Įkraunama...
Įkraunama...

Angelėlių mamyčių svetainė

QUOTE(Jennifer @ 2006 10 11, 11:56)
Žinai, aš tikrai neieškau progų kabinėtis prie žodžių, ne toks aš žmogus ir neturiu tam laiko, noro bei energijos....
Tik keistai nuskambėjo ir tiek.
O kad paminklus šventina, tai nuo senų laikų ir taip jau yra priimta. Toks krikščionių katalikų(ir ne tik jų) paprotys.



Kodėl keistai nuskambėjo??? blink.gif

O man neužtenka paaiškinimo tik kad "nuo senų laikų visitai daro ir t.t." biggrin.gif Aš noriu gilesnio ir išsamesnio atsakymo kokiu tikslu. Ir tiksliai ką šventina- paminklą ar kryžių ant paminklo. Ir mano teisė tai išsiaiškinti. mirksiukas.gif Ir nemanau kad tai blogai.
Atsakyti
Užvakar viena mama, kurios aš nepažįstu, tik esu bendravusi internetu, bet kuri žino visą mūsų su Aliuku istoriją, mąstydama apie mus, parašė eilėraštį:

"Šaukiuosi paukštę savo ilgesio -
Atskrieki aidu mano nevilties...
Priminki balsą man taip mylimą,
Primink man žvilgsnį, deja...jau praeities.

Plazdėki paukšte mano ilgesio –
Raminki gėlą netekties.
Pažįstama ranka mane palieski,
Tik man pažįstama kalba kalbėk...

Nurimk, nurimki paukšte mano ilgesio –
Nurimk, sustoki, pailsėk...
Žinau ilgai, gal amžinai krūtinėje tūnosi
Primindama taip brangų veidą praeities...

Pabūki su manim manoji paukšte ilgesio –
Dar ne dabar ir ne rytoj, ne laikas dar –
Negersiu taurės užmaršties.
Pabūki su manim manoji paukšte ilgesio –
Primindama taip brangų veidą praeities... "

(Vilma)

Gera žinoti, kad mus kažkas visgi prisimena... Širdį užplūsta šiluma.
Atsakyti
QUOTE(Rugiaveide @ 2006 10 11, 14:38)
"Šaukiuosi paukštę savo ilgesio -
Atskrieki aidu mano nevilties...
Priminki balsą man taip mylimą,
Primink man žvilgsnį, deja...jau praeities.

Plazdėki paukšte mano ilgesio –
Raminki gėlą netekties.
Pažįstama ranka mane palieski,
Tik man pažįstama kalba kalbėk...

Nurimk, nurimki paukšte mano ilgesio –
Nurimk, sustoki, pailsėk...
Žinau ilgai, gal amžinai krūtinėje tūnosi
Primindama taip brangų veidą praeities...

Pabūki su manim manoji paukšte ilgesio –
Dar ne dabar ir ne rytoj, ne laikas dar –
Negersiu taurės užmaršties.
Pabūki su manim manoji paukšte ilgesio –
Primindama taip brangų veidą praeities... "

(Vilma)


Gražu cray.gif Negaliu skaityti be ašarų.
Atsakyti
O čia dar vienas eilėraštis, tarsi atspindintis visų mūsų jausmus (parašė Gintarė Valančiūtė):

"MALDA


Aukščiausios jėgos, aš kreipiuos į jus ir vėlei,

Bandydama palengvinti nežemiškas kančias.

Kodėl sužlugdėt tai, kuo taip aklai tikėjau?!

Kodėl nužudėt viltį ir svajas?!



Tapiau vaivorykštę, bet spalvos buvo tamsios…

Girdėjau paukštę – ne giedojo, verkė ji…

Juokiaus nakty, bet liūdnas buvo balsas…

Žvelgiau į saulę, bet mačiau tik skausmą jos širdy…



Ir niekas niekada nesužinos, kaip man nelengva,

Nes niekam neatversiu savo verkiančios širdies!

O, viešpatie, grąžink man tai, kas buvo šventa,

Suteik stiprybės žengt tolyn, suteik vilties!"

Atsakyti
Gyvenime juk būna visko,
Taip lengva iš pradžių,
Kol nepažįsti skausmo,
Ir vingiuojančių kelių.
Tada tik pradedi suprasti,
Kad daug klaidu darai,
Ir ašaros,kur rieda,
Tau primena vis tai.
Tačiau žmogus yra žmogus,
Ne veltui skausmą širdyje,
Nors ir bebūtų jam sunku,
Jis paslėpia po šypsena veide.
Jis slepia ašaras nakčia,
Nuo matančių akių,
Ir stengias vėl pakilt aukščiau,
Iš gilesnių duobių.

Liudesys.
Atsakyti
O mano Angele,
Tave balsu šaukiuosi,
Kur tu esi?
Tu mano širdyje...
Nešiosiu ten tave
Per amžių amžius,
Nešiočiau ir ant rankų,
Jei būtum Tu šalia...
Kiekvieną naktį aš Tavęs vis laukiu,
Kiekviną dieną mąstau apie Tave.
Kodė? Kodėl gržiausios mūsų dienos
Jau praeity,
Pasiėmė kažkas....
Atsakyti
QUOTE(Jennifer @ 2006 10 12, 00:41)
O mano Angele,
Tave balsu šaukiuosi,
Kur tu esi?
Tu mano širdyje...
Nešiosiu ten tave
Per amžių amžius,
Nešiočiau ir ant rankų,
Jei būtum Tu šalia...
Kiekvieną naktį aš Tavęs vis laukiu,
Kiekviną dieną mąstau apie Tave.
Kodė? Kodėl gržiausios mūsų dienos
Jau praeity,
Pasiėmė kažkas....

grazu wub.gif
suvirpina pacia giliausia sirdies kertele blush2.gif
Atsakyti
Visų Jūsų eilės - tarsi mano sielos šauksmas... Ačiū.
Papildyta:
O šiaip... Šiandien pykstu, nes pastatė paminkliuką jau, ir jis man visai nepanašus į debesėlį ir lyg per mažas... Žodžiu, ne visai toks, kokio norėjau.
Atsakyti
Na ir aš susinervavusi dėl paminkliuko, susibariau su vadybiniku, padarė ne tokį kokio norėjome, išskaptavo visą širdį, nepadarė arkos.
Baisia susinervavau, šiandien dar važiuosime žiūrėti ir kažką bandyti keisti, nes naujo jau nebespės padaryti iki metinių.
Atsakyti
QUOTE(Jennifer @ 2006 10 12, 10:56)
Na ir aš susinervavusi dėl paminkliuko, susibariau su vadybiniku, padarė ne tokį kokio norėjome, išskaptavo visą širdį, nepadarė arkos.
Baisia susinervavau, šiandien dar važiuosime žiūrėti ir kažką bandyti keisti, nes naujo jau nebespės padaryti iki metinių.


Na bet aš nesuprantu - argi jie negirdi, ko žmonės prašo? juk matyt nupaišoma viskas, lyg ir suderinama doh.gif
Jie matyt daro taip, kaip jiems lengviau - o jau poto jūsų reikalas ką darysit - jie juk žino, kad laikas spaudžia...............
Baisūs žmonės schmoll.gif
Atsakyti
Mūsų paminkliukas panašus ne į debesėlį, kaip norėjau, o į pagalvę... O dailininkas dievagojasi, kad padarė debesėlį... Angeliuko paveikslą padaviau pati, kokio norėčiau, tai jis "pagrąžino"... Kadangi viską iš karto jau ir kapinėse pastatė, tai nelabai išeis pakeisti... verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Rugiaveide @ 2006 10 12, 18:04)
Mūsų paminkliukas panašus ne į debesėlį, kaip norėjau, o į pagalvę... O dailininkas dievagojasi, kad padarė debesėlį... Angeliuko paveikslą padaviau pati, kokio norėčiau, tai jis "pagrąžino"... Kadangi viską iš karto jau ir kapinėse pastatė, tai nelabai išeis pakeisti...  verysad.gif


Neturiu žodžių..........
Atsakyti