(nonstop @ 2013 10 18, 09:46)
Sutiko su tokiais dalykais, apie kokius anksčiau net kalbėti negalėdavome. Sutiko perimti dalį buities, pagaliau pradėti remontą bute ir t.t. Žiūrėsim kaip seksis vykdyti žadėjimus.

Kaip bebutu sunku/skaudu Jums tai isgirsti, bet tolimesni geri santykiai labai priklausys ir nuo Jusu. Nespauskit vyro vykdyti pasizadejimus. Nereikalaukit pasikeisti 180% kampu vien del to, kad jis prasikalto. Tai, ta pats, kas silpnu gabumu mokini priversti per viena diena tapti desimtukininku.
Issiaiskinot, ir viskas. Vyras suprato, kad nori likti seimoj. Davet sansa jam, tai nereiskia, kad tuo sansu reiks mojuoti kiekviena karta uz neisplauta lekste.
Gerai, kad pasidaret saltesne jam. Dabar, pakol aistros nenurimo, reikia laiko apmastymamas, tiek Jums tiek jam. Linkiu sekmes ir tikiu, kad pas jus viskas bus gerai! biggrin.gif
P.s. Jei norit geru santykiu niekada negrizkit prie sitos temos. Ir negalvokit, kad vyras dziaugsis lengvai atsipirkes. Ne, js dziaugsis, kad turi tokia protinga moteri. Tyliai. biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo virga: 18 spalio 2013 - 08:40
#460
As visad galvodavau, kad jei nuklys i sona, dar ka prisidirbs, niekad neatleisiu, nepadlaiziausiu ir pan. Labai negraziai su mano kriksto mama pasielge jos vyras, bet kai jis jai paskambino ir pasake, kad ji reikia pavezeti, ji sutiko tai daryti....Buvau soke, o mano mama ramiai paaiskino: jeigu ji nori su juo gyventi toliau, tai ir pagelbes jam, nes reikia arba atleisti ir bandyt is naujo (geriausia bent jau garsiai neprisimenant blogybiu), arba iseiti su viskuo teskus skyrybu prasyma ant stalo. Tai ir pagalvojau...tiesa sako ta mano mama biggrin.gif noredami klijuoti seima, turim atleisti, kokiom salygom ta padarysim, kitas klausimas, bet atleisti reikia. O atleidus nebegalima, kaip ir virga raso, uz kiekviena neplauta lekste priminti jo nuodemes...
Vat del ko as netikrinu jokiu zinuciu....As manau, kad atleisti uz isdavyste negaleciau, todel ar pagavus ankstyvoj santykiu stadijoj, ar jau pasibaigus santykiams tai butu santuokos pabaiga. Bet nereikia manyti, kad esu ta durnele, kuria vyras apgaudineja, manau, kad be kazkokiu tikrinimu viskas ir taip yra akivaizdu, juk jauciasi is elgesio, is skambuciu, sms zinuciu yra kazkas sone ar ne...

Atsakyti
#461
QUOTE(nonstop @ 2013 10 17, 11:19)
Sveikos  4u.gif . Skaičiau, skaičiau ir nutariau papasakoti savo istoriją. Patikrinau vyro el. paštą ir radau tai ko net sapnuose nesapnavau. Įtarimų kėlė, nes užtrukdavo darbe, daug skambučių, ale darbinių ir t.t. Dabar kaip prisimenu tai tiek buvo meluota, išsisukinėta. Ne vieną kartą klausiau ar kas negerai, ar kažkokių problemų turi. Sakydavo, kad viskas gerai, tiesiog daug darbo naujame darbe. Vyras ir užmezgė romaną tame naujame darbe. Žinutėse daug seilėjimosi, meilės prisipažinimų, ėjimų iš proto. Aš kai sužinojau jau savaitę jų santykiai buvo nutrukę, kurie tesėsi apie 3 mėnesius. Jis ta tema nekalba. Pasakė tik tiek, kad tai buvo klaida, myli tik mane, niekada nenorėjo skirtis su manimi ir nori gyventi su šeima. Kalbėjau ir su ja. Jai sakė, kad skiriasi su manimi. Kodėl jų santykiai nutrūko, nežinau, vyras sakė, kad vieną rytą nubudo ir suprato, kad nesamonės vyksta.
Man labai skaudu. Nes turėjo daug progų prisipažinti, o jis sau ramiai toliau melavo išsišiepęs. Mane skaudina jo melas. Jis nori gyventi toliau su šeima, bet nenori ta tema kalbėti. Nieko nesako, nei kodėl tai įvyko, nei kokias išvadas padarė, nieko. Tiesiog turiu pamiršti.
Labai prašau minčių iš šono ir atleiskit už padrikas mintis, nes viskas labai šviežia ir labai skauda.


Perskaičiau jūsų istoriją ir man net viduriuose viskas apsivertė: lygiai taip pat prieš metus aš saviškį buvau prigavusi - rašinėjo el. pašte bendadarbei kaip jinai jam patinka, kokia ji graži, vadino ją gulbe, mona liza ir pan. Tada aš irgi pasiutau, bet jam ramiai pasakiau "atia, eik pas savo mona lizą ir gyvenkit abu laimingi, o aš su tavimi skiriuosi". Tai kaip šaltu vandeniu jį kas perliejo po mano tokių žodžių, maldavo, atsiprašinėjo, vapėjo, kad po visko jam belieka tik emigruoti, kilpą ant kaklo ir pan. nesąmones kalbėjo doh.gif Daug čia nesiplėsiu pasakodama kaip viskas toliau rutuliojosi - likom kartu, bet... visiškai juo nepasitikiu ir kartais taip sunku būna nuo juodų minčių ir įtarinėjimų, kad kaukti norisi verysad.gif Jums stiprybės ir svarbiausia išlaikyti blaivų mąstymą priimant sprendimus.
Atsakyti
#462
QUOTE(virga @ 2013 10 18, 08:28)
P.s. Jei norit geru santykiu niekada negrizkit prie sitos temos. Ir negalvokit, kad vyras dziaugsis lengvai atsipirkes. Ne, js dziaugsis, kad turi tokia protinga moteri. Tyliai.  biggrin.gif


Garantuota? Ne visi vyrai vienodi, mes negalim žinoti, ką galvos jos vyras. Aš nesakau, kad dabar kasdien reikia mojuot ta neištikimybės vėliava, bet o jeigu norisi kalbėti, jeigu skauda, jeigu liko kažkas nepasakyta... Tylėt, kad protinga atrodytum? O kaip jausmai? Ne visos taip gali... Jei man taip būtų tai tikrai nelaikyčiau savy vien todėl, kad protingose knygose taip rašo.
Atsakyti
#463
Ne visi žmonės vienodi. Kitas tą lengvą atleidimą, be priekaišto, palaikys labai geru dalyku sau ir vėl labai greitai atsipalaiduos 59.gif Čia jau tik autorei vienai žinot koks tas jos vyras ir kokia metodika būtent jam tiktų. Tiesiog netikiu, kad gali būti visiems pritaikomas tas pats sprendimas. Yra žmonių, kuriems viską nuolat reikia priminti, laikyti "ant trumpųjų".
Atsakyti
#464
QUOTE(carablanca @ 2013 10 18, 10:52)
Garantuota? Ne visi vyrai vienodi, mes negalim žinoti, ką galvos jos vyras. Aš nesakau, kad dabar kasdien reikia mojuot ta neištikimybės vėliava, bet o jeigu norisi kalbėti, jeigu skauda, jeigu liko kažkas nepasakyta... Tylėt, kad protinga atrodytum? O kaip jausmai? Ne visos taip gali... Jei man taip būtų tai tikrai nelaikyčiau savy vien todėl, kad protingose knygose taip rašo.


Ne apie vyrus, bet apie ta priminima....Ankstyvoj musu draugystes su dabartiniu vyru stadijoj as buvau nulekusi i sona ir vyras apie tai suzinojo. Pykomes, verkem, taikemes ir likom kartu. Dar po kiek ten metu susituokem, gime vaikai. Jis yra mano vyras, apie kitus negalvoju ir nenoriu galvoti, juolab apie ana is praeities. simtas metu jo nemaciau ir nebendrauju, bet kai vyras kartais uzmeta ta praeiti, noriu ji pakast po zemem, mane tas siutina ir pykdo. Galbut tai irodymas, kad viena karta suklydus niekada nebeturesi visisko pasitikejimo, kaip raso marijaj. Kita vertus, jei jau supratai, kad nori praleisti visa gyvenima su tuo suklupusiu zmogum, turi atleisti ir nebepriminti, o jei negali, tada skirstomes. Is tikruju galiu pasakyti, kad mane asmeniskai labai zeidzia, kad vyras kartais mesteli ta veikeja. As ir saves neteisinu, bet tuomet mes net zenoti nebuvom, draugavom, apie bendra gyvenima nelabai ir net kalbedavom, jis viename mieste, as kitame.....o ir amzius buvo doh.gif Zodziu...nemanau, kad atleidus ir pasiryzus pabandyti is naujo verta grizti prie iskaudinusios temos. 4u.gif Bet, zinoma, kiekvienam savo
Atsakyti
#465
QUOTE(vaiciuke @ 2013 10 18, 12:39)
Zodziu...nemanau, kad atleidus ir pasiryzus pabandyti is naujo verta grizti prie iskaudinusios temos. 4u.gif Bet, zinoma, kiekvienam savo


Bet aš kalbu ne apie priminimą, kaip prikaišiojimą progai pasitaikius, o apie pasikalbėjimą, kai to norisi. Kad ir marijaj atveju, gal jai būtų ramiau, jei ji su vyru pasikalbėtų, kas ją neramina. Ne priekaištų forma, o tiesiog, pakalbėti apie savo jausmus, būseną, lūkesčius... Juk mes nuolat kalbam apie tai, kad su partneriu reikia kalbėtis jei kas ne taip, tai kodėl apie neištikimybę kalbėtis tampa tabu. Kodėl galima pasakyti - "man liūdna, kad tu vėl pamiršai mūsų metines", bet negalima pasakyti "man sunku, kad aš tavimi vis dar nepasitikiu taip, kaip anksčiau."
Atsakyti
#466
QUOTE(carablanca @ 2013 10 18, 13:58)
Bet aš kalbu ne apie priminimą, kaip prikaišiojimą progai pasitaikius, o apie pasikalbėjimą, kai to norisi.


Suprantama 4u.gif ir manau, kad kalbetis reikia dabar, kai dar viskas sviezia, o ne paskui jau gyvenant susitaikius ir atleidus vis kystelt, nors tam nera jokio pagrindo...va sitai mane asmeniskai skaudina mano seimoje. tikiu, kad antros puses neistikimybe sirdy lieka visam laikui, bet nemanau, kad va taip gal;ima, kai liudesys uzpuola pasakyti: zinai man labai liudna, nes tu pries 5 metus su anuo daveisi.....niu man kazkaip nedera.....
Atsakyti
#467
QUOTE(carablanca @ 2013 10 18, 14:58)
Bet aš kalbu ne apie priminimą, kaip prikaišiojimą progai pasitaikius, o apie pasikalbėjimą, kai to norisi. Kad ir marijaj atveju, gal jai būtų ramiau, jei ji su vyru pasikalbėtų, kas ją neramina. Ne priekaištų forma, o tiesiog, pakalbėti apie savo jausmus, būseną, lūkesčius... Juk mes nuolat kalbam apie tai, kad su partneriu reikia kalbėtis jei kas ne taip, tai kodėl apie neištikimybę kalbėtis tampa tabu. Kodėl galima pasakyti - "man liūdna, kad tu vėl pamiršai mūsų metines", bet negalima pasakyti "man sunku, kad aš tavimi vis dar nepasitikiu taip, kaip anksčiau."


ir kalbėta ir sakyta, nepriekaištauta, bet patikėkit, vyrai (maniškis ne išimtis) jau kaip nemėgsta tokio pobūdžio kalbų schmoll.gif
dažniausiai kai aš bandau pradėti link to kalbą, tai vyro reakcija būna: "nu kas ir vėl negerai?". Po kelių tokių bandymų viską ir užrauki, kam to reikia? Vėl kaupiesi savyje visą tą nepasitenkinimą, kol vieną dieną neišlaikiusi "sprogsti", o vyras į tai: "aa, ir vėl fazė užėjo?" Tai kaip kalbėt tada, jūs man pasakykit??
Atsakyti
#468
QUOTE(carablanca @ 2013 10 18, 11:52)
*Garantuota? Ne visi vyrai vienodi, mes negalim žinoti, ką galvos jos vyras. Aš nesakau, kad dabar kasdien reikia mojuot ta neištikimybės vėliava, bet o jeigu norisi kalbėti, jeigu skauda, jeigu liko kažkas nepasakyta... Tylėt, kad protinga atrodytum? O kaip jausmai? Ne visos taip gali...
**Jei man taip būtų tai tikrai nelaikyčiau savy vien todėl, kad protingose knygose taip rašo.

* Ne, kasdien, kas antra diena, kad rupuze nepamirstu, ka man teko iskenteti. lotuliukas.gif
** Jei, Jums taip atsitiktu, paleiskit vyra geriau is karto. Sutaupysit sau ir jam laika. Nes, anksciau ar veliau issikirsit. Ir, neskaitykit protingu knygu. Durniai jas raso. schmoll.gif

QUOTE(Vicious Vici @ 2013 10 18, 12:08)
Ne visi žmonės vienodi. Kitas tą lengvą atleidimą, be priekaišto, palaikys labai geru dalyku sau ir vėl labai greitai atsipalaiduos 59.gif Čia jau tik autorei vienai žinot koks tas jos vyras ir kokia metodika būtent jam tiktų. Tiesiog netikiu, kad gali būti visiems pritaikomas tas pats sprendimas. Yra žmonių, kuriems viską nuolat reikia priminti, laikyti "ant trumpųjų".

Atleidus, nereikia uzsideti aureoles. Vyras gali dar ir dar karta nueiti nepriklausomai ar prikaisiosi ar ne. Gal, net greiciau nueis i sona, jei prikaisiosi.
Jam nebus ka prarasti. Va, del to, verta susilaikyti nuo begalinio saves gailejimo. Vyrai bijo prarasti stiprias, savim pasitikincias moteris.
Su tuo pavadeliu, tai prajuokinai. Ar idomu su tokiu vyru gyventi? g.gif
Atsakyti