QUOTE(alfija @ 2006 06 13, 08:22)
kodėl aip sprendžiu?Todėl kad tau tiesiog labai reikia poilsio,arba kaip sakoma,paleisti skausmą.aš turiu savo praradimą ir žinau apie ką kalbi tu ir galiu puikiai suprasti,nenorėjau įžeisti,bet jau reikia grįžti pas savus ir pradėti gyventi,galbūt ir nuo nulio,nežinau.Bet tikrai reikia.Per ilgai užsibūti skausme nėra pats geriausias pasirinkimas,nei savo, nei kitų atžvilgiu.O kodėl pas specialistus,tai kad reikia ir tiesiog reikia,kad padėtų kažkas palaidoti,tegu ir patį artimiausią ir mylimiausią,bet jau palaidoti.Kaip ten bebūtų,bet mūsų per monitorių nesigirdi ir visos užuojautos yra tik užuojautos,o kas tave skatintų eiti pirmyn,kartais reikia ieškoti ilgai,ir dažniausia artimieji negali to nei atrasti nei parodyti.Tu nieko neišduosi ir neprarasi ,jei galvosi šiektiek mažiau,jei tuos video įrašus žiūrėsi rečiau.Pailsėk.Žinai jei būtumėm labai čia visi turtingi,tai sakyčiau išvažiuok pakeliauti.Tikrai su geriausiais linkėjimais,man tavęs tiesiog gaila,o kartais yra ir baisu dėl tavęs
didelės tau stiprybės
Tikrai labai nuosirdziai dekoju uz rupesti.
Bet specialistais as nusivylusi, tiksliau tai man laiko svaistymas, ne pas viena ir ne karta ar du esu buvusi. Nuo paauglystes turejau bedu del silpnos nervines sistemos.
Pailseti zinau tikrai kad reikia, pati tai puikiai jauciu, bet dabar nera nei galimybiu, nei laiko. Juk saugau maza mergyte, teveliai eina i darba, vyras tik nuo rugpjucio pradzios atostogaus, na ne vien tik noro reikia, jis siuo atveju nepades.
Video irasus as tikrai ne daznai ziuriu, nesedziu istisdai apsizliumbusi, is tiesu, jau senokai susitvardziau ir laikas nuo laiko issiverkiu kai pribresta tam reikalas.
As is tiesu nelabai isivaizduoju kad apie ja kazkada nebegalvosiu, tai bus tol kol as busiu gyva, bet tos galvojimo stadijos palaipsniui keiciasi, dabar jau pajegiu prisiminti visa kas buvo gera ir grazu, kartoti savo kalboje jos sakytus zodelius, susigraudinu kartais, zinoma, atsidusti giliai ir vel toliau gyveni.
As gyvenu pilnaverti gyvenima, nieko man blogo tikrai nera, tik ji visada buvo ir bus mano isrdyje ir mintyse, as to ir nenoriu keisti, dar labai anksti, neprievartausiu saves, nuo jos mirties dienos prisiekiau sau, kad darysiu viska tik taip ir tai ka liepia mnao sirdis.
Taip ir yra.
Siandien vel liudna diena, mire vyro mociute...
, siaip as jausdavau savo O, bet galvoju kad gal dar anksti jai, ir man kazkas bando kabintis 
, jai ji skirta tik senbuvems pasakykit, tikrai nepyksiu, ir grysiu i kita temele.
Seniai seku jusu temele-isgyvenu tuos pacius jausmus,tik rankos nekyla rasyti.Na,tiesiog kartociausi...
Nors...ka cia ir kalbeti...Jus ir taip nezmoniskai stiprios. 
, tai net juokas ima iš jos tų problemų, dukra išsivežė anūkus į angliją tai verkia ir visom mums galvas išūžė. Sakau aš jai, kad juk tik išvažiavo jie ir žymiai geriau jiems bus su mama nei su močiute.Dabar jaunesnioji dukra išvažiuoja pas sesę į Londoną, o ji vėl rauda, tai tegu džiaugiasi , kad savarankiška nori būti.Ar gi čia problemos palyginus su musiškėm. Jinai žino, kas nutiko mano sūnui, niekad nepaklausia kaip išgyvenu tai, tik jos problemos yra didžiausios.Kažkada skambina man vaikas į darbą verkdamas, kad jam liūdna vienam, o ji tu čia kaip kokia verslininkė su telefonu lakstai, pasakiau, kad mano mažius verkia vienas, liūdi tai iškart užsikimšo.
