problemos su mama

nematau už ką čia dėkot, pati nervuota ir dukrai nervus tampo

lengva ant mamos suverst visas pasaulio nuodemes ir viskuo ja kaltint man tai atrodo sventvagiska, nes pati augau be mamos. ji tiesiog mire. ir dabar as pati ja esu. niekas, o niekas taip nemyli savo vaiko, kaip motina. net ir ta nedekinga egoista paaugli. tik tiek, kad is paauglystes deretu isaugti daugmaz laiku.

matomai dar pati nesi suaugus kad taip kalbi.


Pritariu visom mamų nuomonėm, turi pačią geriausią mamą, mylėk, gerbk, klausyk ji tau linki tik geriausio suprasi kai būsi pati mama. Mano vyriausiam sūnui 19 metų ir man negėda pripažinti, kad aš jam ir skambinu ir žinutes rašau, o ką aš galiu padaryti juk aš jį labai myliu kaip ir kuri kita mama.Man rūpi ką jis veikia, jei pasako, kad eina pas draugę aš pasiskambinu ir paklausiu kada grįš, žinoma bamba kad kontroliuoju, bet jis man rūpi. Nepyk ir tu ant savo mamos juk tu visai jaunutė, praeis metai kiti nemaištausi taip, ir santykiai su mama bus kitokie kaip draugių, nes pati rašei kad tavo mama jaunatviška.
O dėl tėčio, ir pritariu nuomonėm, kai mama bus geros nuotaikos kai būsite dviese be pašalinių ausų, užsimink, kad pavyzdžiui norėtai per atostogas, ar kokį savaitgalį pasisvečiuoti pas tėtį, pastebėsi situaciją ar gerai jautiesi, ar pasiteisina tavo lūkesčiai, gal mama pripras, jei tau patiks manau tikrai leis pagyventi pas tėtį, jei jis žinoma yra normalus negeriantis vyras. Bet patarimas vienas: neskubėk kelti sparnus iš mamos namų, nes niekur kitur nepažadins rytais skanus blynų kvapas, ir niekas nelauks tavęs sugrįžtančios kaip mama.

O man paskaičius autorės "problemą" atrodo, kad problemos kaip ir nėra.
Visų pirma matau kaprizingą paauglę, kuriai viskas negerai. Taip, paauglystė yra sunkus metas, kai atrodo, kad niekas tavęs nemyli ir niekas nesupranta, tačiau....
Miela autore, jūsų mama (mano nuomone) stengiasi rasti "priėjimą" prie jūsų, todėl ir elgiasi kaip šešiolikmetė (lenda prie jūsų, ale nori žaisti ir pan.) Jos skambučiai jums ir teiravimasis kada grįšite, kur esate ir pan. yra visiškai normalu: ji jaudinasi dėl jūsų, juk jūs jos vaikas ir jums dar tik 16! Mano tėvai man skambindavo ir kai man 16 metų buvo, ir kai 20 m. Net ir dabar, kai jau nebegyvenu su jais ir važiuoju kur į tolimesnę kelionę, jie prašo pranešti, kai pasiekiu tikslą. Ir tai, autore, yra normalu.
Matosi, kad esate priešiškai nusiteikusi prieš mamos draugą. O kodėl? Jis jums trukdo? Juk mama kuriasi sau gyvenimą ir ji turi teisę vėl mylėti. Juk nesiprašo jis į jūsų tečio vietą. Ar prašosi?
O tas varymas pas tėtį, tai... Tiesiog tėvai netekę kantrybės kartais pasako mums nemalonių dalykų. Bet neretai mes patys juos išprovokuojame. Manau, kad jūs ne kartą esate netiesiogiai mamai pasakiusi apie norą gyventi pas tėtį. O pas tėtį gyventi jūs norite nes jis jus šiuo metu lepina, ar ne? Tik kaži ar taip pat būtų, jei jus atsikraustitumėt pas jį... Pamėginkit ir pamatysit Tada tėvai apsikeis rolėm: mama jus lepins ir nieko nedraus, nes matys jus rečiau, o tėtis perims auklėjimą.
Nesupykite, bet jūs neesat jau tokia didelė ir suaugusi, kaip jums atrodo. Šiuo metu jūs dar tik pradedat mokintis būti "didele". Aš suprantu, kad tai yra nelengva, bet pasistenkit suprasti savo aplinką, nes jie jums nori tik gero. Pati pagalvokit, ar bandytų mama su jumis bendrauti, ar skambinėtų jums, ar domėtųsi jumis jei nerupėtumet...?

Aš ir taip manau, problemos nėra tiesiog papraščiausia situacija kokių būna daugelyje šeimų- paauglystė.

kodėl nesąmonės? argi gali atsakyti už kitą moterį? Įvairiai sureaguoja mamos,kai vaikai panori eiti pas tėvą,jau buvusį vyrą ir pan.
šiaip čia visos pavarėt ant paaugliokės,bet... bent jau mano aplinkoj tai tikrai įvairių santykių tarp mamų ir dukrų yra.

Nesamones tokios, kad paaugle, visko pertekusi(ji juk meile dabar supranta pirkiniuose, nes ir tetis jai perka ten viska ir mama pinigu duoda) nezino ko nori, is sono ziurint ji turi normalia motina, kuri ja rupinasi. Na paaugle aikstinga ir tiek, galbut eilini karta susipyko su mama, kad jos kazkur neisleido ir kyla vejai galvoj, cia parase. Galvoju, kad net nebeskaito, nes problemos jau ir nera senai.
O apie ta moteri - na tai ko jai dabar neleisti bendrauti ir nors pasisveciuoti per atostogas pas teva? Na issiskyre, tai issiskyre, jis mergaiciu tevas ir turi teise i savo vaika. Ir pati jai nauja drauga turi, tai kad problemos isvis nematau.

Mano vyriausiajam jau 30 metų, bet, taip išeitų, kad kai jis atvažiuoja pasisvečiuoti, aš irgi jį "kontroliuoju", t.y., prašau pranešti, kada ketina išeiti ir grįžti, o pasikeitus planams - apie tai irgi pranešti. Iš dalies tai darau todėl, kad noriu planuoti savo laiką (kada ruošt pietus ar vakarienę, nesuplanuot kitų darbų tam laikui, kai bus anūkai ir t.t.), kiek ir kokio maisto pirkti, rakinti namus iš vidaus, einant miegoti ir pan. Kita vertus, mano vaikai, nors jau ir suaugę, man rūpi ir visada rūpės, todėl ir prašau pranešti, kaip sekėsi kelionė, ezaminas ir t.t.

O dėl bambėjimo... Maniškiai paauglystėje nebambėdavo, nes matė, kaip dėl kitų brolių/seserų jaudindavausi ir kodėl, ir Jūsų sūnus, turbūt, supranta, kad ne kontroliuoti jį norit, bet naturaliai rūpinatės, o pabamba tik "formaliai"?

bet juk paaugliui tai yra problema. negalima nuvertinti ir paniekinti jo problemos. jis irgi zmogus. ir buttent taip mato dabar savo reikalus - problematiskai. as tai tik noriu nuraminti, cia yra baigtinis procesas, einant laikui viskas tik geres. laikas vaiko naudai eina tokiu atveju, tereik kuo ramiau islaukti ir sprendimai teisingi savaime rasis. per jega nieko daryt negalimja tokiu metu. paauglei cia. motinai kitaip pasakyciau jei ji rasytu.




cambala, as kai dirbau aukle tai pas tuos zmones lentynoj buvau uzmaciusi tokia knyga " vaiku meiles kalbos". ir ja perskaicaiu kol vaikai miegodavo pietu. tai ten raso apie tokius atvejus, kai zmones meile supranta per dovanas. tqai nera kazkas blogo.

nu taigi visko būna. visokių žmonių būna. teko sutikti moterų,kurios pavydi vyro dėmėsio jų abiejų dukterims... nu tipo va kaip jis dukras myli,manęs tai taip nelepina.
šiaip jeigu kalbant bendrai,tai tikrai yra moterų,kurios pavydi,nepatenkintos dėl to,kad vaikai su buvusiais vyrais bendrauja. vat pavydi ir tiek. kažkada rodė laidą kaip 4 vaikai pasirinko gyvent ne su mama,bet su tėčiu po skyrybų,tai mama buvo baisiai pikta ant tų vaikų,kokie jie nedėkingi ir t.t.

Tai gal taip, as ir pati savo vaikui nieko negailiu, na nenoriu jo ''papirkti'', bet man tiesiog viduj malonu, kad jis turi norima daikta ar gali nueiti i koki kluba ar picerija su draugais.
As, beje, vaikystej irgi turejau ta ar ana. Bet tevus mylejau ne todel, kad man kazka pirkdavo.
Dabar kai jau pati esu paauglio mama, tai suprantu, kad pinigai prie tos meiles visai nesirisa, bet ka darysi, norisi tuos vaikus palepinti. Tik kad neperlepinti perdaug .

ten rase apie apie meiles supratima per dovanas, prisilietimus, paslaugas, laika, leidziama kartu, dar kazkas. suauge zmones irgi per tuos dalykus meile supranta. uztat buna pareiskimu, kad tarkim "vyras labai mane myli, zinau, nes man kvepalus brangius nupirko". ir buna misriu tipu. pvz mano vaikas vertina paslaugas (ka del jos darau) ir kartu leidziama laika. man paciai butinai reik prisilietimu. net jei priziuriu svetima vaika, nevalingai glaustinejuos su juo. siaip idomi knyga, visai nusipirkciau. vertingas toks dalykas.
o paaugliu nedekingumas naturalus. jie nori priestarauti pasauliui, taip ir turi but. belieka sauguma kazkoki sukurt kiek tik imanoma. rysi ta palaikyt kiek galima. pati gerai savo pauaglyste prisimenu, kas budavo svarbu. labai norejau artimo rysio su tevu (nu mamos tai nebuvo), bet jis nemokejo prisileist.