Tiesą sakai nefisa, jie save skaito žemės dievais, o mes vos neturėtume jiems tarnauti ir visko nuolankiai prašyti bei toleruoti jų elgesį.
Nusprendžiau - jokio kryžiaus nebus. O paminkliuką pašventinsime per metines, gal bus gražiau...
QUOTE(nefisa @ 2006 10 10, 11:16)
Žinot, skaitau aš pasvarstymus apie tų kunigų šventinimus ir nešventinimus ir verdu pykčiu. Atsimenu Haroldo mirtį ir kuomet visur buvo viskas greitai sutvarkyta. Laidojimo firma viską sutvarkė žaibiškai, nors buvo jau šeštadienio popietė, užsakė ir šarvojimo salytę kelioms valandoms. Viskas buvo sutvarkyta, beliko tik kunigą pasikviesti. Ir ką jūs manot? Viršuliškių bažnyčioje kunigas net nepasakė jokio užjaučiančio žodžio, o tik paklausė kur šarvosim ir sužinojęs, jog Pilaitėje pasakė : tai ką Pilaitės kunigai išmirė??. Nuvažiavom į Pilaitės koplyčią, o ten tuščia ir iki aštuntos valandos skambinom ir vaikščiojom aplink koplyčia, nieko neradom. O kai prisiskambinom, buvo dar kartą pasiusti po velnių, nes kunigas neturi laiko. Tik Jeruzalės bažnyčioje mums buvo pareikšta užuojauta ir pasakyta, jog kunigas tikrai atvažiuos. Tą dieną mano netekties skausmas buvo didžiausias, nes aš buvau ir panikoje ir isterikoje, kad mano angelėlio kapelis nebus pašventintas.
Ir kodėl turime eiti į bažnyčią ir mylėti Dievą, jei jo atstovai žemėje neatjaučia žmonių, negali pasakyti jokio paguodžiančio žodžio, o tik žiūri savo naudos ir gerovės. Ir jie matai to ar ano nedarys, nes jų dogmos neleidžia. O jų dogmos leidžia taip šlykščiai elgtis?
Ir kodėl turime eiti į bažnyčią ir mylėti Dievą, jei jo atstovai žemėje neatjaučia žmonių, negali pasakyti jokio paguodžiančio žodžio, o tik žiūri savo naudos ir gerovės. Ir jie matai to ar ano nedarys, nes jų dogmos neleidžia. O jų dogmos leidžia taip šlykščiai elgtis?
Na va, Nefisa, ir vėl sutapimų pastebiu. Lygiai taip pat mes ieškojome Pilaitės koplyčioje kunigo ar vikaro, jie ten dviese dirba. Beviltiška, skambinom ir telefonu ir važinėjom gal kokį 20 kartų - niekaip nesuradome. Visa laimė draugė patarė kreiptis į Žvėryno kleboną. Nuostabus žmogus, pasitikslino tik kodėl nepakvietėm kunigo pagal gyvenamąją vietą, ir atvažiavo. Be galo šiltai žmogiškai atliko apeigėles, laikė mane už rankų ir guodė. Tiesą sakant, labai nustebino, nesitikėjo tokio įsijautimo į mūsų padėtį. Pasakė tokius žodžius, kuriais ir dabar guodžiuosi: " vaikeliai ne jums jo reikia gailėtis ir verkti, dabar jis iš dangaus jus užjaus ir užtars pas Dievą".
Mes tik nenorėjome šarvoti, nes tai man atrodė per didelis širdies draskymas.
Tikrai per laidotuves didžiausia iškilusi probelma buvo: surasti kunigą, visa kitą vyko greitai ir sklandžiai.
Gal mano tikėjimas nelabai tvirtas, bet po nelaimės jis tikrai sutvirtėjo. Nepriklausau jokiai religinei bendruomenei, per drąsu save būtų vadint katalike, bet Dievu tikiu. Taip pat ir pomirtiniu gyvenimu, nes be galo noriu pamatyt dar savo angelėlį. Ir žinau, kad TEN mes susitiksim. O visi tie kryžiai, šventinimai ir t.t. tebus duoklė oficialiai bažnyčiai ir žmonėms.
QUOTE(Jennifer @ 2006 10 10, 11:22)
Tiesą sakai nefisa, jie save skaito žemės dievais, o mes vos neturėtume jiems tarnauti ir visko nuolankiai prašyti bei toleruoti jų elgesį.
Nusprendžiau - jokio kryžiaus nebus. O paminkliuką pašventinsime per metines, gal bus gražiau...
Nusprendžiau - jokio kryžiaus nebus. O paminkliuką pašventinsime per metines, gal bus gražiau...
Lygiai taip pat manau. O kunigai... Jei turės sąžinės, pašventins.
Beje, kartais jie vienas kitam prieštarauja. Prisimenu, kaip per mano 9 mėnesį nėščios draugės ir jos negimusio, bet šalia mamos karste paguldyto, kūdikio laidotuves kunigas gal porą valandų per mišias grąsino apdujusiam nuo skausmo vyrui ir tėvui pragaro bausmėm, vadino jį žudiku (jie važiavo automobiliu pirkti vežimėlio ir tirštam rūke susidūrė su kitu automobiliu; vyras lyg ir kaltas dėl avarijos buvo, bet... valandą niekas nestojo ir nenuvežė mano draugės laiku į ligoninę, nors vyriškis stabdė daugybę mašinų - daktarai sakė, kad ji mirė tik dėl to, kad nukraujavo). Kokią teisę kunigas turėjo taip daryti? Juk vyriškis visą gyvenimą jaus skausmą ir kaltę. Ne vieta ir ne laikas buvo tokiems užgauliojimams. Tas įvykis gerokai pakirto mano pasitikėjimą kunigais ir bažnyčia. Joks žmogus neturi teisės jaustis visagaliu.
QUOTE(Rugiaveide @ 2006 10 10, 11:55)
Lygiai taip pat manau. O kunigai... Jei turės sąžinės, pašventins.
Beje, kartais jie vienas kitam prieštarauja. Prisimenu, kaip per mano 9 mėnesį nėščios draugės ir jos negimusio, bet šalia mamos karste paguldyto, kūdikio laidotuves kunigas gal porą valandų per mišias grąsino apdujusiam nuo skausmo vyrui ir tėvui pragaro bausmėm, vadino jį žudiku (jie važiavo automobiliu pirkti vežimėlio ir tirštam rūke susidūrė su kitu automobiliu; vyras lyg ir kaltas dėl avarijos buvo, bet... valandą niekas nestojo ir nenuvežė mano draugės laiku į ligoninę, nors vyriškis stabdė daugybę mašinų - daktarai sakė, kad ji mirė tik dėl to, kad nukraujavo). Kokią teisę kunigas turėjo taip daryti? Juk vyriškis visą gyvenimą jaus skausmą ir kaltę. Ne vieta ir ne laikas buvo tokiems užgauliojimams. Tas įvykis gerokai pakirto mano pasitikėjimą kunigais ir bažnyčia. Joks žmogus neturi teisės jaustis visagaliu.
Beje, kartais jie vienas kitam prieštarauja. Prisimenu, kaip per mano 9 mėnesį nėščios draugės ir jos negimusio, bet šalia mamos karste paguldyto, kūdikio laidotuves kunigas gal porą valandų per mišias grąsino apdujusiam nuo skausmo vyrui ir tėvui pragaro bausmėm, vadino jį žudiku (jie važiavo automobiliu pirkti vežimėlio ir tirštam rūke susidūrė su kitu automobiliu; vyras lyg ir kaltas dėl avarijos buvo, bet... valandą niekas nestojo ir nenuvežė mano draugės laiku į ligoninę, nors vyriškis stabdė daugybę mašinų - daktarai sakė, kad ji mirė tik dėl to, kad nukraujavo). Kokią teisę kunigas turėjo taip daryti? Juk vyriškis visą gyvenimą jaus skausmą ir kaltę. Ne vieta ir ne laikas buvo tokiems užgauliojimams. Tas įvykis gerokai pakirto mano pasitikėjimą kunigais ir bažnyčia. Joks žmogus neturi teisės jaustis visagaliu.
Nu čia tai jau virš visko
Manau toks kunigas iš viso nevertas juo būti. O istorija be galo graudi ir šiurpi. 
QUOTE(nefisa @ 2006 10 10, 11:16)
Žinot, skaitau aš pasvarstymus apie tų kunigų šventinimus ir nešventinimus ir verdu pykčiu. Atsimenu Haroldo mirtį ir kuomet visur buvo viskas greitai sutvarkyta. Laidojimo firma viską sutvarkė žaibiškai, nors buvo jau šeštadienio popietė, užsakė ir šarvojimo salytę kelioms valandoms. Viskas buvo sutvarkyta, beliko tik kunigą pasikviesti. Ir ką jūs manot? Viršuliškių bažnyčioje kunigas net nepasakė jokio užjaučiančio žodžio, o tik paklausė kur šarvosim ir sužinojęs, jog Pilaitėje pasakė : tai ką Pilaitės kunigai išmirė??. Nuvažiavom į Pilaitės koplyčią, o ten tuščia ir iki aštuntos valandos skambinom ir vaikščiojom aplink koplyčia, nieko neradom. O kai prisiskambinom, buvo dar kartą pasiusti po velnių, nes kunigas neturi laiko. Tik Jeruzalės bažnyčioje mums buvo pareikšta užuojauta ir pasakyta, jog kunigas tikrai atvažiuos. Tą dieną mano netekties skausmas buvo didžiausias, nes aš buvau ir panikoje ir isterikoje, kad mano angelėlio kapelis nebus pašventintas.
Ir kodėl turime eiti į bažnyčią ir mylėti Dievą, jei jo atstovai žemėje neatjaučia žmonių, negali pasakyti jokio paguodžiančio žodžio, o tik žiūri savo naudos ir gerovės. Ir jie matai to ar ano nedarys, nes jų dogmos neleidžia. O jų dogmos leidžia taip šlykščiai elgtis?
Ir kodėl turime eiti į bažnyčią ir mylėti Dievą, jei jo atstovai žemėje neatjaučia žmonių, negali pasakyti jokio paguodžiančio žodžio, o tik žiūri savo naudos ir gerovės. Ir jie matai to ar ano nedarys, nes jų dogmos neleidžia. O jų dogmos leidžia taip šlykščiai elgtis?
Jo kai kurie kunigai tokie, kad nesupranti ko jie išvis ėjo kunigauti. Jokio žmogiškumo ir supratimo. Mums ir su vienu teko susidurti, tik dar tada kai bandėm dukrytę pakrikštyti. Tai paskui nuvažiavom pas pranciškonus ir nuo šiol turiu reikalų tik su jais. Tikrai nuoširdūs žmonės.
QUOTE(Jennifer @ 2006 10 10, 10:12)
Beje, vakar viena močiutė pasakė, kad jei paminkliukas be kryžiaus, tai kunigas nešventins. Ką Jūs manot? Manau, kam vaikeliui tą kryžių dar dėti, jei jau beveik visą gyvenimą jis tą kryželį nešė...
Aš lygiai tokios pačios nuomonės, ir tikrai nebus mūsų mažylei skirtame paminkliuke jokio kryžiaus.
O kada reikia paminkliuką šventinti? Aš šito net nežinojau....
Aš lygiai tokios pačios nuomonės, ir tikrai nebus mūsų mažylei skirtame paminkliuke jokio kryžiaus.
O kada reikia paminkliuką šventinti? Aš šito net nežinojau....
Paminkliukus dažniausiai šventina per metines arba iki jų.Dėl pašventinimo reikia atskirai paprašyti kunigo(bent pas mus tai taip)
Matau,kad daug diskusijų dėl kryžiaus
nesuprantu kodėl,juk tai ne blogio ženklas.Ant mūsų paminkliuko yra iškaltas visą paminkliuką užimantis piešinys,jei taip galima vadinti,du dideli angelai globojantys mažutį mūsų miegantį kūdikėlį ir tame piešinyje lyg tolumoje išryškėja kryžius.Kažkaip niekada jis man neužkliuvo,man tai reiškia Šventą vietą.
o aš nebenoriu jai dėti kryžiaus, ji jau jį atnešė kiek jai buvo lemta, nenoriu...
nesuprantu, kodėl turime daryti taip, kaip nori bažnyčia tam, kad būtų palaimintas nekalto vaikelio kapelis. Ar per mažai kentėjo vaikelis, o gal nepakankamai kenčiam mes, kad dar reikia taip tyčiotis. Ar ne mūsų teisė spręsti, ko norime savo vaikeliui?
Sveikos mergaitės. O aš kažkaip net negalvojau šventinti paminklo, o ar tai tikrai reikalinga??? Gal kada gyvenime, bet dabar tikrai apie tai negalvoju. Bet aplamai- koks tikslas šventinti paminklą- suprantu kai šventinami šventi daiktai: kryžiai, paveikslai ir t.t., tai tam kad to tikrojo šventumo įgautų , namai- kad geriau gyventųsi, o paminklas- kokiu tikslu? O jei dar ant jo nei kryžiaus nėr- tai gal todėl ir nešventina kunigai (kaip kažkas minėjo), nes kam akmenį šventinti.... reiks pasikonsultuoti su gudresniais....
, namai- kad geriau gyventųsi, o paminklas- kokiu tikslu? O jei dar ant jo nei kryžiaus nėr- tai gal todėl ir nešventina kunigai (kaip kažkas minėjo), nes kam akmenį šventinti.... reiks pasikonsultuoti su gudresniais....
QUOTE(vilda @ 2006 10 11, 07:05)
reiks pasikonsultuoti su gudresniais....
Kaip čia suprasti???
Ir ko čia nesuprasti, gudresni- tai kunigai, vienuoliai, pagaliau davatkos.... Na aš ne kaži ką toje religijoje suprantu, tai tikrai yra gudresnių (už MANE) žmonių ir norėčiau, kad man motyvuotai tą dalyką išaiškintų....
Man toks jausmas, kad Jenifer vėl ieškai progos kibti prie žodžių...
Papildyta:
Ir dar. Kai pasikonsultuosiu ir jums pasakysiu
Man toks jausmas, kad Jenifer vėl ieškai progos kibti prie žodžių...
Papildyta:
Ir dar. Kai pasikonsultuosiu ir jums pasakysiu
QUOTE(vilda @ 2006 10 11, 10:26)
Ir ko čia nesuprasti, gudresni- tai kunigai, vienuoliai, pagaliau davatkos.... Na aš ne kaži ką toje religijoje suprantu, tai tikrai yra gudresnių (už MANE) žmonių ir norėčiau, kad man motyvuotai tą dalyką išaiškintų....
Man toks jausmas, kad Jenifer vėl ieškai progos kibti prie žodžių...
Papildyta:
Ir dar. Kai pasikonsultuosiu ir jums pasakysiu
Man toks jausmas, kad Jenifer vėl ieškai progos kibti prie žodžių...
Papildyta:
Ir dar. Kai pasikonsultuosiu ir jums pasakysiu
Žinai, aš tikrai neieškau progų kabinėtis prie žodžių, ne toks aš žmogus ir neturiu tam laiko, noro bei energijos....
Tik keistai nuskambėjo ir tiek.
O kad paminklus šventina, tai nuo senų laikų ir taip jau yra priimta. Toks krikščionių katalikų(ir ne tik jų) paprotys.
