Įkraunama...
Įkraunama...

Angelėlių mamyčių svetainė

QUOTE(beana @ 2006 09 06, 16:10)

Vėl nešioju po širdele savo mažą stebukliuką. Ir labai tikiuosi, kad greitai mano gyvenimas taps šviesesnis. Džiaugiuosi, kad ir tu nenuleidi rankų bei planuoji vaikiuką. Tikiuosi, kad mums visoms anksčiau ar vėliau gyvenimas vėl nusidažys šviesiomis spalvomis.

Labai džiaugiuosi už tave ir linkiu, kad viskas būtų gerai.
Atsakyti
QUOTE(Ram164 @ 2006 09 09, 17:48)
Na mergaitės pagaliau išdrįsau ateiti čia. Jennifer ačiū Tau už šį skyrelį, manau daug moterų padėkos kad yra kur parašyti, kam pasiguosti, paverkti, pakūkčioti ir išsilieti. As esu viena iš jūsų. Jau pusę metų kankinuosi, vis kovojau su liūdesiu, stengiausi pamiršti. Mano antroji mergytė- angeliukas paliko ir mus ir savo dvynukę sesutę... Paliko net negimusi...Todėl mano dukrytė gimė be sesutės jau 32-ą savaitę...visiškai nelauktai ir staigiai...ir daktarai dėl jos nesuteikė daug vilčių. Dabar tai- praeitis. Turiu nors vieną. Sandrą. Kada nors papasakosiu, nes kol perskaičiau jūsų postus- ašaros nepalieka akių ir sunku klaviatūroj rasti raides. Nežinau kodėl kilo tokia mintis, bet pasakysiu- to nepatyrusi moteris nesupras čia verkiančių.

mūsų skyrelis pildosi naujomis nelaimingomis dalyvėmis, nepasakysiu kad džiaugiuosi, bet nesakysiu kad labai ir liūdžiu dėl to kad mūsų daugėja, bet tik dėl to, kad vienai jau buvo pabodę su savimi bendrauti blush2.gif
Tik labai prašau, negirkite ir neliaupsinkite manęs, man tai labai nepatinka.
Pirmąjį skyrelį "pasimelskite už Karolytę" sukūriau praradusi viltį, "pasidalinkime savu skausmu-I" sukūriau tikėdamasi surasti tą viltį, kažkam pasiguosti, išsipasakoti.
Atsakyti
pagaliau vel forumas veikia
Atsakyti
Sveikos visos,

Ačiū Jnnifer už žinutę, ilgai nerašiau, nes tiesiog nesirašė, pasiskaitydavau ką rašote, bet įsiterpti neišeidavo. Sveikos ir visos naujai prisijungusios, gal nors truputį palengvės čia pabendravus, nes kiek žinau, tai vienintelė vieta visoje Lietuvoje, kur galima šia tema pasikalbėti. Aš seniau galvojau, kad galėčiau paguosti kitą žmogų išgyvenantį tokią netektį, bet dabar supratau, kad nemoku nei guosti, nei ką gražaus pasakyti, galiu tik verkti kartu ir tiek. Verkiu beveik kasdien, nors jau tiek laiko prėjo, jau daugiau nei metai, o skauda labai, kasdien apie tai galvoju ir nežinau ar kada nustosiu. Skauda žiūrėti į kitus mažus vaikus, nors jau šiek tiek sugebėjau išmokti neimti nieko į širdį, nemastyti, nes jei pradėčiau galvoti kiek dabar jai būtų laiko, ką mokėtų, tai turbūt išprotėčiau.

Sveikinu Beaną su didele laime, džiaugiuosi ir dėl Vildos. Ir labai labai džiaugsiuosi dėl kiekvienos iš mūsų, nesvarbu ar tai bus po pusmečio, metų ar trijų. Svarbu tai bus visoms ir labai laimingai ir gerai.
Beje, mano gyvenime irgi sužibo laimė, laukiuosi, norėjau ir jums pasidžiaugti, bet ne viskas buvo taip lengvai kaip norėjosi, nes nuėjus echoskopijai, gydytojai pasakė, kad vaikelis neauga, ašarų negalėjau sulaikyti, kitaip sakant verkiau balsu, manęs jau neguodė gydytojų žodžiai, kad ketvirtis nėštumų baigiasi persileidimais, kad tai normalu, man tai buvo nepakeliama, nebežinojau nei kaip toliau būti, nei nieko, buvo visiška neviltis. Ačiū Dievui, po kiek laiko gydytojai vis dėlto paneigė diagnozę, vaikelis nusprendė gyventi. Džiaugiuosi labai ir laukiu, jaučiu, kad tai jau kitas vaikelis, tikrai ne tas pats, nors tikiuosi, kad į mūsų šeimą sugrįš ir pirmasis vaikutis. Dabar pats rizikingiausias laikas jau praėjo, bet mes visos žinome, kad rizika yra visada. Drebu dėl visko, ir tikiu, tiesiog tikiu.
Visoms mums linkiu stiprybės ir vilties. Laikas eina, nestovi vietoje, nusineša didyjį skausmą, tik palieka begalinį ilgesį, kuris kiekvieną akimirką būna šalia ir su kuriuo reikia išmokti gyventi, ir kartu suvoki, kad gyvenimas nuo tos akimirkos negrįžtamai pasikeitė...
Atsakyti
sveikutės,
Matau, kad gyvenimas tikrai nestovi vietoje (kaip iki šiol atrodė), jau kaip kuriom jis keičiasi iš esmės clap_1.gif: tikiu, kad tikrai į gerąją pusę 4u.gif 4u.gif :4u:kitaip ir būti negali ... mirksiukas.gif
Atsakyti
Mantaute, džiaugiuosi už tave wub.gif Tikiuosi po truputį ir daugiau mūsų junksis prie nestuke.gif Ko visoms ir linkiu wub.gif Svarbiausia nepasiduoti liūdesiui ir nevilčiai, kad ir kaip sunku bebūtų.
Atsakyti
Beje, kaip su tuo meet'u gathering.gif ? Orai šala, paskui bus nesmagu ax.gif
Dabar dar saulytė šviečia ir susitikti kviečia, tai kaip, a??? mirksiukas.gif
Ar mes tik su Jennifer čia aktyvistės ir meet'ų mėgėjos? Negi kitoms visai neįdomu g.gif ??????????
Tai kaip gal įkalbėjau? gossip.gif gathering.gif 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo @Rasa@: 12 rugsėjo 2006 - 15:52
visada taip patikdavo Eric Clapton daina "Tears in Heaven". nors ir nezinojau sios dainos atsiradimo ir gilesnes prasmes, bet tryksdavo asaros besiklausant.
tik neseniai suzinojau, kad sia daina jis parase savo ketveriu metu suneliui, kuris iskrito is 53 auksto. nuostabus ir paparasti dainos zodziai.
stai cia isreikstas jo skausmas ir grazus pokalbis su savo angeleliu...



Ar zinosi mano varda, kai danguje tave sutiksiu
Ar jausiesi taip pat, jei danguje tave sutiksiu.
Turiu buti stiprus ir eiti pirmyn, nes zinau, kad dar negaliu danguje buti...

Ar laikysi mane uz rankos, kai danguje tave sutiksiu
Ar padesi man stoveti, kad danguje tave sutiksiu
Surasiu savo kelia per diena ir nakti, nes zinau, kad vis dar negaliu patekti ten, i dangu...

Laikas gali tave suzlugdyti, ant keliu parklupdyti
Laikas gali tavo sirdi sudauzyti ir tu maldauji...maldauji....

Uz duru tu yra ramybe ir as zinau- daugiau nebus asaru danguje...

Ar zinosi mano varda, kai sutiksiu danguje
Ar jausiesi taip pat, kai sutiksiu danguje
turiu buti stiprus ir eiti pirmyn, nes zinau, kad ten dar nepriklausau...

http://www.youtube.c...h?v=q-1pHylLK1A
Atsakyti
QUOTE(primavera @ 2006 09 12, 16:01)
visada taip patikdavo Eric Clapton daina "Tears in Heaven". nors ir nezinojau sios dainos atsiradimo ir gilesnes prasmes, bet tryksdavo asaros besiklausant.
tik neseniai suzinojau, kad sia daina jis parase savo ketveriu metu suneliui, kuris iskrito is 53 auksto. nuostabus ir paparasti dainos zodziai.
stai cia isreikstas jo skausmas ir grazus pokalbis su savo angeleliu...
Ar zinosi mano varda, kai danguje tave sutiksiu
Ar jausiesi taip pat, jei danguje tave sutiksiu.
Turiu buti stiprus ir eiti pirmyn, nes zinau, kad dar negaliu danguje buti...

Ar laikysi mane uz rankos, kai danguje tave sutiksiu
Ar padesi man stoveti, kad danguje tave sutiksiu
Surasiu savo kelia per diena ir nakti, nes zinau, kad vis dar negaliu patekti ten, i dangu...

Laikas gali tave suzlugdyti, ant keliu parklupdyti
Laikas gali tavo sirdi sudauzyti ir tu maldauji...maldauji....

Uz duru tu yra ramybe ir as zinau- daugiau nebus asaru danguje...

Ar zinosi mano varda, kai sutiksiu danguje
Ar jausiesi taip pat, kai sutiksiu danguje
turiu buti stiprus ir eiti pirmyn, nes zinau, kad ten dar nepriklausau...

http://www.youtube.c...h?v=q-1pHylLK1A

žinau šią dainą, ji mano pati mėgstamiausia iš jo dainų....
Deja, aš taip pat nežinojau jos sukūrimo istorijos.
Aš vėl verkiu....
Sveikinu mūsų nestuke.gif nestuke.gif (nestuke.gif ????)
o aš ruošiuosi visai kitokiam gyvenimo etapui ir man iš tiesų labai liūdna, gyvenu svajonėmis apie antrą vaikelį...
Atsakyti
O as per anksti apsidziaugiau savo aprimuse depresija, ji sugryzo. Sugryzo dar baisesne nei buvo. cry.gif
Atsakyti
man irgi didele depresija....
Tai kaip dėl susitikimo?
Manau kad nebėra noro susitikti irkalbėti apie skaudžius dalykus, prisiminti vėl viską, kai jūsų gyvenimuose vyksta stebuklai....
Atsakyti
Sapnavau šianakt sapną, kad pamatau kūdikėlį, paimu jį į rankas ir matau, kad jis visas šlaputėlis, aš garsiai klausiu, kodėl jis šlapias??? kartoju tą klausimą keletą kartų, ir atsibundu. Vis galvojau ką reiškia šis sapnas, ir šiandien ryte prisiminiau kažkada skaitytą istoriją, kaip viena mama labai verkė savo mirusios dukrelės, ir ji jai kartą prisisapnavo. Sapne ji buvo šlapia suknele, mama jos ir klausia, kodėl tavo suknelė šlapia? Ji atsako, kad tai tavo ašaros neleidžia jai išdžiūti. Galvoju reikia susiimti, gal tikrai, nuo mano ašarų mano angelėlis visas šlapias.

QUOTE(Jennifer @ 2006 09 12, 22:24)
man irgi didele depresija....
Tai kaip dėl susitikimo?
Manau kad nebėra noro susitikti irkalbėti apie skaudžius dalykus, prisiminti vėl viską, kai jūsų gyvenimuose vyksta stebuklai....


Aš manyčiau, kad jums labai reikėtų susitikti, norėčiau padrąsinti ir pakviesti naujai prisijungusias susitikti.
Rūta, Jennifer, lakykitės, dažnai apie jus galvoju, palaikau jus.
Atsakyti