Angelėlių mamyčių svetainė

Tokių kaip mes tikrai nemažai ,tačiau gyvenimas mus turbūt užgrūdino ir skūstis mes nemokam.

Tavo tiesa, bet męs ko gero net mažiau skundžiamės ir dejuojame nei kiti, ir kai pasiklausai, tos jų problemos atrodo tokios menkos, tokios juokingos. Na,bet juk kiekvienam savo...

Viešpats, kurdamas moterį, jau šešta diena dirbo viršvalandžius.
Pasirodęs Angelas paklausė:
- Kodėl tiek daug laiko praleidi prie jos?
Viešpats atsakydamas tarė:
- Ar matei instrukciją? Ji turi nebijoti drėgmės, bet būti ne plastmasinė; ją turi sudaryti 200 judančių dalių ir visos keičiamos; ji turi būti varoma vien juoda kava ir maisto likučiais; jos keliai turi būti tokio dydžio, kad ant jų vienu metu tilptų du vaikai, bet jai atsistojus atrodytų grakštūs; jos bučinys turi išgydyti viską, pradedant įdrėkstu keliu ir baigiant sudaužyta širdimi; ji turi turėti šešias poras rankų.
Angelą pribloškė šiai būtybei keliami reikalavimai.
-Šešios poros rankų? Na jau ne!, - sušuko Angelas.
Viešpats atsakė:
-O, ne rankose bėda. O trijose porose akių, kurios privalomos kiekvienai motinai.
-Ir visa tai tipiniame modelyje?, - paklausė Angelas, turėdamas omenyje tris poras akių.
Viešpats linktelėjo:
- Taip, viena pora akių, kad motina matytų kiaurai per uždarytas duris, kai ji klausia savo vaikų, ką jie veikia, nors ji tai jau ir žino. Kita pora akių – pakaušyje, kad matytų tai, ką jai reikia žinoti, nors kiti to net neįtaria. Ir trečia pora – štai čia, priekyje. Jos tam, kad ji pažvelgtų į neklaužadą vaiką ir be žodžių jam pasakytų, kad supranta jį ir myli.
Angelas bandė sustabdyti Viešpatį:
- Bet juk tai per daug darbo vienai dienai, pabaik rytoj.
- Bet aš negaliu, - paprieštaravo Viešpats – Aš jau beveik baigiu šį kūrinį, kuris toks artimas mano širdžiai. Ji jau pati save išsigydo, kai suserga ir gali pamaitinti šeimą iš 0,5 kg maltos jautienos bei gali priversti devynmetį palįsti po dušu...
Angelas priėjo ir palietė moterį:
- Bet ji tokia švelni, Viešpatie...
- Taip, ji švelni, – sutiko Kūrėjas. – Bet aš ją sukūriau ir tvirtą. Neįsivaizduoji, ką ji gali iškęsti ir kiek nuveikti.
- Ar ji moka mąstyti? – paklausė Angelas.
Viešpats patikino:
- Ji ne tik moka mąstyti, ji gali argumentuoti ir pagrįsti.
Tada Angelas kažką pastebėjo, ištiesė ranką ir palietė moters skruostą.
- Oi, atrodo, kad šis modelis praleidžia vandenį. Sakiau tau, kad bandai per daug visko į ją sukišti.
- Tai ne protėkis, - paprieštaravo Kūrėjas.- Tai ašara!
- Kam ta ašara? – nustebo Angelas.
Dievas paaiškino:
- Per ašaras ji gali išreikšti savo džiaugsmą, sielvartą, skausmą, nusivylimą, vienatvę, širdgėlą ir pasididžiavimą.
Angelas buvo sužavėtas:
- Viešpatie, tu – Genijus! Tu viską apgalvojai, nes moterys tikrai nepaprastos!

Moterys savo stiprybe stebina vyrus.
Jos augina vaikus.
Jos pakelia vargus ir negandas, velka sunkią naštą, ir tuo pačiu spinduliuoja laimę, meilę ir džiaugsmą.
Jos šypsosi, kai nori rėkti.
Dainuoja, kai nori verkti.
Jos verkia, kai yra be galo laimingos ir juokiasi, kai nerimauja.
Jos kovoja dėl to, kuo tiki.
Jos drąsiai pasipriešina neteisybei.
Jos nepriima atsakymo „ne“, kai tiki, kad yra geresnis sprendimas.
Jos atsisako naujų batų, bet nuperka juos savo vaikams.
Jos palydi išsigandusį draugą pas daktarą.
Jos myli besąlygiškai.
Jos verkia, kai jų vaikams sekasi ir džiūgauja, kai jų draugai gauna apdovanojimus.
Jų širdys plyšta, kai miršta draugas.
Jos sielvartauja netekusios šeimos nario, vienok, jos net tada būna stiprios, kai mano, kad daugiau nebeturi jėgų.
Jos žino, kad prisilietimas ir bučinys gali išgydyti sudaužytą širdį.
Moterys būna visokių dydžių, spalvų ir formų.
Jos važiuos, skris, eis, bėgs ar siųs el. paštu žinutę, kad parodytų kaip jus myli.
Moters širdis – štai kas priverčia suktis pasaulį!
Moterys ne tik gimdo.
Jos suteikia džiaugsmą ir viltį.
Jos užjaučia ir paguodžia.
Moterys gali daug ką pasakyti ir daug ką duoti.
Perduokite tai savo draugėms, kad prisimintų, kokios jos nuostabios...

Perskaičiau viską nuo pradžios iki galo,šaunuolė Tu.Mintys vertos dėmesio ir pagarbos žmogui jas parašiusiam

sveikos mamos
as netekau Deividelio pries 2men, cia prisijungiau tik pirma karta. Gyvenu anglijoje todel nutariau ieskoti uztarimo internete.Anglijoje irgi yra tokiu forumu, bet kazkaip artimiau sava kalba.
Ar jus seniai neteke savo Angeleliu?

Sveikutė,aš taip pat čia naujokė .
Perskaičiau visą temą ir supratau,vienos seniai,kitos visai neseniai patyrę šį begalinį skausmą.Tačiau šiame skyrelyje,kaip niekur kitur gali pajausti alsuojančią ramybę,užuojautą ir supratimą.
Pabendrausi - gal bent kiek bus lengviau

sveikutė, mūsų skyrelis dabar jau gerokai aprimęs, jei dar rastum senąją temelę "Paidalinkime savu skausmu mamoms netelusioms savo angelėlių", pamatytum kada ir kaip vuiskas pas mus vyko.
Vienos jau sulaukė metinių, kitoms jos artinasi, trečioms tai tik skausmo pradžia....
Aš savo Karolinytės netekau 2005.10.17. Jau greitai bus metai, o atrodo kad vakar visas tas košmaras prasidėjo. Kuo artyn ta data, tuo dar blogiau jaučiuosi, nebuvo nei dienos kad pie ją negalvočiau, tikrai nebuvo.
Apie mus gali paskaityti temelėje "Pasimelskite už Karolytę", ją sukūriau dar tada, kai ji buvo su mumis, bet labai sunkioje būklėje.
Jei gali ir nori, papasakok savo skausmą mums, gal tau palengvės, gal rasime paguodos žodžių, jei dar ne laikas, neprievartauk savęs ,dalinkis mintimis, išgyvenimais, jausmais, čia tikrai tam tinkama vieta, nes niekas geriau nesupras kaip tik tą patį patyręs žmogus...
Taigi, "sveika" prisijungusi.....

Tik čia aš radau paguoda, tik čia aš galėjau išsikalbėti ir man tikrai palengvėjo, dabar aš jaučiuosi žymiai geriau. Savo angeliuko netekau prieš metus ir aštuonis mėnesius. Ir nei su vienu artimu žmogumi nesidalinau savo skausmu taip kaip jį dalinausi čia.

Žinote, o man kilo tokia mintis, kad aki nors šiek tiek atsigausiu, kai grįšiu iš užsienio padirbėjusi, aš vis dėl to atidarysiu klubą ar kažką panašaus, kaip tai vadinasi, mamos netekusioms savo vaikučių. Nes ne kiekviena apie šį portalą žino, pagaliau ne kikeviena turi priėjimą prie interneto, todėl amanu, kad ir mūsų, šį skauskmą juntančių mamaų yra tikrai daug, labai daug.

Sveikute, gerai, kad neužsidarai su savo skausmu. Daugeliui iš mūsų šis skyrelis, tai kaip savotiškas psichologas. Tad jei norėsi išsilieti, kalbėk, čia visada rasi palaikymą ir paguodą. O savo dukrytės netekau šiek tiek daugiau nei prieš 8 mėn.

Sveikutė,
mano Angeliukas jau metai ir beveik mėnuo kaip danguje, sėdi ant debesėlio ir mus stebi...
Aš taip pat nežinau kaip dabar būtų jei ne forumas, čia išsikalbi, pasidalini skausmu ir daug lengviau...

Sveikutės,
Šiandien pas mus Anglijoj jau ir saulutė pradėjo šviesti, man ir nuotaika net pagerėjo. Prašysiu savo vyro, kai grįš iš darbo, kad nuvažiuotume ant kapelių, man ten taip ramu pasidaro.
Ačiū visoms Ramunei, Jennifer, Rūtai, Beanai ir Rasai už šilta priėmimą, siunčiu mūsų visų Angelėliams daug oro bučinių.
Laima