Angelėlių mamyčių svetainė

Na, šiandien pagaliau patekau pas gydytoją: nuėjau į polikliniką nuo 7 val ryto, buvau šešta eilėje, kai gydytoja nuo 8 val dirba... Prastovėjau valandą lauke, paskui dar valandą eilėj pralaukiau, besinervuodama, ar spėsiu vyrą į darbą išleisti... Priėjau, spaudimas šokinėja, bet man šiandien tai jau galvos neskauda... Pakraipė galvą, sako: gal migrena? O aš tai gi žinau, kas yra migrena: sergu nuo paauglystės, ji pas mus paveldima. Nepanašu tai į migreną: tavaruoja, tiksi akyse, galva plyšta - ir taip 4 paras. Žodžiu, gavau siuntimą pas neurologą antradieniui, tai eisiu. Tik bijau: juk mano mažylis mirė nuo galvos smegenų vėžio... O viena iš numanomų vėžio priežasčių - stresas... Tikiuosi, bus kas nors pagydomo bent jau... O rytoj darysiuos tyrimus visokius.
Martynas šiandien nebevemia, temperatūros nėra. Gal ir virusas buvo, gal bananų "padaugino" - kas žino. Bet kokiu atveju, vaikų gydytoja žinojo nuo pat pradžių, bet pasirodžiusi nebuvo... Nepasitikiu aš ja, bet neturiu iš ko rinktis: ji pas mus miestely vienintelė...

Sveikutės, na pagaliau pastatė paminkliuką, pažiūrėkite ir įvertinkite...
http://public.fotki....ngelas/pa1.html
http://public.fotki....ngelas/pa6.html
http://public.fotki....ngelas/pa9.html

Labai gražus paminkliukas ir originalus. Tik taip norėtųsi dalintis ne paminkliukų nuotraukomis, o gyvų mūsų angeliukų.

LABAI GRAZUS PAMINKLIUKAS

dėkoju, mes irgi patenkinti, vakar dar vežėmės kunigėlį iš Karmėlavos, pašventino, nieko nesakė kad nėra kryželio, pašventino be kalbų, tik besimelsdamas, ten kur reikia pasakyti žodžius"krikščionė", paklausė ar krikštyta. Labai patenkinti likome. Nuosstabus kunigas, tikrai, mes ten vasarą krikštijome draugų sūnelį, labai patiko...

Iš tikrųjų gražus akiai ir mielas širdžiai paminkliukas.Matau, kad suplanuota ir smulkiausios detalės.Mes kaip statėm paminkliuką savo Karoliukui irgi ilgai ieškojom, važinėjom po kapines, piešėm, braižėm, kad gautūsi artimas sielai paminkliukas, kad atėjus i kapines jaustumėmės kaip ramybės oazėje, kur guli musų brangiausias turtas, ir kur šalia atsigulsime ir mes su vyru... Tik nuoširdus patarimas tau ir tavo šeimai:važiuokit i kapelius tada, kaip jausit, kad norisi ten buti, neforsuokit per jėgą.. Pirmus metus aš ėjau beveik kasdien(dirbau šalia, tai per pietų pertrauką vis nueidavau pas savo grožį), o paskui sekė tarpas, kad erzino ten buvimas, jaučiau kad mano Karoliukas yra šalia manęs, o ne šaltoje žemėje, ir užknisdavo žmonių gailesčio perkreipti veidai, o dar blogiau-smalsumo, kaip aš jaučiuosi, ar dar sugebu gyventi, todėl ant kapų važiuodavome kas dvi savaites, o su savo brangenybe kalbėdavau ir kalbuosi kasdien, savo namuose, mašinoje, lauke... Pasilgau be galo, be proto, be.... Viską atiduočiau, likčiau nuoga basa, kad atsidarytų durys ir vėl pamatyčiau savo didžiausią turtą sveiką ir gyvą..Trūksta mums jo labai, labai.Nors auga Žygimantukas (jau pusės metukų vyrukas, sėdi, turi dantuką), Mindaugėlis laksto po koncertus, su klasiokais tūsus, bet Karoliuko ilgesys be galo stiprus.Žiūriu aš i jo nuotraukyte ir galvoju-praėjo beveik 4 metai, kaip jo netekau, dabar butų septintokas, kaip butų gerai, kad butume visi penkiese!!! Nors kita vertus taip ir yra, mes ir esam penkiese, bet mes, žmonės, esame netobuli, daug ko nematome aplinkui, apie tai sužinome tik iš sapnu, arba mums manomų -netikėtumų.. Taigi sėkmės, Karolytės tėveliai, laikykitės, patys nuoširdžiausi linkėjimai nuo Karoliuko šeimos!

Jennifer, labai gražus pamikliukas. Pažiūrėjau nuotraukas ir širdį suspaudė. Su tokia meile ir kruopštumu viskas apgalvota ir padaryta. O kai pamačiau išdeliotus žodžius : Mylim tave. Nebegalėjau susivaldyti... pasiilgau savo mažiuko, atsimenu kiekvieną jo judesėlį per tas kelias mūsų buvimo drauge dienas. Gyvenimas tęsiasi. Nepasiduokim.
Ir gal kada nors, o tikiu kad taip ir bus dalinsimės kitokiomis nuotraukomis.

Sveikutė,
Na, išties laaaabai gražu.

Ačiū jums visoms už gražius žodžius...
Taip, planavome labai ilgai paminkliuką ir visa kita, išėjo ne taip kaip buvome suplanavę, bet žymiai gražiau, matyt JI pati viską sutvarkė taip kaip norėjo.
Aš nejaučiu Jos ten, jaučiu JĄ šalia, namuose, bet kadangi ilgai negalėsiu nuvažiuoti prie JOS kapelio, dabar, kol dar liko kelios dienelės, darau tai kasdien...

Gražus ir šiltas paminkliukas... Aš savo mažiuko kapinėse irgi nejaučiu: tarsi kažkas netikra. Bet vis einu kas savaitę...
O Karmėlavos kunigas tikrai labai geras: jo elgesys kažkiek reabilitavo mano santykius su kunigais iki tol.
Pasimeldžiau už Karolytę šiandien namie, nes vis dar neaiškiai jaučiuosi: krečia drebulys, silpna, skaudena galvą... Na, antradienį bent jau gal žinosiu, kas čia man, po galais, darosi... Iki Aliuko ligos buvau stipri ir sveika.

[quote=Jennifer,2006 10 19, 20:56]
Sveikutės, na pagaliau pastatė paminkliuką, pažiūrėkite ir įvertinkite...


Labai gražu ir originalu ,Jennifer.

Deja ir aš jau lankau tik Agnytės kapelį.... Trys savaitės ir kelios dienos kai jos nebėra. Tiek kartu su šiurpu ir ašaromis bandžiau įsivaizduoti kaip... kada...o gal... Bet kad taip skaudu ir sunku bus... STEBUKLŲ NEBŪNA.

Nuoširdi užuojauta Jūsų šeimai.